aA
Ruduo, vis trumpėjančios dienos, rečiau pasirodantys saulės spinduliai, lietus ne vienam atneša liūdesį, blogą nuotaiką, vangumą. Daliai žmonių tokie jausmai būna trumpalaikiai, niūrus slogutis jų ilgai nevargina, o kitus rudenį prislegia sezoninė depresija.
© Shutterstock nuotr.

Apie tai, kaip šią ligą įveikti, kalbamės su Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo vaikų ir paauglių psichiatre Terese Ramanauskiene.

- Kaip pasireiškia sezoninė depresija?

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo vaikų ir paauglių psichiatrė Teresė Ramanauskienė
Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo vaikų ir paauglių psichiatrė Teresė Ramanauskienė
© "Šeimininkės" nuotr.

Depresija būna klasikinė ir sezoninė. Klasikinė žinoma nuo seno, o sezoninė depresija imta išsamiau tyrinėti XX a. pabaigoje. JAV 1984 m. buvo atlikti tyrimai ir paskelbti duomenys apie rudens–žiemos depresiją. Nors dažnai vartojamas rudeninės depresijos pavadinimas, jis nėra teisingas, nes iš tiesų yra dvi sezoninės depresijos: rudens–žiemos ir pavasario–vasaros.

Nemažai rudens–žiemos depresijos simptomų būdingi ir klasikinei depresijai: prislėgta nuotaika, jėgų, energijos praradimas, nebesidomėjimas veikla, kuri anksčiau teikė malonumą, niekas nebedžiugina, didėja nepasitenkinimas savimi, mažėja seksualinis potraukis, atsiranda miego sutrikimų, nemalonių somatinių simptomų.

Nuo klasikinės ši depresija pirmiausia skiriasi tuo, kad ypač padidėja mieguistumas. Žmogus miega ilgai, bet vis vien jaučiasi neišsimiegojęs.

Sergant klasikine depresija atsiranda valgymo sutrikimų – anoreksija arba bulimija (valgoma arba per mažai, arba per daug). Rudens–žiemos depresija pasireiškia didžiuliu saldumynų poreikiu, todėl susirgus dažnai padidėja svoris. Sezoninę depresiją paprastai lydi dirglumas, susierzinimas, konfliktavimas su kitais žmonėmis.

Sergantieji klasikine depresija save viskuo kaltina, jaučiasi menki, jiems dažnokai kyla sui­cidinių (apie savižudybę) minčių. Rudens–žiemos depresijos kamuojami pacientai žudosi rečiau, bet dažniau įninka į įvairias priklausomybes: ima vartoti alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas.

- Ar tai tik suaugusiųjų liga, ar ja serga ir vaikai?

Sezoninėmis depresijomis serga ir vaikai, ir paaugliai, tačiau tai pastebėti nelengva: jiems dažnai pasireiškia užslėpti simptomai. Vaikai patys dažniausiai nesugeba įvardinti, kas jiems darosi.

Klasikinė depresija vaikams pasireiškia apetito praradimu, miego, somatiniais sutrikimais, elgesio problemomis, o susirgus rudens–žiemos depresija juos kamuoja nuolatinis nuovargis, dirglumas. Atsiranda elgesio sutrikimų, kurių anksčiau nebuvo. Jei vaikas nei iš šio, nei iš to pradėjo blogai elgtis, neklausyti, bėgti iš namų, blogai mokytis, galima įtarti sezoninę depresiją. Nors mažai kas apie tai susimąsto. Todėl tėveliai turėtų atkreipti dėmesį į pasikeitusį vaiko elgesį ir kreiptis pagalbos į specialistus.

- Kokios rudens–žiemos depresijos priežastys?

Sezoninė depresija kyla rudens ir žiemos mėnesiais, kai trumpėja dienos, sumažėja šviesos. Manoma, kad rudens–žiemos depresija atsiranda dėl šviesos stygiaus. Žmogaus smegenyse pakinta cheminių medžiagų – serotonino ir melatonino, kurių gamybai įtakos turi saulės šviesa, pusiausvyra. Serotoninas gerina nuotaiką, didina aktyvumą, o melatoninas – priešingai, sukelia mieguistumą, apatiją.

Melatoninas gaminasi tamsiu paros metu. Rudenį, žiemą, kai dienos trumpos, daug tamsos, melatonino gaminasi daugiau, o serotoninas gaminasi šviesoje. Kai sutrinka melatonino ir serotonino pusiausvyra organizme, susergama depresija.

- Kas dažniau serga sezonine depresija? Ar daugėja šių susirgimų?

Dažniau serga moterys – jos sudaro apie 60–90 proc. visų pacientų. Iki lytinio brendimo vienodai serga tiek berniukai, tiek mergaitės, tačiau pasiekus lytinę brandą daugiau serga moterų, nes ši liga priklauso ir nuo lytinių hormonų.

