Kita vertus, gana ilgai manyta, kad vaikai depresija neserga. Šiandien ši nuostata ne tik paneigta, bet ir paskelbti šokiruojantys skaičiai: depresinės būsenos, kurios būdingos jau kūdikiams, kamuoja 15 proc. vaikų iki penkerių metų bei 5-10 proc. paauglių.
Liūdnas vaikas – normalu ar neįprasta?
Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos vaikų psichiatrės doc. Sigitos Lesinskienės, apie tai, kad vaikai ir paaugliai patiria depresines būsenas, prabilta tik praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje. Iki tol buvo manoma, kad vaikai depresijų nepatiria, nes yra per maži. Tuo pat metu specialistė iškėlė klausimą, ar liūdnas vaikas mūsų visuomenėje yra normalu ir įprasta.
„Yra daug šalių, kuriose vyrauja požiūris, kad vaikas turi būti laimingas, džiaugsmingas ir mėgautis savo vaikyste, o suaugusieji yra atsakingi sudaryti tam sąlygas. Taigi kai matome liūdnus vaikus, o jų yra daug, kyla natūralus klausimas: su kuo yra blogai – su vaiku ar su jo aplinka? Kartais būna blogai ir su vaiku, ir su jo aplinka, o kartais būna labai blogai tik su aplinka.
Polinkis reaguoti depresiškai – paveldimas ypatumas. Pastebėta, kad vaikai, kurie turi polinkį į depresiją, turi emocijų reguliavimo mechanizmo sutrikimus. Kai jie labai džiaugiasi arba yra liūdi, giliau įkrenta į šias būsenas ir sunkiau iš jų išlipa. Kita vertus, jei vaikas auga palankioje aplinkoje, jo polinkis į depresiją gali pasireikšti labai nežymiai ir nekliudyti raidai.
Vaiko gebėjimas pačiam reguliuoti savo būseną pradeda formuotis dar kūdikystėje – nuo 4-5 mėnesių. Iš pradžių kūdikis į viską reaguoja labai sensomotoriškai – visu savo kūneliu ir jutimais, riksmais ir veido išraiška. Įsismarkavusiam kūdikiui nusiraminti padeda jį prižiūrintys asmenys, iš kurių jis palaipsniui ir mokosi šio įgūdžio. Tačiau jeigu aplinkiniai žmonės sutrikę, įsitempę, nemoka pažinti ir tinkamai atsiliepti į vaiko signalus, ramina jį netinkamai (kiek girdime atvejų, kad sužalojo kūdikį kratydami arba trenkė jam nesusivaldę), šis mokymosi procesas sutrinka“, - pasakojo vaikų psichiatrė.
Taigi net jei vaikas turi polinkį į depresiją, bet kūdikystėje yra apgaubiamas dėmesiu, o ir vėliau darželyje ar mokykloje nėra traumuojamas, turi galimybę patenkinti tavo poreikius, sutrikimas taip ir nepasireikš. Anot pašnekovės, vaiko depresija nebūtinai susijusi su kažkokiais labai skaudžiais įvykiais šeimoje. Nedideli, bet ilgalaikiai ar nuolatiniai skauduliai artimoje aplinkoje gali atimti kur kas daugiau vidinių jėgų nei koks nors didesnis vienkartinis nutikimas.
Pavyzdžiui, tėvai, norėdami vaikui gera, jį nuolat daug bara ir kritikuoja, vaikas praktiškai nemato tėvų šypsenos, ugdymo įstaigoje taip pat negauna palaikymo, nėra tinkamos užklasinės veiklos ir galimybių išreikšti savo kūrybinį potencialą – tokia situacija tampa rizikos veiksniu emocinei vaiko sveikatai. Prie šio komplekso veiksnių dar gali prisidėti dažni pykčiai ir konfliktai su bendraamžiais, patyčios ir pan. Taip pat įrodyta, kad rimtas vaikų emocinės sveikatos rizikos veiksnys – sunki artimo žmogaus liga, tėvų skyrybos. Jei suaugusieji nesikalba su vaiku apie sunkumus arba tai daro itin netinkamai, jo viduje besikaupianti įtampa gali pasireikšti ne tik liūdesiu, bet ir jį lydinčiais somatiniais susirgimais – skauda galvą arba pilvą, nevirškinamas maistas, viduriuojama, beria odą, kyla temperatūra ir kt.
