Nauji tyrimai rodo, kad tai, ar moteris yra gera mama, bent iš dalies lemia genetika. Rezultatai, publikuoti naujausiame „Royal Society Biology Letters“ numeryje, papildo vis gausėjančius įrodymus, kad genai gali turėti įtakos motinystės ir tėvystės sugebėjimams.
„Galima drąsiai sakyti, kad kai kurias tėvų savybes iš dalies lemia genetika“, - sakė tyrimo bendraautoris, Jeruzalės hebrajų universiteto psichologijos fakulteto profesorius Ariel Knafo.
„Nustatėme, kad mamos, turinčios RS3 alelį, bendraudamos su vaikais rodė mažiau paramos (į šią sąvoką įeina samprotavimai, mandagūs prašymai, pozityvūs pastebėjimai, patarimai) ir struktūrizavimo (tikslų nustatymas, tam tikrų veiksmų demonstravimas ir išaiškinimas). Anksčiau šis alelis buvo siejamas su mažiau altruistiniu ikimokyklinukų elgesiu“, - sakė jis.
Šias išvadas A. Knafo ir kolegos Reut Avinun ir Richard Ebstein padarė išanalizavę 135 mamų elgesį. Kai vaikai žaidė, tyrėjai stebėjo, kaip elgėsi jų mamos.
R3 alelį turėjo 35 proc. tyrime dalyvavusių motinų (pasirodo, jis labai dažnas). Šis alelis siejamas ne tik su prastesniais auklėjimo įgūdžiais, bet ir autizmu – sutrikimu, lemiančiu bendravimo sunkumus. Ir nors daugelio iki šiol atliktų tyrimų objektai buvo mamos, tikėtina, kad AVPR1A genas turi įtakos ir tėčių elgesiui.
Toks geno paplitimas leidžia manyti, kad nuo genetiškai nulemtų elgesio problemų gali kentėti kur kas daugiau žmonių, nei manyta.
„RS3 alelį galima sieti su autistinėmis savybėmis, tokiomis kaip prastesni komunikacijos įgūdžiai, didesnis polinkis į nerimą ir stresą, intravertiškumas, - sakė A. Knafo. Kitaip tariant, žmonės su paveldėtu polinkiu būti „blogais“ tėvais dažniau kenčia nuo autizmui būdingų savybių.
Laimei, aplinkos veiksniai ir kiti žmogaus savybes bei elgesį lemiantys genai gali nusverti kai kuriuos neigiamus RS3 alelio padarinius.
