aA
Ar jums patinka kalbėti su savo vaiku? Tai labai rimta: išklausant galybę nuobodžių smulkmenų, nepertraukiant ir nedarant skubotų vertinimų. Jeigu galite nuoširdžiai į šį klausimą atsakyti “taip”, tuomet esate laimingas tėvas arba mama.
Tėvas ir dukra
Daugumai tėvų tenka dėti pastangas, kad bent jau nešauktų ant savo vaikų, nekalbant apie normalų bendravimą. Be to, kalbėtis su vaikais visiškai nesudėtinga ir tikrai malonu - jeigu mokame tai daryti.

Nevaisingi pokalbiai

Motina su vaiku

Daugumai tėvų nepatinka, kaip su jais bendrauja jų vaikai. “Jis man nieko nepasakoja! Neatsako į klausimus!”- piktinasi jie. Bet ne tai blogiausia. Kai kurie apskritai nepastebi, kad jų pokalbiai su vaikais neturi jokios prasmės. “Buvai mokykloje?”- “Taip”.- “Na ir kaip?”- “Normalu”.- “Tave kvietė?”- “Ne” Žinoma, tėvams atrodo, kad vaikai jų negirdi, kad reikia šaukti, jog jie sureaguotų.

Vaikai iš tiesų priešinasi pokalbiams su tėvais, jiems nepatinka, kai sakomi pamokslai, kai jų elgesys aptarinėjamas arba kritikuojamas. Jie mano, kad tėvai apskritai daug kalba. Pagaliau vaiko ir tėvų pokalbis labiau panašus į du monologus, kurių vieną sudaro kritika ir pamokymai, o kitą - neigimai ir skundai. Kad neverstų vieni kitų kentėti, tėvams ir vaikams reikalingas kitas tarpusavio santykių tipas.

Viskas turi būti kitaip

Tėvas rėkia

Kitas santykių tipas pagrįstas pagarba ir reikalauja, kad supratimas būtų reiškiamas prieš patarimus ir pamokymus. Pavyzdžiui, sūnus labai supyko: jo klasės iškyla atidėta dėl lietaus. Tradiciniai mamos komentarai: “Nėra ko pykti- nieko nepakeisi!”, “Kitą kartą nueisite”, “Na, aš juk nekalta, kad pradėjo lyti, kodėl tu ant manęs pyksti?” Būtų geriau, jei mama vietoj to pagalvotų: “Suprantama, jis labai nusiminė, kad iškylos nebus. Jis nusivylęs. Jis nori šiuo jausmu pasidalinti su manimi ir parodo, kaip pyksta. Jis turi teisę taip reaguoti. Aš padėsiu jam nusiraminti, parodysiu, kad suprantu ir gerbiu jo jausmus”.

Garsiai mama gali pasakyti maždaug taip: “Tu, žinoma, labai nusivylęs?- “Taip”.- “Tu juk taip norėjai eiti į šią iškylą!”- “Savaime suprantama!”- “Skaudu: jau susiruošėme ir staiga pradėjo lyti”.- “Taip… Na, gerai, kaip nors kitą kartą”. Sūnui nėra prasmės pykti ir ginčytis su mama kaip įprastai, juk ji visiškai jį palaiko!

Tokio bendravimo su vaiku nauda akivaizdi. Kai vaikas yra valdomas stipraus jausmo, jis nieko neklauso. Jis negali priimti nei patarimo, nei paguodos, nei kritikos. Jis tik nori, kad būtų suprastas. Tačiau jis negali ir nenori smulkiai paaiškinti savo jausmų, tėvai patys turi juos nuspėti. Kai vaikas jums sako: “Šiandien mokytoja mane barė”, neverta aiškintis smulkmenų. Nereikia jo smerkti: “Turbūt tu to nusipelnei?” Nereikia gailėti: “Vargšelis!”

Tėvai turi jam parodyti, kad supranta, jog jis yra pasimetęs, nuskriaustas, nori atkeršyti. Suprasti, ką jis jaučia, nėra sudėtinga. Tėvai žiūri į vaiką, jo klausosi, o taip pat pasikliauja savo emocine patirtimi. Kiekvienas žino, ką reiškia prie visų gauti pylos. Jeigu tėvai atsakys: “Turbūt tau buvo labai nemalonu” arba “Įsivaizduoju, kaip tu supykai”, tuomet vaikas pamatys, jog tėvai jį supranta.