15 proc. vaikų atitiko tarptautinius depresijos ir nerimo kriterijus
2009 m. Kanadoje buvo paskelbtas didžiulis tyrimas, kuris parodė, kad nuo penkių mėnesių iki penkerių metų amžiaus grupėje 15 proc. vaikų atitiko tarptautinius depresijos kartu su nerimu kriterijus. Anot tyrėjų, tokie kūdikiai iš kitų išsiskiria savo sunkiu temperamentu: jie nervingi, įsitempę, nesijaučia laimingi kaip kiti vaikai, nemoka džiaugtis. Beje, šių vaikų mamos taip pat dažniau patyrė depresines būsenas.
„Tokius vaikus būtina kuo anksčiau atpažinti ir jiems padėti, nes kyla didelis pavojus, kad vidiniai sunkumai tik didės. Kadangi tokie vaikai yra tylūs, aplinkiniams nekelia problemų, liūdesį ir nerimą išgyvena giliai viduje, kyla pavojus, kas jie taps „nematomais“ vaikais. Mat jie yra tylūs ir nuošalyje, yra rizika, kad jie taip ir liks nepastebėti ir negaus tinkamos pagalbos. Kad neturėtume liūdnų pasekmių paauglystėje, vaikams reikėtų padėti dar darželyje. Kiekvienai amžiaus grupei yra kuriamos nuotaikos gerinimo programos, kurių metu vaikai mokomi savireguliacijos įgūdžių, savo ir aplinkinių nuotaikų bei emocijų geresnio supratimo“, - teigė S. Lesinskienė.
Pagrindinis vaikų depresijos bruožas – nuolatinis, vis grįžtantis, įvairiapusis liūdesys, negebėjimas džiaugtis ir sutrikęs afektų bei emocijų reguliavimas. Taip pat depresijai būdingas epizodiškumas – padidinto liūdesio būsena tęsiasi keletą savaičių ar mėnesių. Depresijai būdingi tam tikri fiziologiniai simptomai, pavyzdžiui, ankstyvi pabudimai rytais, energijos stoka. Tai būdinga tiek mažiems vaikams, tiek paaugliams, tiek suaugusiesiems: žmogus atsibunda ir nebegali užmigti, todėl vaikšto tamsiais paakiais, neišsimiegojęs, pavargęs, be nuotakos ir energijos. Gali sumažėti apetitas, kristi svoris arba, atvirkščiai, per trumpą laiką priaugama daug svorio.
„Ikimokyklinio amžiaus depresiškas vaikas gali atrodyti kaip sulėtėjusios raidos, tačiau konsultuojant paaiškėja, kad dėl tokios būsenos (nenoro ką nors veikti, lėtų reakcijų, abuojumo) kaltas gilus liūdesys. Toks vaikas mažai šypsosi, mažai džiaugiasi. Tuomet pirmiausiai reikia tirti šeimos ir artimiausios aplinkos situaciją. Depresiškas mokyklinio amžiaus vaikas taip pat gali atrodyti kaip atsiliekantis, mažiau sugebantis mokytis, nekūrybingas, taigi jis vėl nuvertinamas, negirdi paskatinimų, neturi jokios džiaugsmą teikiančios užklasinės veiklos. Energijos stoka neretai klaidingai vertinama kaip tingumas. Mat vaikas įkalbinėjamas mokytis arba jam siūlomi visokie būreliai, o jis nieko nenori. Susidaro užburtas liūdesio, energijos nebuvimo ir nenoro ką nors veikti ratas“, - aiškino pašnekovė.
Vaikai taip pat mąsto apie savižudybę
Anot psichiatrės, jei vaikui nustatomas vienas elgesio, emocijų ar psichikos sutrikimas, apie 90 proc. atvejų jis nėra vienintelis, o kartu linkę pasireikšti ir dar keli. Pavyzdžiui, depresija neretai diagnozuojama kartu su baimėmis ir nerimo sutrikimais, arba mokymosi sutrikimais. Yra toks įkyrumų sutrikimas, kai vaiką vargina įkyrios mintys ar bereikalingų veiksmų atlikimas, kai susigalvojami įvairūs bereikalingi ritualai, pavyzdžiui, tam tikrą skaičių kartų įjungti-išjungti elektros lemputę ar plauti rankas, patikrinti, ar užrakinta, ir pan. Depresija taip pat dažnai būna susijusi su autizmo spektro sutrikimais, ypač paauglystėje, kai vaikas suvokia savo kitoniškumą, socialinės intuicijos stoką bendravime su bendraamžiais ir labai skausmingai tai išgyvena.