Hormono progesterono poveikis moters organizme pasireiškia tik sulaukus lytinės brandos. Jis kitaip reaguoja į visokias stresines situacijas, todėl menstruacijų ciklo, nėštumo, menopauzės metu moteris depresija ištinka dar ir dėl hormoninių pakitimų. Sergamumas sezoninėmis depresijomis tarp vyresnio amžiaus vyrų ir moterų yra panašus.

Manoma, kad rudens–žiemos depresija serga apie 3–5 proc. žmonių, o apie 50 proc. gyventojų patiria depresinius simptomus.

Depresija linkusi kartotis. Neretai būna, kad žmogų daug metų vargina
sezoninė depresija, bet tik galiausiai kreipęsis į medikus jis atkreipia dėmesį, kad panašiai jausdavosi kasmet rudenį.

- Ką daryti, kad neužkluptų rudens–žiemos depresija?

Reikėtų tęsti tą veiklą, kuria užsiėmėte vasarą: sportuoti, eiti pasivaikščioti ir pan. Labai svarbu kuo daugiau būti gryname ore šviesiu paros metu, net jei ir saulės nematyti.

Nors šiais laikais visi linkę taupyti elektrą, naudoja silpnesnes elektros lemputes, tačiau namuose turi būti kuo daugiau šviesos. Ryški šviesa labai padeda apsiginti nuo depresijos. Kambarių sienos galėtų būti išdažytos šviesiomis spalvomis, pavyzdžiui, gelsva. Tai padėtų šiek tiek kompensuoti šviesos stygių.

Jei žmogus vis dėlto susirgo rudens–žiemos depresija, jį reikėtų gydyti šviesos terapija. Yra specialios šviesos terapijos lempos, kurias turi kiekvienas psichikos sveikatos centras. Jei jau nepakanka ir šviesos terapijos, pasivaikščiojimų gryname ore, gero patalpų apšvietimo, gydytojas paskiria medikamentinį gydymą. Šiais laikais yra didelis pasirinkimas naujos kartos antidepresantų, kurie sureguliuoja melatonino ir serotonino pusiausvyrą smegenyse.

Susirgus nereikia bijoti kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos centrą. Šeimos gydytojai galbūt ne visada pajėgūs padėti tokiais atvejais. Jei reikia skirti specifinį gydymą vaistais, būtina psichiatrų pagalba.

Sergant depresija naudinga ir psichoterapinė pagalba, tačiau pas mus dar nedaug psichoterapeutų, šios paslaugos dažniausiai yra mokamos, todėl ne visi jomis gali pasinaudoti. Teikiant psichoterapinę pagalbą, žmogus mokomas suvokti save ir savo būklę, mokomas performuoti įgūdžius, skatinti motyvaciją.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Putino liudininkai“: 2012-aisiais prasidėjo tikros nesąmonės (51)

Vitalijaus Manskio dokumentinis filmas „Putino liudininkai“ – viena iš svarbiausių...

Po daugelio metų aplankė Gariūnus: tokias kainas mieste sunkiai rasi (35)

Ilgus metus Gariūnuose nesilankiusi Aistė apniukusį šeštadienį nusprendė netysoti namie, o...

Dar vienas skandalas Kaune: medikus šokiravo motinos elgesys su mažyliu – skubiai iškvietė vaikų teises (544)

Motina meta kaltinimus Kauno klinikų medikams . Anot jos, šie galimai per stipriai suspaudė vaiką.

Po žinių apie sniegą – patikslinta sinoptikų prognozė: nemalonumai užklups netikėtai (3)

Sekmadienio dieną Lietuvos padangė bus debesuota. Nedideli pragiedruliais pasirodys kai kuriose...

Rumunai suvarpė Lietuvos vartus ir išmetė rinktinę į žemiausią divizioną (311)

Šeštadienį daugiau nei 15 tūkstančių vietų turinčiame Ploješčio miesto stadione vykusiose...

Vieta, apie kurią lietuviai galėjo tik pasvajoti: paslaptingas kino teatras, kur leidžiama daugiau nei įprastai (67)

Sostinėje įsikūrė nauja vieta, apie kurią anksčiau net nesvajojote, kad tokia gali būti. Po...

Žurnalistė apsilankė nuogalių kurorte: orgijos vyko vidury baltos dienos (142)

„Ateik greičiau pažiūrėti! Aname balkone vyksta orgija!“ – sušukau savo seseriai, rodydama...

Kremliaus kėslai verčia sunerimti: visai šalia Lietuvos – pavojingi signalai (117)

Latvija švenčia šimtmetį . Tačiau Latvijos parlamentarai nespėjo įteikti dovanos šaliai –...

Pažintis socialiniame tinkle: kaip vos iš kelių žinučių suprasti, kad viskas baigsis blogai (185)

„Tinder“, „Facebook“ ir kiti socialiniai jau kurį laiką yra kone populiariausia platforma...