Jau daugiau kaip 2 tūkst. metų žmonės savo soduose augina slyvas – vieną populiariausių sodo kultūrų, Lietuvoje nokstančią nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo pabaigos. Skanūs ir naudingi vaisiai tinka beveik visur: su slyvomis galima gaminti įvairius desertus, kepti puikius pyragus, apkepus, dėti į mėsos patiekalus, marinuoti, džiovinti, šaldyti, virti uogienes, kompotus... Taigi noksta slyvos – artėja ruduo...
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Laukinio hibrido odisėja

Slyvos, kurias jau daugiau kaip 2 tūkst. metų žmonės augina savo soduose, – kultūrinės. Laukinėje gamtoje tokių nėra. Tiesa, šių kultūrinių slyvų protėviai žinomi – juos mokslininkai nustatė kryžmindami laukines slyvas, kol gavo jau nuo seniau žinomą kultūrinę veislę. Taigi savotiško atgalinio eksperimento būdu.

Kažkada, prieš 2 tūkst. metų, susikryžminę laukiniai augalai padovanojo žmonijai nuostabių vaisių. Labiausiai tikėtina, kad tai atsitiko Kaukaze. Tačiau tikrąja slyvų tėvyne tapo Kinija, nes pirmieji masiškai auginti kultūrines slyvas soduose pradėjo Azijos gyventojai.

Kinų filosofo ir mąstytojo, gyvenusio 551–479 m. pr. m. e., Konfucijaus tekstuose randama įrašų, kuriuose slyvos minimos kaip vienos iš senovės Kinijos gastronomijos lyderių. Kaip žinoma, slyvos žydi anksti, todėl Kinijoje šis medis laikomas jaunystės ir nekaltybės simboliu. Vestuvių guolis Kinijoje puošiamas slyvų žiedų spalvos užklotu. Savo simboliką slyvos turi ir Japonijoje. Čia ankstyvą ir dar vėsų pavasarį žydintis medis simbolizuoja stiprų ir negandoms atsparų samurajų.
Tad savo kelionę po pasaulį kultūrinės slyvos pradėjo iš Azijos. Aleksandras Makedonietis iš ten atvežė slyvų į Viduržemio jūros regioną, o jau gerokai vėliau žymus Romos karvedys ir politikas Gnėjus Pompėjus užveisė jų romėnų soduose. Graikai taip pat augino kai kurių veislių slyvų. Jos ne kartą minimos graikų mituose. Beje, pirmaisiais atsiradimo šioje šalyje metais slyvos kainavo milžiniškus pinigus. Tačiau graikai nebūtų graikai... Jie labai greitai suprato, kaip sparčiau ir geriau auginti šiuos vaismedžius. Tad netrukus slyvos prarado delikateso statusą. 

Jau labai seniai slyvos pasiekė ir Europą, kur tapo viena populiariausių sodo kultūrų. Archeologai slyvų kauliukų rado senovinių kaimelių griuvėsiuose dabartinės Šveicarijos ir Vokietijos teritorijose. Ir dabar net 80 proc. slyvų derliaus išauginama Europoje – ypač daug Vengrijos ir Balkanų šalių soduose.

Sveikatai nusipelnęs vaisius

Skanūs ir naudingi vaisiai nuo seno kėlė ne tik sodininkų, vartotojų, bet ir mokslininkų susidomėjimą. Štai britų mokslininkai teigia, kad slyvos – laisvųjų radikalų neutralizavimo lyderės tarp visų vaisių. Tik po jų rikiuojasi kiti „nusipelnę veikėjai“: razinos, mėlynės, juodieji serbentai, apelsinai, obuoliai ir kt. Slyvos puikiai nukenksmina šias pavojingas daleles, lemiančias ankstyvą senėjimą, sukeliančias širdies ir kraujagyslių ligas bei vėžį. Be to, slyvose gausu sveikatai naudingų mineralinių medžiagų. 100 g slyvų jų yra net 1,3 g (pvz., kalio – 214 mg, kalcio – 28 mg, fosforo – 27 mg, natrio – 18 mg, magnio – 17 mg). 

Slyvos sukaupia nemažai vitaminų A, B1, B2, B6, K, PP, C, E. Ypač daug yra karotino ir vitamino P, mažinančio kraujospūdį ir stiprinančio kraujagysles. Beje, šis vitaminas išlieka ir perdirbus slyvas (pavyzdžiui, tyrėje, uogienėje ar kompote). Slyvose esantys angliavandeniai (9,9 mg) labai lengvai pasisavinami ir yra puikus energijos šaltinis. Na, o tiesiog stebuklingas šių vaisių poveikis žarnynui priklauso nuo ląstelienos gausos.

Slyvos veikia kaip organizmo valytojos – jos šalina cholesterolį, bloguosius medžiagų apykaitos produktus, toksinus, gerina virškinamojo trakto ir žarnyno veiklą, padeda kepenims atlikti savo funkciją, tinka sergant inkstų ligomis, hipertonija. 

