Gyvenimo būdas
UAB „Šviežia kava“ vadovas Vytautas Kratulis sako, kad kava jo gyvenime atsirado prieš daug metų. Šis žmogus dirbo su kava, domėjosi ja, vėliau ją pavertė ne tik savo verslu, bet ir gyvenimo būdu.
„Dirbau įvairiose kompanijose, kurios prekiavo žinomų prekių ženklų kava, tačiau jų politika buvo gana nelanksti, o man norėjosi pirkėjams pateikti įvairesnių ir įdomesnių skonių, mažesnių pakuočių ir pan. Tuomet Lietuvoje jau buvo pirmųjų bandymų skrudinti kavą, tačiau tai nebuvo visuotinis reiškinys. Tiesa, ir suvokimo apie tai, ką reikia skrudinti ir kaip tai daryti, labai trūko. Vyravo nuomonė, kad gera yra vokiška ar suomiška kava. Apie tai, kad gera gali būti lietuviška kava, niekas nekalbėjo. Suprask, lietuviai gali tik sugadinti kavą“, – šypsosi pašnekovas.
Tokioje aplinkoje Vytautas pradėjo savo verslą – kavos pažinimo kelią. „Kai ėmiausi verslo, buvau žmogus-orkestras, – juokiasi V. Kratulis. – Pats skrudindavau kavą, sudomindavau ja žmones, tada pats išrašydavau sąskaitas, nubėgdavau į banką, išvežiodavau užsakovams ir t. t. Dariau viską. Tai tikrai nebuvo lengva.
Sakykime, ateini į kokią kavinę, siūlai paragauti kavos, o tau sako: „Vaikeli, ką tu žinai apie kavą? Aš su ja dirbu 20 metų – žinau viską, tad gali eiti iš čia.“ Įveikti tokius mentaliteto barjerus nebuvo paprasta.“
Cukrumi nesugadinsi?
Kai pradėjo skrudinti kavą, V. Kratulis suvokė, kiek daug apie ją dar nežino. Kodėl tos pačios rūšies kava skiriasi? Kuo skiriasi derliai? Kas lemia kavos skonį?
„Daugelį dalykų turėjau perprasti „savo kailiu“. Daug keliavau, ieškojau, bandžiau pažinti, – dėsto Vytautas. – Vietos, kur auga kavamedžiai, man atrodė kaip pasaka, kaip rojus. Saulė, kalnai, vandenynai... Užburia klimatas, oro kvapas. Tai nuostabu.“
Tačiau, be įstabaus gamtos grožio, lietuvio laukė ir netikėtumų. „Niekada nė nebūčiau pagalvojęs, kad daugelis tų ūkininkų, kurie augina kavamedžius, nėra ragavę jų kavos ar dėl tam tikrų kavos ruošimo tradicijų nežino tikrojo jos skonio. Apima keistas jausmas, kai kavos šalyje lankaisi pirmą kartą ir imi suvokti, kad apie kavą žinai daugiau negu daugelis vietinių“, – sako V. Kratulis.
Pašnekovas prisimena savo kelionę į Kolumbiją. Tuomet buvo nuoširdžiai pavaišintas „gera“ kava – į puodelį kavos, maždaug 70 ml, buvo įdėtas didžiulis gabalas cukraus paplotėlio. „Dauguma tų ūkininkų nežino tikro, be priedų, savo kavos skonio, nes nėra tokios ragavę, – teigia Vytautas. – Jie geria tokią saldžią kavą, kad neįmanoma išgerti nė puodelio. Apie mėgavimąsi kava ar kavos skonio pojūtį nė nekalbu.“
Kavos subtilybės
Kavos kilmė negarantuoja kavos kokybės. Vienais metais gali pavykti užauginti puikias kavamedžių pupeles, tačiau vėliau ši sėkmė gali nebepasikartoti.
„Svarbu, ką ir kur pasodinsi, kokia natūrali aplinka sups, kokiame aukštyje augs, koks bus metų laikas, ar kankins ligos ir t. t. Ar tavo išaugintos kavos pupelės bus vienos geriausių pasaulyje, priklausys ir nuo to, kiek pastangų, laiko ir širdies į tai įdėsi“, – tvirtina V. Kratulis.
