Daugelio dalykų savo gyvenime negalime kontroliuoti – trumpos ir šaltos dienos, apriboti socialiniai santykiai dažnai skatina nerti į apatiją, slopina bet kokį norą veikti. Tačiau nebūtinai.
Gintarė Urbaitė, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro studijos „Kadro menas“ vadovė, įsitikinusi, jog tiems, kas bando pateisinti savo apatiją, nenorą veikti blogais orais ar kitomis aplinkybėmis, labai praverstų pasigilinti į kūrybingumo ugdymo būdus ir pačiam juos išbandyti. Nes būtent ši savybė padeda greičiau pri(si)taikyti prie pakitusių sąlygų ir aplinkybių, lengviau paleisti tai, prie ko buvo įpratę.
„Užkurti“ kūrybingumą labai padeda pozityvus mąstymas, pastebi fotografė: „Šių asmeninių savybių duetas ypač aktualus dabar, kai didelę dalį pasaulio veikia dvi nuo mūsų nepriklausančios aplinkybės – ilga socialine pauze tapęs karantinas ir trumpos, pilkos, šaltos dienos“.
„Blogi“ orai atveria vartus kūrybai – stebint krentančius lašus kiek daug gimsta eilėraščių, romansų, natiurmortų... Fotografijai „nepalankios“ oro, aplinkos sąlygos – tokios, kaip sniegas, lietus ar šešėliuota prieblanda – labiau padeda, negu trukdo, nes leidžia savitai pamatyti daug įdomių, pozityvių, dalykų savo aplinkoje.
Norintiems ugdytis kūrybingumą, G. Urbaitė pataria keturis dalykus:
1. Išmokite fotografuoti akimis.
Bet kurios srities kūrėjams labai svarbu išmokti sukoncentruoti dėmesį, išmokti pamatyti.
Įsivaizduokite, kad kuriate nuotrauką – neskubėdami, kompoziciškai susidėliojate vaizdą, akimis iš aplinkos išskiriate svarbiausias jo detales.
Grožėkitės savo vaizdu ir aplinka, fotografuokite jį akimis.
Toks vaizdų kūrybos procese leidžia mąstyti ir matyti pozityviai.
2. Priimkite aplinką tokią, kokia ji yra.
Kad galėtumėte džiaugtis aplinka, labai svarbu turėti galimybę joje dalyvauti – priimti ir vertinti bei panaudoti tai, ką tuo metu joje randate: lietų, sniegą ar saulę.
3. Skirkite laiko buvimui.
Svarbu susiplanuoti laiką taip, kad galėtumėte be streso, pašalinių minčių, neskaičiuodami minučių joje būti. Tiek, kiek reikės.
Laiko planavimo įgūdis šiandien ypatingai aktualus tiems, kas mokosi ar dirba namuose.
„Mokiniai nenoriai valdo savo laiką – dirbant iš namų sunkiau planuotis, todėl dienos jiems supanašėja į vieną ilgą neaiškų periodą, kuriame ypač sunku atrasti laiko kūrybai“, – pastebėjimais dalinasi G. Urbaitė.
4. Išsikelkite tikslą ir jo siekite.
Išbūti lauke nepalankiomis oro sąlygomis žymiai lengviau, kai turi tikslą.
Kai už lango pusto, lyja ar pučia šaltas, stiprus vėjas, atrodo, nesinori kelti kojos iš namų. Tačiau jei susigalvosite sau užduotį/ryšitės fotografuoti lietuje ar sningant, pastebėsite kad lietus fotografuojamiems objektams sukuria dramatišką, dinamišką foną, kuris stipriai, kitu kampu išskiria, išryškina fotografuojamus objektus, daug emocingiau užpildo aplinką.
Kadro eksperimentai: fotografavimas sudėtingomis oro sąlygomis
Specialistė dalinasi praktiniais patarimais, kaip fotografuoti po lietaus, šąlant ar sningant.
Kaip fotografuoti po lietaus?
Bala – kaip atspindys
Vienas iš įdomesnių efektų – kai ilgiau palyja ir susitelkia balos, naudoti jas, kaip atspindžius fotografuojamam objektui. Jei fotografuojate žmogų, jį reikėtų pastatyti taip, kad baloje matytųsi jo atspindys. Tai labai papildo, pagyvina kompoziciją, sukuria šiek tiek daugiau surrealumo ir abstraktumo. Šiuo balos atspindžiu galima užpildyti dalį ar visą kadrą, nebenaudojant gyvo žmogaus.
