Senų senovėje, kai Žemėje dar gyveno mamutai, žmonės suprato, kad šie milžinai gali būti neįtikėtinai švelnūs. Žinoma, jei gerai iškepsi juos ant laužo… Taip ir atsirado pirmieji šašlykai. Laikui bėgant šis patiekalas tapo populiarus. Narsieji muškietininkai ir klastingieji gvardiečiai su malonumu verdavo ant savo muškietų grūstuvų naminius paukščius, nušvilptus iš valstiečių, ir naudodavosi trofėjais kaip skurdaus armijos davinio papildu.
Miklūs laukinių Vakarų medžiotojai, negalėdami ištverti alkio, pašautą gudrųjį oposumą dažnai išsikepdavo čia pat miške. Išmintingieji Rusios bajorai Dūmos posėdžių pertraukų metu užkandžiaudavo ant iešmų keptomis kiškių kepenėlėmis. Be to, ir rutinos iškankintas šiuolaikinės įstaigos klerkas dažnai neatsispiria pirmykštei pagundai suleisti dantis į ant laužo keptos mėsos gabalą.
Vienos kalorijos?
Moterys į šašlykus žiūri kreivai, manydamos, kad šis patiekalas labai pakenks figūrai. Iš tiesų šašlykai šiuo atžvilgiu ne tokie pavojingi kaip guliašas. Pirmiausia, šašlykai kepami be riebalų, vadinasi, juose nėra ir nereikalingų kalorijų. Antra, kol jūs sukiojate virš anglių iešmą, riebalai išteka iš mėsos, tad jūsų kiauliena arba aviena iš esmės tampa liesa. Tad standartinės šašlykų porcijos energinė vertė — 200–300 kcal, o tai perpus mažiau negu standartinio torto gabalėlio arba 100 g šaltai rūkytos dešros.
Taigi kaloringumas — ne didžiausias pavojus, tykantis iškylų mėgėjų. Gerokai didesnę grėsmę kelia kancerogenai — ypatingos medžiagos, susidarančios kepant mėsą virš atviros ugnies. Manoma, kad kancerogenai gali būti piktybinių auglių atsiradimo priežastis.
Beje, galima apsisaugoti ir nuo kancerogenų. Jie bijo rūgščių marinatų, todėl nepamirškite išmirkyti mėsos acte arba vyne, nes tai padės jums apsisaugoti ne tik nuo kancerogenų, bet ir nuo paprasčiausio apsinuodijimo — mikrobai taip pat nemėgsta rūgščios aplinkos.
Geriausias garnyras prie šašlykų — jūros kopūstai, o atsigerti prie šio patiekalo labiausiai tiktų visai ne alus ir net ne raudonasis vynas, o arbata arba greipfrutų sultys. Šie produktai neutralizuoja kenksmingą kancerogenų poveikį.
Kefyras ar actas?
Iš esmės šašlykais galėtų tapti viskas, kas patinka: daržovės, dešrelės, žuvys, bet vis dėlto klasikinis šašlykas gaminamas iš mėsos. Pats tikriausias — iš ėrienos sprandinės. Tiesa, dabar ėriukai — retenybė, todėl puikiausiai tiks kiauliena, vištiena arba veršiena. Jautienos šiam patiekalui geriau nenaudokite — šašlykai bus kieti, kad ir kiek juos marinuotumėte.
Beje, būtent nuo marinato labiausiai priklauso paruošto patiekalo skonis. Pats paprasčiausias marinato variantas — trupučiu vandens skiestas actas. Tikrieji gurmanai tvirtina, kad actas užmuša mėsos skonį, o jei dar šiek tiek apsiskaičiuosite ir šašlykus per ilgai laikysite marinate, mėsa taps kieta ir pleišės.
Geriausi deriniai:
* paukštiena ir kefyras arba vynas;
* kiauliena ar veršiena ir vynas, bet kokios rūgščios sultys arba rūgpienis;
* aviena ir vynas arba rūgščios sultys.