Negana to, nuostabiosios slyvos teigiamai veikia nervų sistemą, padeda įveikti nuovargį, gerina atmintį, didina vyrų potenciją, greitina medžiagų apykaitą – žodžiu, atkuria ir palaiko mūsų organizmo harmoniją. Gerosios slyvų ypatybės atsiskleidžia ir gydant reumatą, podagrą.
Slyvas vertina ir dietologai, skatinantys atsikratyti nereikalingų kilogramų. Štai Ispanijos dietologai paskelbė, kad 1–2 dienų slyvų dieta išvalo organizmą ir padeda atsikratyti 1–2 kilogramų. Organizmą puikiai valo ir slyvų sultys. Jų rekomenduojama gerti 2 kartus per dieną prieš valgį.

Maistingas skanėstas

Dabar pasaulyje žinoma daugiau kaip 2 tūkst. slyvų rūšių. Iš esmės visos jos vienodai naudingos. Su slyvomis galima gaminti įvairius desertus, kepti puikius pyragus, apkepus, dėti į mėsos patiekalus ir pan. Slyvos – vieni tinkamiausių vaisių konservuoti. Jos skanios ir marinuotos, ir džiovintos, ir šaldytos. Iš slyvų verdamos uogienės, tyrės, džemai, kompotai. Jas puikiai tinka maišyti ir su kitomis sodo bei miško gėrybėmis – obuoliais, kriaušėmis, bruknėmis ir kt. Nepaprastai skanūs ir galintys paįvairinti mūsų stalą yra slyvų padažai. Jie gali būti ir saldūs, ir aštrūs su įvairiomis prieskoninėmis žolelėmis. 

Labai vertinamos džiovintos slyvos. Beje, jų kaloringumas net 4–6 kartus didesnis nei šviežių vaisių, todėl jų turėtų vengti nutukę bei diabetu sergantys žmonės. Džiovinti labiausiai tinkamos didelės, mėsingos, tankaus minkštimo, skanios ir turinčios tvirtą luobelę bei lengvai atsiskiriantį kauliuką slyvos. Dideles slyvas rekomenduojama džiovinti be kauliukų, mažesnes – su kauliukais.
Norint džiovinti slyvas orkaitėje, nuplautas ir apdžiuvusias jas reikėtų paskleisti ant skardos ir apie 3 val. laikyti atviroje 50 °C temperatūros orkaitėje, tuomet ją išjungti 2–3 val., slyvas pamaišyti ir vėl tą patį pakartoti. Slyvoms apdžiuvus, temperatūrą galima padidinti iki 80 °C. 

Slyvas galima ir šaldyti. Patogiausia tai daryti prieš šaldant išėmus slyvos kauliuką, nes jis sušaldytas apkarsta ir gadina slyvų skonį. Slyvas galima užšaldyti be cukraus arba užpiltas cukraus sirupu. 

Natūraliai šaldytos slyvos gali būti naudojamos salotoms, vaisiniams plovams gaminti, jų galima dėti į mėsos patiekalus. Šaldytų slyvų laikymo trukmė neturėtų būti ilgesnė kaip 12 mėn., nes laikant ilgiau labai sumažėja vertingųjų medžiagų.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

R.I.T.A. Lietuvos žemės ūkio atašė Kinijoje kaltina ambasados moteris genocidu (85)

Žemės ūkio ministerija atlieka patikrinimą dėl jos deleguoto atstovo Kinijos Liaudies...

Gudžiaus treneris griebiasi už galvos: nebežinome, ką daryti (95)

„Tragiška situacija. Esame giliuose viduramžiuose ir man keisčiausia, kad niekas neprisiima...

Kas slepiasi už naujo mistinio Putino įvaizdžio? (122)

Anksčiau dažnai vaizduojamas raumeningu mačo, gebančio apginti tėvynainius nuo priešų, Rusijos...

Lietuvos medikams – viliojantis britų kvietimas (53)

Didžiosios Britanijos Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS), norėdama išspręsti vis didėjančią...

Feisbuko sensacija tapęs apsaugininkas Eligijus Ruškys: gyvenime yra buvę ir daugiau kuriozų (39)

Vidaus tarnybos jaunesnysis puskarininkis, disko metikas Eligijus Ruškys šiomis dienomis...

Nedžiuginanti Ingos Stumbrienės atostogų Bahamose pabaiga: iš oro uosto – tiesiai į medikų rankas (121)

Vasarišku ori bei egzotiška gamta Bahamų salose besidžiaugusi Inga Stumbrienė nesitikėjo...

Perspėjimas stambiesiems – melavusiems teks atsisveikinti su žeme imsis ir miškų (423)

Kilus skandalui dėl žemės ūkio paskirties žemės pirkimo nepaisant visų ribojimų paaiškėjo,...

Paskelbta nauja Lietuvos pašto vadovė papildyta (4)

Valstybės valdomam Lietuvos paštui vadovaus Asta Sungailienė.

Alma Adamkienė atsidūrė ligoninėje gydytoja pateikė naujausią informaciją; atnaujinta 13:58 (289)

Prezidento Valdo Adamkaus žmona 90 m. Alma nuo šeštadienio gydoma Vilniaus universiteto ligoninės...

Teismas neleido remontuoti kavinės prie Vilniaus Bernardinų sodo (9)

Teismas dar kartą patvirtino, kad bendrovė „ Liumeksis “ gali užkonservuoti kavinę prie...