Biglis – išradingas graužikas, kuriam labai reikia draugų

Žaismingi ir judrūs bigliai po pievą laksto nuleidę galvas, nes visą laiką uostinėja. Medžiojimo instinktas verčia ieškoti pėdsakų. Iš tolo matyti tik balti stačių uodegų galiukai. „Man tai patys gražiausi šunys“, – apie savo augintinius sako Biglių klubo prezidentė Jolanta Gegelienė.

Sveiki ir ilgaamžiai

Prieš vienuolika metų Jolanta Gegelienė mažą biglį nupirko dukrai, nes ji labai norėjo šuniuko. „Nieko nežinojome apie veislę, biglį išsirinkau tik dėl puikios išvaizdos, proporcingo kūno sudėjimo. Daug žmonių nori laikyti biglius, nes pakeri jų grožis“, – pasakoja Jolanta.

Tuo metu Lietuvoje stigo informacijos apie biglius, nors jau buvo galima jų nusipirkti iš veislynų su dokumentais. J. Gegelienė šypsosi prisiminusi, kad mažą šuniuką augino taip, kaip išmanė. Tik buvo perspėti, kad jei šuns nedresuos, eidami pasivaikščioti turi laikyti už pavadėlio – gali pabėgti.

„Namuose Fuga prikrėtė eibių. Apgraužė viską, ką tik rado ir pasiekė: baldus, sienų apmušus, grindjuostes. Dabar jau žinau, kaip išvengti tokių nuostolių – mažą šuniuką reikia prižiūrėti, užsiimti su juo, kartu žaisti. Paliktas vienas prisigalvoja veiklos pats. O jei neturite laiko, išeinate iš namų, apribokite šuniuko galimybes niokoti namus“, – dalijasi patirtimi kaunietė.

Kai ji įsigijo antrą kalytę Perlą iš Lenkijos, jau augino kitaip. Perlai dabar šešeri. Ji namus dalijasi su Fuga, kuris sulaukė brandaus amžiaus, bet iki šiol yra žaismingas. „Bigliai – sveiki ir ilgaamžiai šunys“, – teigia klubo prezidentė.

Pasak J. Gegelienės, jei žmogus pasirenka biglį pagal savo gyvenimo būdą, jis labai džiaugiasi augintiniu, neretai įsigyja antrą šuniuką. O jei charakteriai nesutampa, nuo biglių greitai pavargstama. Tada šuniui reikia ieškoti naujų namų.

Kol šuniukas jaunas, ką tik atvežtas iš veislyno, dažniausiai jis būna paklusnus, nekelia triukšmo. Tačiau ramybė greitai baigiasi, nes bigliai iš prigimties linkę gyventi būryje su savo gentainiais, turi išsiaiškinti hierarchiją. Jei šeimininkas nemoka elgtis su augintiniu, neišmano šunų psichologijos, didelė tikimybė, kad biglis greitai užlips visiems ant galvos. O dar tas jų begalinis smalsumas ir noras viską patikrinti, paragauti, išbandyti... Bigliai gali nugraužti net sienų kampus.

Aktyvūs medžiotojai

Fugos ir Perlos porelė jau susilaukė dviejų vadų, užauginta 15 šuniukų. „Tai nėra mūsų pragyvenimo šaltinis, tik pomėgis, malonus užsiėmimas, todėl kasmet neveisiame šuniukų“, – sako kaunietė.
Daugelis žmonių renkasi biglius dėl išvaizdos, tačiau šios veislės šunų augintoja pataria pirmiausia įvertinti jų charakterį. Bigliai – šeimos šunys, labai geri kompanionai, mėgstantys bendrauti, sportiški, turi stiprų instinktą medžioti.

„Jei patys nesate aktyvūs, nemėgstate ilgų pasivaikščiojimų, rinkitės kitos veislės šunį. Bigliui netinka visą dieną miegoti ant sofos, nes greitai gali nutukti – nesportuodami jie priauga svorio“, – teigia J. Gegelienė.

Nors yra nedidelio ūgio, bigliai labai stiprūs, vaikas jo už pavadėlio neišlaikytų. Pasak Biglių klubo prezidentės, jaunesnio amžiaus vaikams šie šunys netinka, gali juos vedžioti tik kartu su tėveliais.

Jolantos dukrai buvo 14 metų, kai jai nusipirko šuniuką. Mergaitė šunimi jau galėjo pasirūpinti, augintiniui skirdavo daug laiko, dresuodavo.

„Labai rekomenduoju tėveliams pirkti šunį tik iš veislyno. Šuo su dokumentais suteikia visai kitokias galimybes – galima dalyvauti parodose. Dabar daug užsiėmimų rengiama ir vaikams: yra jaunųjų vedlių mokyklų, Neakivaizdinė kinologų mokykla.
Užsiėmimai su šunimis ugdo vaikų drausmingumą, atsakingumą, gebėjimą tvarkytis, palaikyti švarą namuose“, – teigia J. Gegelienė.

Pasak veisėjos, Fuga buvo dresuojamas, mokomas komandų, todėl net ir vaikščiodami miške nebijodavo jo paleisti nuo pavadėlio. O Perla dresuota mažiau, tad su ja elgiamasi atsargiai. „Jei paleidžiame, atidžiai stebime, vos tik nutolsta, tuoj pat kviečiame“, – sako Jolanta.

Nuostabios uoslės bigliai greitai užuodžia žvėrelį ir žaibiškai puola jo gaudyti. Jie geri bėgikai – taip greitai skuodžia, kad akimirksniu dingsta šeimininkui iš akiračio. „Tada ir prasideda bėdos. Jei šuo nedresuotas, jo atgal neprisišauksite. Dažnai pasitaiko, kad biglis negrįžta. Mieste tyko kitos bėdos – gali papulti po automobilio ratais“, – perspėja klubo prezidentė.

Bigliai buvo išvesti Anglijoje kiškiams medžioti, nors jie gali pagauti ir lapę ar kitą smulkų gyvūną. Veisėjams pavyko ištobulinti biglio kūno proporcijas, švarias kailio spalvas. Baltas uodegos galas nėra atsitiktinis estetinis elementas. Kadangi biglis visą laiką bėga nuleidęs galvą, uostinėja, baltas stačios uodegos galas yra kaip antena, medžiotojams matoma iš tolo, kad sektų iš paskos.

Biglių uoslė – unikali, jie suuodžia menkiausią kvapą. Anglijoje buvo atliktas eksperimentas – į ketvirtadalio hektaro plotą paleista pelė. Biglis ją rado per vieną minutę, foksterjeras – per penkiolika, o škotų terjero medžioklė baigėsi nesėkmingai – grobį teko paleisti.
Dėl puikios uoslės daugelyje šalių bigliai dirba oro uostuose, muitinėse – ieško sprogmenų, draudžiamųjų medžiagų. Kita vertus, jie nėra tarnybiniai šunys, nes sunkiai paklūsta komandoms.

Bigliai labai populiarūs ne tik Europoje, bet ir Jungtinėse Valstijose, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Pietų Afrikoje.

Ne sargas, o draugas

Pasak J. Gegelienės, su bigliu būtina bendrauti, eiti pasivaikščioti, nes šuo turi būti socializuotas. Jis – tikrai ne namų sargas. Netinka ir paleisti pabėgioti prie nuosavo namo pievelėje.

„Bigliui ten greitai nusibos. Jam reikia užsiėmimo, jis smalsus. Jei nėra tvoros pamato, biglis prasiraus tunelį ir pabėgs į gatvę. Be to, leisdamas laiką vienas, nebendraudamas su šeimininku, jis los ant kiekvieno praeivio. Nei jums, nei kitiems nebus malonu“, – sako kaunietė.

J. Gegelienė gyvena bute ir teigia, kad jame užtenka erdvės šuniui. Be to, jei per dieną biglis gerai išsilaksto lauke, grįžęs namo paėda ir miega.

Su kitais augintiniais bigliai sutaria labai gražiai. Vienu metu Jolantos šeimoje buvo ir triušis. „Jie draugiškai žaisdavo kartu, nors švelniakailis padarėlis turėtų vilioti kaip grobis medžioti mėgstantį biglį“, – šypsosi kaunietė.

Prieš devynerius metus biglių auginimo entuziastai susibūrė į klubą. „Buvome paprasti šunų mylėtojai, o per sėkmingus veik­los metus tapome profesionalais, dalyvaujame parodose“, – pasakoja J. Gegelienė.

Lietuvoje auginami bigliai pelnė tarptautinį pripažinimą. Bliuzas Bravo Greitai pasaulinėje parodoje Budapešte tapo rezerviniu (antru geriausiu) patinu. Jis vienintelis Lietuvoje atvestas biglis, pelnęs tokį aukštą įvertinimą. Tas pats šuo tris kartus iš eilės atstovavo visiems „tautiečiams“ bigliams Lietuvos kinologų draugijos rengiamame visų veislių gražiausių šunų rinkimuose.

J. Gegelienė nekomentuoja tokio renginio, nes kinologai renka gražiausią šunį pagal vienokius kriterijus, o šunų mylėtojai tikriausiai atkreipia dėmesį į visai kitus. „Be to, kiekvienam šeimininkui savas šuo yra gražiausias. Ne išimtis ir aš. Nežinau nieko gražesnio už biglį“, – šypsosi klubo prezidentė.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!