Lašas – kaip padidinamasis stiklas
Jei fotografuosite aplytą gėlę ar šakelę – pastebėsite, kad tos augalo dalys, kurios atsispindi lašuose, tarsi pasididina. Vandens lašas atlieka lęšiuko vaidmenį ir išdidina vaizdą.
Kaip fotografuoti, kai nėra saulės?
Apsiniaukus – fotografuokite portretus
Pilką, debesuotą dieną ypatingai palanku fotografuoti portretus. Kai saulėta, žmonės labiau raukosi, jiems sunku žiūrėti tiesiai į objektyvą, o ir šešėliai būna labai aštrūs.
Kai saulę užstoja debesys, šviesa išsilygina ant veido, šešėliai sušvelnėja, apšvietimas gaunasi lygus ir gražus. Tik reikėtų atsiminti, kad fonas negali būti labiau apšviestas, negu žmogaus veidas, todėl saulę vis viena reikėtų susirasti, nors ir apniukusiame danguje.
Ką ir kaip fotografuoti šaltukui paspaudus?
Ieškokite šalčio „piešinių“
Visų pirma, leiskite sau labiau pasidžiaugti, kad gyvename tokioje nuostabioje vietoje, kur apskritai būna šalta. Daugybė žmonių pasaulyje apie tai gali tik svajoti. Pamirškite fiziologinius nepatogumus, kad „šąla rankos“ – susikoncentruokite į šalčio aplinkoje kuriamus stebuklus, piešinius, kuriuos jis „tapo“ ant visokių paviršių. Stiprus šaltis ilgai netrunka ir laikas, kada galime džiaugtis juo ir jo piešiniais – labai trumpas.
Su šalčiu galima eksperimentuoti – sušaldyti įvairius maisto produktus ir juos fotografuoti.
Eksperimentuokite su šalčiu
Štai keletas pavyzdžių, kaip tai padaryti. Eksperimentas su kiaušiniu
Paspaudus stipriam šalčiui sumuškite kiaušinį ir pusiau išleidus baltymą, kokiai valandai ar dviem, palikite jį šaltyje, iš abiejų pusių pastatę prilaikančias atramėles, kol suledės. Patraukus atramėles, atrodys, lyg sušalęs kiaušinis kabėtų ore, laikydamasis ant nutekėjusio baltymo. Ta patį galima padaryti ir su ant šakutės pakabintais virtais spageti makaronais.
Šalčio eksperimentai labai įdomūs, puikias kompozicijas sukuriantys be jokios manipuliacijos, retušavimo, redagavimo – tik šalčio dėka. Sukurti puikių kadrų su tokių eksperimentų rezultatais gali ir fotografavimo naujokai.
Kaip fotografuoti snaiges?
Sniegą taip pat galima panaudoti savo kūrybiniams projektams – pavyzdžiui, ieškoti tobulos snaigės.
Koncentruoti dėmesį į tą vieną, patį mažiausią elementą, iš kokių susideda visas sniegas – gana įdomus procesas. Atradus tą mažiausiąją mikrodalelę, tobulą elementą – ir patį sniegą pradedi matyti kitaip.
Snaigei fotografuoti, labai praverstų speciali, vaizdą priartinti leidžianti įranga. Tik telefono fotoaparatu snaigės neišdidinsite tiek, kad galėtumėte išskirti ją iš bendros sniego masės. Bet panaudoję stipriai didinantį padidinamąjį stiklą – užkišę jį priešais telefono arba kameros objektyvą – turėtumėte gauti reikiamą efektą. Taip fotografuojant apima jausmas, lyg bandytum fotografuoti pro mikroskopą, bet dėl šių pastangų tik dar įdomiau.
Fotografuoti „pro mikroskopą“ galima ir vasaros metu, stebint vabalus ar mažus augalus. Mes esame per aukštai nuo žemės kad atkreiptume į juos dėmesį. Tačiau pasilenkus, priartėjus prie pat jų, stebėti šį mikropasaulį beprotiškai įdomu.
Taip gimsta stipresnis ryšys su aplinka, gamta.
Geriausiai pasaulį pažįstame per tyrinėjimus ir atradimus.
Šis būdas, pačiam dalyvaujant, labiausiai įtraukia, sudomina, įkvepia, skatina kūrybinius ieškojimus, pozityvų mąstymą.
Jei į šiuos kūrybinius eksperimentus įtrauksite ir savo šeimos narius ar draugus – ši veikla taps dar didesne pramoga – komandiniu žaidimu – kai laikinas nedideles kliūtis priimi kaip daugiau įdomumo ir azarto suteikiančius elementus.
Kai pramogaujame kartu su artimiausiais, pasidaro visai nebesvarbu, koks oras už lango.