Pasak pašnekovo, toliau daug kas priklauso nuo kavos paruošimo dar ūkyje.
„Maža vien užauginti geras pupeles. Jas lengva sugadinti. Kokias kavos pupeles surenka – sunokusias ar ne itin, – kaip apdoroja, kaip atrenka gerą produkciją nuo prastesnės – viskas priklauso nuo kavamedžių auginimo ūkio. Yra ir kitokių veiksnių. Pavyzdžiui, uraganas sugadino kelius, tad nėra galimybės darbininkus nuvežti į ūkius ir pan.“, – pasakoja Vytautas.
Paskui viskas priklauso nuo kavamedžių pupelių kokybės. „Yra ir tokių ūkių, kur dešimtyje iš 1 000 surinktų maišų bus puikios pupelės, dar kokiuose 100 – tikrai geros, o visuose kituose – vidutiniškos ar net gana prastos“, – dėsto V. Kratulis.
Kiekgi kainuoja geriausia kava? „Praėjusiais metais aukcione parduotos kavos kaina – 220 dolerių už kilogramą neapdorotos kavos. Pridėkite pridėtinės vertės mokestį bei kažkieno norą iš jos uždirbti ir turėsite maždaug 1 000 litų už kilogramą kainą“, – sako pašnekovas.
Ką geria lietuviai?
Bendra tendencija tokia, kad daugelis kavamedžių augintojų netiki, jog už geresnę kavą jie gaus daugiau pinigų. Taip yra todėl, kad žmonių, vertinančių kavą kaip gurmanišką gėrimą nėra daug. Lietuviai – toli gražu ne išimtis.
„Į Lietuvą dažniausiai vežama prasta kava. Taip yra iš dalies ir todėl, kad žmonėms tas pats, ką gerti. Puodelis kavos turi kainuoti 4 litus, jeigu kainuoja 15 litų – kavinė plėšikauja. Ir visai nesvarbu, kad tų dviejų kavų nė nesulyginsi, – pabrėžia V. Kratulis. – Lietuviai dažnai įsivaizduoja kavą savaip – renkasi aromatizuotą ar ieško tik nerūgščios. Dar vienas pasirinkimo kriterijus – ieškoma tokios kavos, kuri tučtuojau prižadintų, suteiktų žvalumo. Ir labai nustembama, kai gera kava „nesupurto“. Tiesa, tikrai džiugina, kad pamažu žmonės sužino vis daugiau apie gerą kavą. Pabandę geresnės kavos, savotiškai įsitraukia į kavos ragavimo žaidimą – jiems norisi paragauti vis kitokios. Imama suvokti, kad vietoj dešimties puodelių variklio tepalų skonio kavos galima išgerti vos vieną, bet išties puikaus gėrimo.“
Yra taip, kaip yra: kad ir kaip norėtume gerti geriausią pasaulyje kavą, kol kas negalime sau to leisti. „Kad nusipirktume geros kavos, mes, kaip įmonė, konkuruojame su visu pasauliu: norvegais, japonais, amerikiečiais... Mes irgi norime pasiūlyti išskirtinės kavos vartotojams, tačiau lietuviai, deja, mažai uždirba ir daug išleidžia šildymui, elektrai, tad ne visada gali sau leisti geresnį produktą.
Net ir tie, kurie uždirba daug, nenori brangiau mokėti už kavą. Jie perka brangius automobilius, buitinę techniką, gražius kavos aparatus, bet ne geresnę kavą. Vis dėlto norisi tikėti, kad kažkada padėtis pasikeis ir žmonės drąsiau leis sau mėgautis šiuo gėrimu“, – sako Vytautas.