Vienas iš depresijos simptomų – mintys apie mirtį ir savižudybę. Kita vertus, šios mintys – natūralus raidos elementas. Todėl vien faktas, kad vaikas kalba ar klausia apie mirtį, tėvų neturėtų gąsdinti. Jei vaikas klausia ar aplinkoje susiduria su mirtimi, apie tai reikia kalbėtis jiems suprantamu būdu ir atsakyti į jiems kylančius klausimus. Taip pat reikėtų žinoti, kad iki devynerių metų vaikai nesuvokia mirties kaip negrįžtamo dalyko.
Neseniai buvo atliktas tarptautinis pradinukų emocinės sveikatos tyrimas, kuriame dalyvavo aštuonios šalys. Šio tyrimo metu vaikų klausta, ar jie galvoja apie mirtį bei savižudybes.
„Tokį klausimą užduoti atsisakė tik italai – jiems atrodė, kad negalima to klausti vaiko. Tačiau visos kitos šalys jį uždavė. Paaiškėjo, kad daug vaikų apie tai galvoja. Kai tiksliniesi, kas slypi už to, paaiškėja, kad, pavyzdžiui, mirė senelis, su kuriuo vaikas turėjo artimą ryšį, labai dėl to išgyvena, ir neturi, su kuo pasikalbėti, arba jaučiasi niekam nereikalingas ir nemato prasmės gyventi, arba nori, kad kitą kartą gimus būtų geriau, ir pan.“, - aiškino S. Lesinskienė.
Anot vaikų psichiatrės, kalbant apie depresiją, visada sunku nuspręsti, ar tai jau sutrikimas, ar amžiaus raidos normos variantas. Kitaip tariant, kiek ir kaip reikia būti liūdnam, kad tai iš tiesų būtų įvardinama kaip depresija? Anot jos, svarbiausias kriterijus, ar šie dalykai trukdo adaptuotis pagal amžių vaiko sociokultūrinėje aplinkoje. Jei taip – tuomet tai įvardinama kaip diagnozė. „Kartais užtenka sureguliuoti vaiko dienotvarkę, mitybą, miego režimą, sumažinti televizoriaus žiūrėjimo laiką, neleisti žaisti agresyvių ir įtampą keliančių kompiuterinių žaidimų, rasti galimybių tinkamai saviraiškai bei fiziniam krūviui, ir susitvarko daug dalykų. O kartais būna svarbiausia konsultuoti tėvus ir padėti jiems rasti tinkamus auklėjimo būdus arba išspręsti vaiką supančių suaugusiųjų problemas“, - teigė gydytoja.
Jungtinių Tautų fondo UNICEF tyrimo, atlikto prieš dvejus metus, duomenimis, Lietuvoje auga nelaimingiausių vaikų karta Europoje. Iš 29 valstybių mes užimame 28-tą vietą. Po mūsų seka tik Malta, kuri UNICEF organizacijai pateikė neišsamią informaciją. Vertinant santykių šeimoje kokybę, Lietuvos vaikų vertinimas vėlgi atsidūrė tarp blogiausiai vertinamų valstybių. Pagal šį rodiklį Lietuva užima 24 vietą. Tyrimas parodė, kad per parą tėvai savo atžaloms skiria vos 7 min. dėmesio.
*********
Psichologinės pagalbos telefonai
| Psichologinės pagalbos tarnyba | Telefono numeris | Darbo laikas |
|---|---|---|
| Vaikų linija www.vaikulinija.lt | 116 111 | Kasdien 11.00-21.00 |
| Jaunimo linija www.jaunimolinija.lt | 8 800 28888 | Visą parą |
| Vilties linija, psichologinė pagalba suaugusiems www.kpsc.lt | 8 800 60700 | Visą parą |
| Pagalbos moterims linija | 8 800 66366 | I-V 10.00-21.00 |
| Linija Doverija (pagalba teikiama rusų kalba) | 8 800 77277 | I-V 16.00-20.00 |
| Dingusių žmonių šeimų paramos centras | 8 800 26161 8 5 2773135 | I-V 8.00-16.00 |
| Panevėžio paguodos telefonas | 8 45 500965 | I-V 20.00-8.00 |
| Vilniaus moterų namų krizių centras | 8 800 22008 | I-V 9.00-17.00 |
| Vaiko raidos centras | 8 5 275 75 64 | Visą parą |
Pokalbiai 8-800 linija yra nemokami
Psichologinė pagalba internetu
| Vaikų linija | Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt | Atsako per dvi dienas |
| Jaunimo linija | Registruotis ir rašyti svetainėje: http://jppc.lt/draugas | Atsako per tris dienas |
| Vilties linija | Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt | Atsako per tris dienas |
| Šiaulių jaunimo linija | Rašyti: kasnutiko@yahoo.com | Atsako per tris dienas |
Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt
