– Papasakokite, kokią programą pasiūlėte ketvirtokų išleistuvėms ir kaip atsitiko, kad teko raminti ne vaikus, o jų tėvus?
– Išleistuvėms pasiūlėme vaikams pasilinksminti – organizuoti judriuosius žaidimus, estafetes, diskoteką, nealkoholinių kokteilių barą, nes rimtų temų gvildenti vaikai per išleistuves jau nebenori – mūsų turimos edukacijos apie plastiko perdirbimą, ąžuolus jiems netinka. Programoje buvo tik instrumentų iš įvairių pasaulio šalių prezentacija ir garso meditacija „Paskutinis pietų miegas“. Ši meditacija labai patinka vaikams, tačiau vienų išleistuvių metu, kurių vis dar negaliu pamiršti, teko eiti ir ne kartą raminti įsismarkavusius tėvus, tildyti jų leidžiamą garsią muziką ir prašyti ramybės, nes vaikams patinka garso kelionė, o tėvai tam trukdė. Mes organizuojame vaikams programą, būname susitelkę į juos, todėl niekam net nekilo mintis, kad reiktų ir tėvus prižiūrėti, kurie slapčia prisivežę įvairių alkoholinių gėrimų vis labiau linksmėjo. Kalba eina ne tik apie stiprų alų, kurio skardines rinkome prie vaikų pramogoms skirto plastikinių kamštelių baseino, bet ir apie degtinę.
– Kaip manote, kodėl dar vaikų šventės neapsieina be alkoholio? Gal dėl to, jog jas dažniausiai organizuoja patys tėvai, o ne mokytojai?
– Nemanau, kad tai problema to, kuris organizuoja. Kaip, tarkim, mamai, iš tėvų komiteto, suvaldyti kitus suaugusius žmones, kurie linkę prisigerti per vaikų šventes? Manau, kad tai žmonių gyvenimo būdo, įpročių, menko sąmoningumo padarinys. Nors apie tai, kad prie vaikų geriau negerti, daug kalbama, net vaikiškas „šampanas“ Lietuvoje uždraustas, gerti viešoje vietoje uždrausta, daug įvairių skandalų yra buvę dėl gėrimo įstaigose, darbo vietose ir todėl susidaro įspūdis, kad visi tėvai jau tai supranta, bet tikrai taip nėra. Kaip parodė patirtis, kai kuriems tėvams svaigintis prie vaikų yra normalu. Paprašyti tuoj pat nustoti vartoti alkoholinius gėrimus, nes čia vaikų šventė, jie atsikirtinėjo: „Čia mūsų šventė!“
– Ar alkoholio vartojimas per vaikų šventę būtų, tarkime, įmanomas Anglijoje, kur gyvenate jau ne vienerius metus?
– Prieš kelis metus buvau nustebinta, kad per tėvų susirinkimą pagrindinėje mokykloje, tėvai buvo vaišinami vynu, man tai atrodė nesuvokiama, tačiau tokių išleistuvių iš darželio, iš pradinės mokyklos Anglijoje nėra, todėl neturiu su kuo lyginti. Daugelis tėvų per vaikų gimtadienius geria vyną ar alų, tačiau niekada neteko matyti besišlaistančių, gerokai įkaušusių tėvų per vaikų šventes.
– Deja, Lietuvoje alkoholio vartojimas prie nepilnamečių vaikų nėra draudžiamas nei įstatymu, nei poįstatyminiu teisės aktu. Tačiau įstatymai numato tėvams pareigą užtikrinti vaiko interesus. O vienas iš tokių – saugi aplinka. Vaiko aplinka laikoma nesaugia, jei abu tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio. Tokiais atvejais jau gali įsikišti ir Vaikų teisių tarnyba. O kaip Jūs bandėte su jais kalbėtis?
– Mes nenorime primetinėti suaugusiems žmonėms, kaip jiems gyventi savo gyvenimą, tiesiog „Gervių lizdas“ yra vaikų ir paauglių edukacijoms, stovykloms skirta vieta, kurioje griežtai draudžiami bet kokie svaigalai. Jeigu klasės tėvų komitetas žino tokias taisykles, tai dar nereiškia, kad visi išleistuvėse dalyvaujantys tėvai su tuo sutinka ir slapčia neatsineš gėrimų.
– Užvirus diskusijai tarp Jūsų sekėjų netrūko ir patarimų, kad reikėjo skambinti policijai, keisti sutartis numatant baudas. Turbūt net tokios kraštutinės priemonės nieko gero neduotų?
– Tai tame ir yra nesusipratimas, kad mes neturime jokių įrankių, jokio taikaus situacijos sprendimo geriantiems tėvams pažaboti – visi galimi variantai yra konfliktiniai. Statyti apsaugą ir tikrinti tėvų atsinešamas vaišes irgi neatrodo viliojančiai ir vargiai duos naudos. Ar apsauginis turėtų išprašyti viduryje išleistuvių girtus tėvus? Juk prioritetas yra vaikai ir mūsų tikslas padaryti jiems šventę. Kviesti Vaikų teisių tarnybą ar policiją – bus skandalas, kuris gali sugadinti ir mūsų įstaigos gerą vardą. Baudų mes negalime skirti, nes mes viešoji įstaiga, o ne policija ar teismas.
– Gerai išmanote vaikų psichologiją. Ką jaučia vaikas, kai jo tėvai prisigeria ir daro jam gėdą? Kaip ilgai tokios patirtys įsirėžia į atmintį?
– Aš manau, kad tokių tėvų vaikai auga traumuojami ir ta trauma lieka visam gyvenimui. Vaikams buvo gėda dėl savo tėvų ir jokiam vaikui nelinkėčiau to patirti. Nejaugi taip sunku susiturėti nors vieną dieną, per vaiko šventę?
Manau, kad apie tokius dalykus reikia daug ir garsiai kalbėti. Gal visų lietuvių įpročių ir nepakeisime, bet vienas kitas susipras.
| Pagalba turintiems priklausomybių | ||||||||||||||||||||||||||||
| Norėdami gauti pagalbos kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar artimiausią Priklausomybės ligų centrą: | ||||||||||||||||||||||||||||
|