Stiprus jausmas nepradingsta, kai vaikui sakoma: “Negerai taip pykti”, “Pamiršk, tai menkniekis”. Tačiau jis bus ne toks intensyvus, kai bus užjaustas ir suprastas.

Kalbame naujai

Tėvas su sūnum

Psichologai duoda keletą bendrų patarimų, kaip pokalbio metu parodyti vaikui, kad jūs suprantate ir gerbiate jo jausmus.

Nuo įvykių prie santykių. Kai vaikas klausia arba pasakoja apie kokį nors įvykį, kartais teisinga atsiliepti ne į patį įvykį, o į su juo susijusius jausmus. Pavyzdžiui, dukra pasiskundė, kad pastaruoju metu dovanų jai dovanojama mažiau, nei broliui. Neverta to neigti, aiškinti, kad brolis vyresnis, ir žadėti atstatyti teisingumą. Vaikus labiau jaudina tėvų požiūris į juos, nei gautų dovanų kiekis ir dydžiai. Tiesiog apkabinkite dukrą ir pasakykite: “Tu bijai, kad tave myliu mažiau, nei brolį? Visiškai ne”. Tuo pačiu išblaškysite jos nuogąstavimus.

Nuo įvykių prie jausmų. Pavyzdžiui, dukra namo grįžo susijaudinusi ir papasakojo, kad jos draugę berniukai pastūmė į balą. Vietoj smulkmenų aiškinimosi galima pasakyti: “Įsivaizduoju, kaip tu supykai,- ir pridėti:- O tu nebijai, kad jie gali ir tave nuskriausti?” Pajutusi mamos užuojautą, dukra greičiausiai ryžtingai atsakys: “Tegul tik pabando!” Jeigu pradėsite pamokslauti arba išreikšite perdėtą susirūpinimą, baigtis gali būti ne tokia sėkminga.

Nuo bendro prie privataus. Kai vaikas įvertina save ir savo galimybes, neverta paprasčiausiai sutikti arba iškart ginčytis. Pasakytą reikia papildyti žodžiais, kurie parodys, kad jūs jį suprantate.

Tėvas ir dukra

Pavyzdžiui, sūnus sako: “Man nesiseka matematika”. Nieko gero neduos nei graudus patvirtinimas: “Taip, tau ji nesiseka”, nei atkaklus neigimas: “Na, ką tu, ne viskas taip blogai”, nei pamokslavimai: “Jeigu tu daugiau mokytumeisi, reikalai pagerėtų”.

Skubotai suteikta pagalba gali sugriauti vaiko pasitikėjimą savo jėgomis, o po tiesioginės įtakos jis ateityje nenorės jums patikėti savo nuogąstavimų. Į šią frazę geriau būtų taip atsakyti: “Turbūt tu bijai, kad mes tavimi nusivilsime?” Arba taip: “Mes tikime, kad darai viską, ką gali”.

Vaikai dažnai tėvams pareiškia apie savo kvailumą, ir tie puola juos raminti ir perkalbėti. Tačiau priversti vaiką tuojau pat pakeisti nuomonę apie save neįmanoma. Vienas berniukas pasakė savo tėvui: “Suprantu, kad tu nori, kaip geriau, bet aš ne toks kvailas, jog patikėčiau, kad esu protingas”.

Tėvai turi parodyti, kad jie supranta, kokie sudėtingi jausmai slypi už šių paprastų įsitikinimų. “Aš kvailas”.- “Tu iš tiesų manai, kad blogai suvoki?”- “Taip”.- “Tu stipriai dėl to pergyveni?”- “Taip”.- “Tu bijai gauti blogą pažymį ir pasakyti kažką ne taip, todėl stengiesi mažiau atsakinėti?”- “Taip”.- “Žinai, aš visai nemanau, jog esi kvailas. Tačiau tu gali būti kitos nuomonės apie save”.

