Lėtas maistas – skanesnis gyvenimas

Mes taip skubame gyventi, taip lekiame, skuodžiame per gyvenimą, kad, galima sakyti, nė negyvename... Neturime kada mėgautis akimirka, pastebėti daugybę malonių, gražių dalykų.

Mano ausyse ir dabar skamba viliojantys šūkiai apie maistą: „greitai pasigaminsite“, „paprastai pagaminama“, „ilgai neužtruks“, „labai paprasta“ ir t.t. Žinoma, paklausą diktuoja vartotojas, todėl kūrėjų nekaltinu. Visur ir visada tikimės, net reikalaujame greitumo ir paprastumo. Tačiau tai ne visada sutampa su kokybe, skonio meno ir meistrų įsitikinimais.

Patiekalų „per 5 minutes“ mada atsirado su poreikiu viską turėti čia ir dabar. Maistas praranda didžiąją ir tikrąją savo vertę – proceso, atradimų bei pasimėgavimo juo malonumą.

Slow food

Suvokdami greito maisto grėsmes, 1986 m. Carlo Petrini Italijoje įkūrė „Flow food“ (liet. lėto maisto) organizaciją, kuri išplito po visą pasaulį. Jų partnerių yra ir Lietuvoje. Pagrindinis organizacijos tikslas sumažinti greito maisto kultą, saugoti senąsias maisto gamybos tradicijas bei kulinarinį paveldą.

Per rengiamus edukacinius projektus organizacija siekia priminti, jog maistas yra vienas didžiausių malonumų, kuriuos galime patirti.

Mane išties žavi griežta italų valgio „disciplina“. Ne vienas mano pažįstamas italas labai nuoširdžiai ir besąlygiškai laikosi (jam savaime suprantamos) maisto dienotvarkės.

Net ir didesniame Italijos prekybos centre esančiose kavinėse iki 19 val. negausite karšto maisto. Nuo 17 val. - nebent tik aperityvo ar lengvų užkandžių. O tuščias skrandis nėra pateisinama priežastis laužyti senas taisykles, kurios Italijoje buvo visada, yra ir šiandien!

Nereikia didelės fantazijos, kad suprastum, kodėl ir kaip italai mėgaujasi laukta ilga vakariene. Juk iš anksto apie ją galvoji, svarstai, kokius patiekalus pasirinkti, kaip juos derinti ir pan. Po darbų niekur skubėti nebereikia, todėl mėgaujiesi visomis proceso akimirkomis, kvapais bei skoniais.

Priešingai, „greito maisto“ gerbėjų šalyse vis labiau spartinamas maisto gamybos ir valgymo procesas, kad liktų daugiau laiko kitiems reikalams ir rūpesčiams.

Turgus – nenumokite į jį

Kaip pradedate šeštadienio ar sekmadienio rytą? Įtariu, kad ilgiau pasilepinę lovoje vėliau verčiatės per galvą norėdami spėti atlikti suplanuotus savaitgalio darbus, sulaukiate skambučių iš darbo, sukate galvą ir dėliojate kitos savaitės planus. Palikite kurį šeštadienį telefoną namuose ir traukite į turgų...

Panirę į turgaus gyvenimą, ne tik įsigysite naminio maisto produktų, bet ir perprasite čia galiojančias smagias bendravimo taisykles, ilgainiui suprasite „turgaus terminus“, pasinersite į atpalaiduojančią atmosferą. Na ir pagaliau - iš daugybės pasiūlymų išsirinksite savo, „geriausią“ produktą. Turgus puiki vieta atgauti emocinę pusiausvyrą, tik svarbu neskubėti, rinktis, domėtis, kas ir iš kur, derėtis, o nusiderėjus sumokėti šiek tiek daugiau!

Stalo serviravimas – ne tik per šventes

Pietų stalas – ne politinių debatų vieta. Vakarienei stenkitės susirinkti visa šeima. Net jei tai ir paprasta šiokiadienio vakarienė, nepatingėkite gražiau paserviruoti stalą (padėkite gražias servetėles, o gal net patieskite staltiesę). Graži aplinka, gražiai pateiktas maistas slopina negatyvias emocijas, skatina šiek tiek pasitempti, slopina norą kuo greičiau susikimšti maistą į burną ir lėkti nuo stalo.

Niekada negalvokite, kad ko nors nesugebate. Sudėtinga gaminti gerą maistą buvo Romos laikais, kai produktai buvo ilgai gabenami tūkstančius kilometrų, tačiau dėl to niekas nesiskundė. Šiandien gi, prekystaliai yra nukrauti maisto produktais ir įvairiomis gėrybėmis, dažnai save nuvertiname.

Jei kyla dvejonių dėl įmantresnių receptų gamybos, pradėkite nuo paprastesnio. Bet pradėkite... Juk gyvenime svarbu ne kiek turto sukaupėte, bet kaip kokybiškai ir įdomiai galite sau leisti nugyventi kiekvieną dieną.