Šampanas išsikovojo ypatingų progų gėrimo statusą. Faktiškai nuo spalio mėnesio iki metų pabaigos parduodama apie 40 procentų šio Prancūzijoje gaminamo gėrimo. Daugiau kaip pusę pagaminto šampano suvartoja patys prancūzai. Kalbant apie eksportą, daugiausia šampano iškeliauja į Jungtinę Karalystę, antra pagal dydį eksporto rinka yra Jungtinės Amerikos Valstijos.

Tačiau daugelis iki šiol gerai nežino, kaip gerti šampaną. Dauguma lepinasi šiuo gėrimu tik ypatingomis progomis, nors dėl jo universalumo ir puikaus derėjimo su maistu šampaną galima gerti kiaurus metus.

„Turiu draugus, kurie įsigiję „Chanel“ rankines ir kadangi už jas daug mokėjo, kadangi jos labai gerai padarytos... jie nemano, kad su tomis rankinėmis galima vaikščioti kiekvieną dieną, – „Krug Champagne“ direktorius Carlas Heline'as bando paaiškinti priežastis, kodėl dauguma žmonių šampaną geria itin retai. – Žmonės nežino, kad šampanas yra labai puikiai pagamintas vynas, o tik paskui „vynas su burbuliukais“.

Taigi, štai ką turime žinoti apie šampaną

1. Bet koks šampanas yra putojantis vynas, bet ne kiekvienas putojantis vynas yra šampanas.

Šampanu vadinamas tik tas putojantis vynas, kuris gaminamas Prancūzijos šiaurės rytuose esančiame Šampanės regione (išskyrus Kalifornijoje gaminamą rūšį „Korbel“, ant kurios etikečių teisėtai galima rašyti „Kalifornijos šampanas“, kadangi taip jis vadinamas dar nuo XIX amžiaus). Šampanės regionas pasižymi vėsiu klimatu, ribota saule ir pastoviu lietumi – nors kalbant apie gyvenimo sąlygas tai skamba liūdnai, tačiau šampano gamybai tai yra idealios sąlygos.

Vynmedžiams patinka kalkėtas, akytas ir daug mineralų turintis dirvožemis. Šampanas yra gaminamas iš vienos rūšies ar trijų rūšių vynuogių derinio: „Chardonnay“ (jeigu šampanas gaminamas tik iš šios rūšies vynuogių, jis vadinamas „blanc de blancs“), „Pinot noir“ ir „Pinot meunier“ (abi pastarosios – juodosios vynuogės).

Jeigu šampanas gaminamas tik iš juodųjų vynuogių, jis vadinamas „blanc de noirs“. Šampanas taip pat privalomai gaminamas pagal tradicinį metodą – jis yra antrą kartą fermentuojamas uždarytame butelyje, dėl ko natūraliai atsiranda burbuliukai.

2. Šampanas yra turbūt universaliausias putojantis vynas – jis puikiai dera prie maisto.

„Kai someljė abejoja, jis renkasi šampaną, – tikina someljė Keithas Goldstonas iš Vašingtono restoranų „Aggio“ ir „Range“. – Koks maistas nebus skanesnis išspaudus ant jo citrinų sulčių?“ Šampanas, kuriam taip pat nestinga rūgštumo, tinka prie visko, pradedant tuno tartaru ir baigiant jautienos troškiniu. Priklausomai nuo gamintojo, šampano skonis gali skirtis.

3. Ar žinote, kad šampaną geriate iš netinkamų taurių?

Nors įsivyravusi nuomonė, kad šampanas geriamas iš aukštų siaurų taurių, kurios ir vadinamos šampano taurėmis, tačiau jos nėra tinkamos tikrajam šampanui. Pabandykite jį gerti iš baltam vynui skirtų taurių arba specialiai šampanui skirtų taurių (pavyzdžiui, „Reidel Veritas Champagne“).

„Jeigu tai padarysite, šampanas turės šiek tiek erdvės kvėpavimui“, – įspėja C. Heline'as. Be to, tradicinės plačios taurės „Champagne coupe“, kurios anot gandų buvo pagamintos pagal Marijos Antuanetės krūtis, iš tikrųjų buvo sukurtos likus šimtui metų iki jos gimimo, teigia Jennifer Simonetti-Bryan, parašiusi knygas „The One Minute Wine Master: Discover 10 Wines You Will Like in 60 Seconds or Less“ ir „Pairing With the Masters: a Definitive Guide to Food and Wine“. Karališkųjų rūmų damoms nepatiko nosis kutenantys burbuliukai, todėl buvo sukurtos taurės su didesniu paviršiaus plotu, kad tas šampano putojimas greičiau pranyktų.

4. Šampaną geriame per šaltą.

Dauguma žmonių atšaldo šampaną šaldytuve arba ledų kibirėlyje iki gerokai per žemos temperatūros. Pasak J. Simonetti-Bryan, šampano aromatas kur kas geriau atsiskleidžia šilumoje, mat šaltis jį slopina. Jeigu norite šampaną laikyti šaldytuve, prieš vartojimą palaikykite jį keletą minučių kambario temperatūroje.

5. Šampanas bręsta geriau nei manote.

Yra puikių dvidešimties ar trisdešimties metų senumo šampanų, tačiau šiuo atveju senesnis nebūtinai reiškia geresnį. Bręsdamas šampanas į visumą sujungia daug puikių dalykų, teigia J. Simonetti-Bryan.
Senesnio šampano skonis yra brandesnis ir turtingesnis. Iki atidavimo prekybai šampanas privalo būti laikomas tik 15 mėnesių.

6. Šampanas brangus ne todėl, kad tai prancūziškas putojantis vynas.

J. Simonetti-Bryan pripažįsta, kad šampanas yra geriausiai žinomas garsenybių pamėgtas produktas, karalių gėrimas, todėl ilgainiui jis imtas asocijuoti su ypatingomis progomis. Šampanas sudaro apie vieną procentą pasaulyje pagaminamo vyno, o tai yra 350 milijonų butelių per metus. Ir visa tai iš regiono, kurio plotas siekia vos 33,6 tūkstančio hektarų. Šampano kainą lemia jo retumas, tačiau taip pat ir sudėtingas bei daug niuansų turintis gamybos procesas.

7. Šampaną atidarote neteisingai.

Slėgis šampano butelyje yra tris kartus didesnis nei automobilio padangoje, todėl vielinis įtvaras ant kamščio yra ne šiaip sau. Nenuimkite jo tol, kol nesate pasiruošę gerti šampano. Kad sklandžiai atidarytumėte butelį, visada sukite butelį, o ne kamštį. Jeigu šampaną atidarinėsite teisingai, niekada nebus pokštelėjimo.

8. Informacija etiketėje kažką reiškia, tačiau ne visada tai, ką manote.

Pavyzdžiui, „extra dry“ yra saldesnis už „brut“, o pastarasis – sausesnis nei „demi-sec“, kuris turi šiek tiek saldumo. Užrašas „non-vintage“ reiškia, kad šampanas pagamintas iš kelių rūšių derliaus, o „vintage“ atskleidžia geriausią šampano gamintojo produkcijos skonį.

9. Šampaną taip pat galima dekantuoti.

Paragaukite dekantuoto šampano po penkių, penkiolikos ar trisdešimties minučių ir pamatysite, kaip jis atsiskleidžia. Norite pajusti jo tikrąjį skonį? Tuomet leiskite šampanui visiškai išsikvėpti ir nustebsite, kad jo skonis visiškai kitoks, nei vos atidaryto. Pasirodo, dėl burbuliukų poveikio šampanas atrodo sausesnis ir rūgštesnis nei yra iš tikrųjų, tikina someljė Williamas Harrisas iš garsiosios „Inn at Little Washington“ Virdžinijoje.

10. Rožinis šampanas ne visada yra prastesnės kokybės.

Rožinis šampanas (pavyzdžiui, JAV jis sudaro apie 16 procentų viso parduodamo šampano) nėra tapatinamas su saldžiu vynu. Vyno gamintojai sugeba įmaišyti į jį raudono vyno taip, kad skonis atrodo turtingesnis, o spalva – sodresnė.

Vis dėlto, neleiskite visoms šioms aukščiau išvardintoms taisyklėms atimti iš jūsų džiaugsmo, kurį kelia mėgavimasis šiuo ypatingu gėrimu. Šampanas turi kelti džiaugsmą, o jūs turite mėgautis kiekviena jo gėrimo akimirka. „Mėgautis burbuliukais yra taip pat svarbu, kaip ir mėgautis vynu, – tikina K. Goldstonas. Galų gale, jeigu norite išgerti šampano, nereikia ieškoti tam preteksto.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (49)