Pasirinkimo kriterijai
Pasak V. Kratulio, kai kurie lietuviai mokėti už gerą kavą nenori, tačiau už kavos aparatą yra pasiryžę pakloti ir 3 tūkst. litų. „Visada sakau, kad po kelerių metų tas aparatas neturės tokios vertės, tad gal nereikia už jį tiek mokėti, – teigia Vytautas. – Beje, kiek sumokėsite už kavą, priklauso ir nuo to, kam ją perkate – gerti namuose, darbe, o gal kaip dovaną.“
Kaip išsirinkti kavą? Eksperto teigimu, pagal aromatą renkasi diletantai. „Kvapas – išties svarbu, tačiau tikrai nėra pagrindinis kriterijus renkantis kavą. Kad susidarytum įspūdį apie kavą, turi jos paragauti be cukraus ir pieno. Jei kavos skonis primena pjuvenas, degėsius, šieną, anglis, plastiką, kaučiuką – nieko gera, – pabrėžia V. Kratulis. – Tik tada, kai kava atrodo prasta, jos skonį gali pagerinti cukrus ar pienas.“
Gera kava yra natūraliai saldi. Jeigu kava be cukraus – maloniai salsva, vadinasi, pasirinkote gerą produktą. Tiesa, skonį turėtų papildyti ir maloni rūgštelė. Natūralus geros kavos saldumas tą rūgštelę tarsi apgaubia, ir mes mėgaujamės maloniu saldžiarūgščiu skoniu. Tos rūgštelės nederėtų painioti su rūgštumo prieskoniu, kurį turi nekokybiška kava – netinkamai apdorota ar gauta surinkus dar žalias pupeles.
„Kad pradėtumėte pažinti kavą, turite nuolat ragauti ir eksperimentuoti. Kava nebus visada ta pati ir to paties skonio. Štai dėl to ir įdomu šį gėrimą vertinti gurmaniškai“, – įsitikinęs pašnekovas.
Plikome tinkamai
Kaip paruošti kavą, kad ji atskleistų savo skonį? Ar tikrai būtinas kavos aparatas? „Visai ne, – šypsosi Vytautas. – Žinoma, jeigu turite kavos aparatą, virkite kavą. Jei neturite, taip pat ne bėda. Pavyzdžiui, skandinavai geria filtruotą kavą. Apskritai, kad ir kokį kavos ruošimo būdą pasirinktumėte, svarbu, jog laikytumėtės tam tikrų taisyklių.“
Kartais tenka išgirsti, kad lietuviai nieko nesupranta apie kavos gėrimą, nes iki šiol ją pliko, o ne verda. Tačiau V. Kratulis sako, kad ir tai nėra tiesa. „Visi pasaulio degustuotojai taip ruošia kavą. Jie pila karštą vandenį ant kavos ir ragauja. Taip atsiskleidžia pats tikriausias ir natūraliausias kavos skonis“, – tvirtina pašnekovas.
Tiesa, šio to pasimokyti derėtų. „Mes pilame karštą vandenį ant kavos, laukiame, kol pravės, ir geriame. Iš tiesų reikėtų nupilti kavą ir tirščius palikti kitame puodelyje. Kodėl? Todėl, kad šio gėrimo skonis kinta tol, kol kava sąveikauja su vandeniu. Jeigu nenupilsite kavos, pirmi ir paskutiniai šio gėrimo gurkšniai bus labai nevienodi. Jei kavą užplikysite, palauksite 4–5 minutes, tada ją nupilsite į kitą puodelį ir mėgausitės, gėrimo skonis nekis“, – pataria žinovas.
Įamžintos akimirkos
V. Kratulis ne tik pasakoja apie kavą ar siūlo jos ragauti. Šis žmogus dar ir fotografuoja.
„Esu prastas fotografas – dar tik mokausi, – šypsosi pašnekovas. – Vis dėlto man labai svarbu, kad žmonės pamatytų kavą taip, kaip ją matau aš. Ne parduotuvių lentynose, o nuo tos akimirkos, kai ji užgimsta.“
Vytautas fotografuoja kavą nuo pirmosios kelionės į kavos šalis. „Fotografuoju kavą, žmones, kurie augina kavamedžius, gamtą, kurioje jie auga. Man svarbu vartotoją priartinti prie ūkininko“, – sako V. Kratulis.
Jau įvyko pirmoji pašnekovo nuotraukų paroda. Dabar jos puošia kavinių interjerą.
Šiame žurnalo „Savaitė“ numeryje taip pat skaitykite:
· Vytautas Landsbergis sugrįžta.
· 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio – būdas išreikšti savo įsitikinimus.
· Fizinių asmenų bankrotas: ką būtina žinoti?
· Kas buvo Kristaus priešai?
· Pavasaris – vargas alergiškiems žmonėms.
· Šventiniai mėsos kepsniai.