Daugelis suaugusiųjų sutinka, kad mokėti antrą kalbą yra naudinga, tačiau tie tėvai, kurių vaikai auga dvikalbėje aplinkoje, kartais vis dar baiminasi, ar dvikalbystė neatneš neigiamų pasekmių. Ir nors nauji tyrimai sumažino baimes apie “kalbų painiavą” ir kalbos vystymosi sulėtėjimą, vis dar trūksta tyrimais paremtų patarimų, kaip elgtis, kad mūsų vaikai nesusidurtų su sunkumais ir pasiektų geriausių rezultatų.
Dvikalbystės mokslas yra dar palyginti naujas, bet sparčiai žengia į priekį. Mokslininkai aiškinasi, kaip maži vaikai ir dar negimę kūdikiai reaguoja į skirtingas kalbas, ir kas tuo metu vyksta jų smegenyse.
Anksčiau, siekiant išsiaiškinti, kaip kūdikiai suvokia pažįstamus ir nepažįstamus garsus, žodžius ir kalbas, buvo analizuojami įvairūs mažylių elgesio aspektai, tokie kaip žvilgsnio nukreipimas ar dėmesio sutelkimas. Šiais laikais, stebėdami neurologinį kūdikių smegenų aktyvumą, mokslininkai gali ne tik geriau suprasti, kas vyksta kūdikių smegenyse, kai jie girdi skirtingas kalbas, bet ir nustatyti, kaip klausymasis formuoja jų smegenis.
Neseniai Vašingtono universiteto tyrėjai atliko naujus 6-12 mėn amžiaus kūdikių smegenų tyrimus. Vienų kūdikių aplinkoje buvo šnekama tik viena kalba, kitų - keliomis. Mokslininkams pavyko nustatyti, kad tie 6 mėn kūdikiai, kurių tėvai kalbėjo ta pačia kalba, galėjo atskirti fonetinius garsus nepriklausomai nuo to, ar jie buvo pasakyti kalba, kuria šnekėjo jų tėvai, ar kalba, kurios jie niekada anksčiau negirdėjo. Tačiau sulaukę 10-12 mėn, šie kūdikiai jau buvo praradę gebėjimą atpažinti antrosios kalbos garsus.
Tyrėjai tai vadina “neuronų įsipareigojimu” - procesu, kuomet kūdikio smegenys vystosi taip, kad suprastų tik vieną kalbą.
Tuo tarpu dvikalbėje aplinkoje augantys kūdikiai, sulaukę 10-12 mėn, sugebėdavo atpažinti abiejų kalbų garsų skirtumus.
“Tyrimai rodo, kad dvikalbėje aplinkoje augančių kūdikių patirtys neleidžia susiaurėti jų suvokimui. Tai dar vienas įrodymas, kad kūdikių patirtys formuoja jų smegenis”, - sakė viena tyrimo autorių, Vašingtono universiteto Smegenų ir mokymosi mokslo instituto direktorė Patricia Kuhl.
Kalbos mokymasis - ir kalbos, kurią girdime, poveikis smegenims - prasideda dar nesulaukus 6 mėn.
Britų Kolumbijos universiteto psichologijos profesorė Janet Werker tiria, kaip kūdikiai suvokia kalbą ir kokios įtakos tai turi jų mokymuisi. Ji sako, kad kūdikiai girdi kalbos ritmus ir garsus dar būdami motinos gimdoje, o naujagimiams labiau patinka kalbos, kurių ritmingumas panašus į tų, kurias jie girdėjo dar negimę.
Vieni neseniai atlikti tyrimai, kuriems vadovavo J. Werker, atskleidė, kad kūdikiai, kurių mamos šneka dviem kalbomis, šias kalbas ne tik mėgsta labiau už kitas, bet ir sugeba suvokti, kad jos skiriasi.
Vyresnių kūdikių tyrimai, kurių metu jiems buvo rodomi begarsiai šnekančiu suaugusiųjų vaizdo įrašai, parodė, kad 4 mėn kūdikiai galėjo atskirti skirtingas kalbas vien iš burnos ir veido judesių; jie suklusdavo, kai kalbos staiga pasikeisdavo. Sulaukę 8 mėn, kūdikiai, kurių aplinkoje buvo šnekama tik viena kalba, nebeatskirdavo skirtingų kalbų, o dvikalbėje aplinkoje augantys vaikai šio gebėjimo neprarado.
“Dvikalbėje aplinkoje augantis kūdikis neignoruoja informacijos nė viena kalba, nes suvokia, kad ji gali būti svarbi”, - sakė J. Werker.
Toronto Jorko universiteto psichologijos profesorė Ellen Bialystok įrodė, kad dvikalbiai vaikai ne tik išmoksta abi kalbas, bet ir įgyja kitų svarbių įgūdžių - sugeba skirtingais būdais spręsti logines problemas ir vienu metu užsiimti keliomis veiklomis. Šie įgūdžiai laikomi vykdomosios smegenų funkcijos dalimi. “Įdomu tai, kad dvikalbiams vaikams būdingas pagreitėjęs vykdomosios funkcijos vystymasis”, - sakė E. Bialystok.
P. Kuhl dvikalbius kūdikius vadina “kognityviai lankstesniais” už vienkalbius. Jos tyrėjų komanda tiria kūdikių smegenis naujausia technologija - magnetoencefalografu, arba MEG. Tai magnetinio rezonanso nuotrauka su įrašytais magnetinio lauko pokyčiais, kurie atsiranda, kai smegenyse perduodama informacija.
Šio prietaiso išvaizdą P. Kuhl apibūdina kaip “plaukų džiovintuvą iš Marso”. Ji tikisi, kad jis padės išsiaiškinti, kodėl kūdikiai išmoksta kalbos iš žmonių, bet ne televizijos.
Ankstesni jos tyrimai parodė, kad kai su anglakalbių tėvų kūdikiais buvo kalbama mandarinų kalba, jie sugebėjo atpažinti kitokius garsus, bet klausydamiesi šios kalbos garso įrašo arba girdėdami ją per televizorių, kūdikiai neišmoko nieko naujo.
“Kalbos įgūdžiai formuojami tik socialinėse situacijose”, - sakė P. Kuhl. “Vaikai turi bendrauti su žmonėmis akis į akį. Žmogaus smegenys yra unikalios.”