Kiti variantai:
* smulkiai sutrinti svogūnai arba svogūnų sunka kartu su įvairiausiais prieskoniais gali tapti puikiu marinatu;
* Uzbekistane ruošiant marinatą dažnai naudojamas mineralinis vanduo. Šiuo atveju reikia nepagailėti įvairių prieskonių, kitaip mėsa gali pasirodyti prėska;
* Rytuose populiarūs marinatai, paruošti su rūgščiais produktais. Paukštienos šašlykams ypač tinka marinatas su kefyru. Pagardinti galima tokiais prieskoniais kaip citrinos, mėtos, kalendros, pipirai, imbierai, karis;
* citrinų sultys, sumaišytos su daug svogūnų ir prieskonių, taip pat puikiai tinka šašlykams ruošti. Citrinų sultys puikiai pakeičia actą, jomis galima marinuoti net ir ganėtinai kietą mėsą;
* pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus su citrinų sultimis ir prieskoninėmis žolelėmis taip pat tinka mėsai marinuoti. Šiuo atveju skonis labai priklauso nuo pasirinktų prieskonių. Jei patinka kinų virtuvė, pabandykite marinuoti mėsą su sojų padažo, sauso vyno, česnakų, imbierų, pipirų ir medaus mišiniu;
* daugelis marinuoja mėsą majoneze. 200 g majonezo paprastai naudojama kilogramui mėsos;
* galima marinuoti mėsą ir pomidorų sultyse, į kurias, kad būtų aštriau, dedama pomidorų padažo;
* puikus marinatas išeina iš garstyčių, sumaišytų su alumi. Šiuo mišiniu aptepamas kiekvienas mėsos gabalėlis. Skoniui pagerinti galima įdėti druskos ir pipirų. Tokiame marinate reikia laikyti mėsą keletą valandų.
Kiek laiko marinuoti mėsą, priklauso ir nuo mėsos, ir nuo jūsų skonio.
Iš kur malkos?
Dar vienas svarbus dalykas, nuo kurio priklauso šašlykų kokybė, — tinkamai parinktos malkos. Kaukazo senoliai mano, kad gerai paruošti šašlykus galima tik tuomet, kai tarp žarijų yra vynuogių šakelių arba, blogiausiu atveju, jiems kepti naudojamos saksaūlų malkos.
Deja, nei vieni, nei kiti augalai pas mus neauga, todėl tenka apsiriboti tuo, ką turime. Tik nereikėtų kepti šašlykų ant eglių arba pušų malkų — šiuose medžiuose esantys sakai gali lengvai sugadinti mėsos skonį.
Jeigu saugote gamtą arba tiesiog nenorite terliotis su malkomis, nusipirkite anglių. Yra dviejų pagrindinių rūšių anglys — biriosios ir briketai. Žinovai teigia: kad patiekalas būtų aromatingas, reikia naudoti tik biriąsias anglis. Tiesa, kepti ant jų šiek tiek sunkiau, nes gabalėliai būna nevienodo dydžio, todėl ugnis dega nevienodai.
Patarimai gaminantiesiems šašlykus
* Idealus atstumas tarp šašlykų ir smilkstančių anglių — 15 cm.
* Prieš verdami mėsą, iešmus (arba groteles) sutepkite aliejumi ir pakaitinkite virš ugnies — tuomet lengvai nuimsite šašlykus.
* Iešmus dėkite greta vienas kito. Tuomet ugnis degs silpniau, dūmų bus daugiau — vadinasi, mėsa bus aromatinga ir vienodai iškepusi.
Beje...
* Kinijoje kurį laiką egzistavo toks rafinuotas kankinimo būdas: žmogų, pasmerktą mirti, uždarydavo į tamsų kambarį ir maitindavo tik mėsa. Mėsoje gausu baltymų, bet nėra ląstelienos, tad maistas žarnyne iš esmės nevirškinamas. Todėl kaliniai po kurio laiko mirdavo. Taigi nepamirškite prie šašlykų užkąsti šviežių daržovių — jose itin daug ląstelienos.
* Kai kuriose Afrikos gentyse populiarūs šašlykai iš šikšnosparnių arba gyvačių.