Po tokio pokalbio vaikas gali pagalvoti: “Mano tėvai mane supranta. Jeigu jie nelaiko manęs kvailu, galbūt iš tiesų taip yra?” Vaikas pajus pasitikėjimą savo jėgomis ir pasistengs tapti tokiu, kokiu jį mato tėvai.

Veidrodis

Tėvas su dukra

Žmonės retai (tame tarpe ir vaikai) kada jaučia vienodai. Jie myli savo tėvus, brolius, seseris, mokytojus, draugus ir tuo pačiu jų nepakenčia. Kaip tėvams ir būtų sunku pripažinti savo vaikų dvigubų jausmų egzistavimą, tačiau reikia tai padaryti. Kad namuose nebūtų nereikalingų konfliktų, vaikai turi žinoti, kad panašūs jausmai visiškai natūralūs ir normalūs.

Reikia juos reikšti balsu, tuo pačiu pripažįstant jų esamumą: “Tu myli savo brolį, tačiau kartais jis tave tiesiog siutina”, “Tu nežinai, ką daryti: gerai būtų nuvažiuoti į stovyklą, bet ir su draugais skirtis nesinori”. Na, o pakenkti santykiams su vaiku gali pasakymas: “Tu pats nežinai, ko nori! Šiandien tau patinka tavo draugai, o rytoj tu jų neapkenti! Kaip nors apsispręsk”.

Vaikams sudėtinga susigaudyti savo jausmuose. Jiems neramu, kad patiria tokias prieštaringas emocijas tų pačių žmonių ir įvykių adresu. Tėvai gali išmokyti juos atpažinti savo jausmus. Kalbėdami su vaiku jūs turite aiškiai įvardinti tas emocijas, kurias jis patiria. Ir pripažinti jo teisę į tas emocijas. Tuomet vaikas turės galimybę savarankiškai išsiaiškinti, kaip jam elgtis toliau. Juk kaip nesvarstyk, tai jo gyvenimas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Valdžia nepatenkintų lietuvių nuotaikos: sovietmečio nebesiilgi ir Putinu netiki (333)

Lietuviai skeptiškai vertina demokratijos veikimą šalyje, dalis vis dar ilgisi tvirtos rankos ir...

Atlyginimų padidėjimą pajus ne visi: gali tekti palaukti kitų metų (14)

Seimas pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui ir nusprendė padidinti neapmokestinamąjį...

Miestelio šventė baigėsi tragiškai – žmogų užmušė kunigo akivaizdoje (135)

Kėdainių rajone, Krakių miestelyje prieš metus vykusią šventę bei atlaidus vainikavo beprasmė...

„Bloomberg“: Eva – didžiausia grėsmė Lukašenkai (150)

Jos rankos sukryžiuotos, o lūpos sardoniškai pravertos – Eva netikėtai tapo protesto...

Grįžo iš emigracijos ir įkūrė ramybės oazę: lankytojų netrūksta ir darbo dienomis (113)

Greta ir Algirdas Šaumanai iš emigracijos Norvegijoje grįžo prieš trejus metus, tačiau šiandien...

Vilnietis savo istorija nori perspėti kitus: viskas prasidėjo nuo noro „nuskausminti“ jausmus, bet baigėsi kur kas blogiau (87)

Įveikęs priklausomybę nuo narkotikų vilnietis Ruslanas šiandien drąsiai priima gyvenimo...

Garsiausi keliautojai gūžčioja pečiais: Nida – brangiausias planetoje kurortas, pasaulyje tokių mokesčių nėra (450)

Neringa ypatinga ne tik savo gamtos perlais, bet ir mokesčiais, norintiems patogiai ilsėtis jos...

Su mylimąja Deimante susitaikęs reperis Mad Money: nebeliko jokių klausimų (105)

Praėjusių metų sausio 31-ąją, kai ant raudonojo M.A.M.A apdovanojimų kilimo pozavo tik su...

Į Barseloną atvykęs Jasikevičius: darbai jau pradėti (149)

Buvęs Kauno „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Šarūnas Jasikevičius sekmadienį atvyko į...

|Maža didelių žinių kaina