Nuo ko priklauso išvaizda?
Į ką vaikutis bus panašus, kokios spalvos bus akys ir plaukai, ar didelis užaugs, priklauso nuo genų kombinacijos, kurią jis paveldi iš tėvų. Kalbant apie spalvas, tamsios dažniausiai nustelbia šviesias. Tad jei mama rudakė tamsiaplaukė, labiau tikėtina, kad mažylis bus panašus į ją, o ne į mėlynakį ir šviesiaplaukį tėvelį.
Labai dažnai pasitaiko, kad vaikučiai būna panašūs į senelius arba prosenelius, todėl nereikėtų stebėtis, jei rudakiams gimdytojams gimė mėlynakė atžala. Taip nutinka dėl to, kai iš ankstesnių kartų mažylis paveldi recesyvinį mėlynų akių geną.
Pirmą kartą į savo vaiką pažvelgę tėveliai turėtų žinoti, kad naujagimio akių spalva kinta. Mėlynomis akimis gimęs kūdikis sulaukęs metukų gali tapti rudakiu. Tik pastarosiomis akimis gimęs mažylis greičiausiai tokių spalvų akytes ir turės. Kalbant apie plaukų spalvą, ji keičiasi net kelis kartus per gyvenimą, ir tik sulaukus 10–12 m. įgauna tokį atspalvį, kuris išlieka iki tol, kol plaukai pradeda žilti.
Auklėjimas ar genai?
Vieno Vokietijos universiteto mokslininkai priėjo prie išvados, kad pyktis ir susierzinimas yra paveldimi. Tokie jausmai žmogų apima kaskart, kai smegenyse padaugėja cheminės medžiagos – dopamino. Visgi šias savybes galima kontroliuoti ir, pajutus jų proveržį, suvaldyti. Kiti tyrimai parodė, kad asocialus elgesys susijęs su tam tikro geno mutacijomis, kuris reguliuoja serotonino lygį smegenyse, atliekančio svarbų vaidmenį reguliuojant psichinius procesus.
Temperamentas dažniausiai būna įgimtas, o štai charakterio savybes galima išsiugdyti. Netgi identiški dvyniai, atskirti vienas nuo kito, įgyja skirtingų charakterio bruožų. Tokios savybės kaip geranoriškumas, atjauta, mandagumas, grubumas, taupumas, išlaidumas nėra įgimtos ir jas lemia aplinka.
Taip pat manoma, kad optimizmas ir pesimizmas – įgimtos savybės. Pasak mokslininkų, pesimistų dešinysis smegenų pusrutulis iš prigimties būna aktyvesnis. Tačiau su pesimizmu galima kovoti tam tikrais pratimais didinant kairiojo smegenų pusrutulio aktyvumą.
Dažnai nuogąstaujama dėl polinkio į žalingus įpročius paveldimumo, ypač jei šeimoje arba giminėje yra nuo to kenčiančių žmonių. Už genetinį organizmo neatsparumą tam tikriems žalingiems įpročiams, pavyzdžiui, alkoholizmui, gali būti atsakingas daugiau nei vienas genas. Visgi paveldimas ne alkoholizmas kaip liga, o polinkis į jį.
Berniukas ar mergaitė?
Daug metų manyta, kad vaikučio lytis gali priklausyti nuo mamos ir tėčio. Tuo dažnai tikima ir dabar. Tačiau naujagimio lytis priklauso tik nuo tėvo. Ją lemia vyro lytinė ląstelė – spermatozoidas, kuris turi moterišką lytį lemiančią X arba vyrišką lytį lemiančią Y chromosomą. Tad keturias dukras auginantis tėvas neturėtų kaltinti savo moters, kad nesusilaukė sūnaus.
Šis faktas paneigia mitus, kad berniukus gimdo turtingos moterys, o nepasiturinčios – mergaites. Arba kad vaiko lytį nulemia dailiosios lyties atstovės organizme esančio hormono testosterono lygis. Ir Hipokrato teiginiai apie vaiko lytį iš piršto laužti. Neva jeigu moterį apvaisina sėkla iš kairiosios vyro sėklidės, gims mergaitė, jei iš dešiniosios – berniukas...
Įdomu
Žodis „genotipas“ kilęs iš graikų kalbos: genos – giminė, kilmė, typos – atspaudas, pavyzdys.
Mokslininkai priėjo išvadą, kad genai lemia žmogaus gebėjimą siekti užsibrėžtų tikslų.
Anot Kanados mokslininkų, moterys turi savotišką neištikimybės geną, kuris suaktyvėja per ovuliaciją.
Mokslininkai tikina, kad netolimoje ateityje bus galima keisti žmogaus genus. Tarkime, tėvai galės nuspręsti, kokios akių arba plaukų spalvos vaikutis turėtų gimti.
DNR – tai tam tikru būdu užkoduota informacija, kuri perduodama iš kartos į kartą.
DNR struktūra buvo atrasta 1953 m.
98 % žmogaus DNR sutampa su šimpanzės.
Genetinis kodas lemia mūsų charakterį, elgseną ir ligas.
Kiekvieną sykį susiliejant kiaušinėliui ir spermatozoidui, genai susimaišo vis kitaip, todėl brolis su sese gali būti visiškai skirtingi.
Tyrimai rodo, kad žmogaus intelektas apie 40 % nulemtas genų.
Vaiko charakterio formavimuisi aplinka, auklėjimas ir tėvai didžiausią įtaką daro pirmuosius 2–3 metus.
Dažniausiai atžalos iš tėvų paveldi 50 %, iš senelių – 25 %, iš proprosenelių – 12,5 % genų.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
