Į mūsų šalį riešutai atvežami iš Turkijos, Italijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Irano ir kitų šalių, nes Lietuvoje natūraliai auga tik lazdynai. Parduotuvėse galima nusipirkti graikinių, lazdynų, anakardžių, žemės riešutų, pistacijų, migdolų. Galima rinktis nelukštentų, nuvalytų, pagardintų prieskoniais, sūdytų ir įvairių rūšių riešutų mišinių. Žinomi ir kokoso, muskato, kedro, braziliški riešutai. Yra ir nevalgomų rūšių, pavyzdžiui, beržo, alksnio, skroblo - jie per maži arba labai kartūs.
- Kaip išsirinkti riešutus, ką reikia žinoti apie jų vartojimą sergant kai kuriomis ligomis?
- Riešutai - puikus baltymų ir skaidulų šaltinis, kai kuriose tautose vadinami net dievų maistu. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kai kurios riešutų sudedamosios dalys saugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, vėžinių susirgimų. Daugelyje riešutų rūšių yra biologiškai aktyvių medžiagų - vitaminų E, B1, PP, mineralinių medžiagų - kalcio, kalio, geležies, mangano, chromo. Riešutai stiprina organizmą, mažina nuovargį, gydo žaizdas, reumatą, mažakraujystę.
Nors riešutai kaloringi, bet daugelyje jų nėra sočiųjų riebalų rūgščių, tad pasakymas, kad nuo riešutų tunkama, yra netiesa. Dietologai dažnai rekomenduoja riešutus vartoti žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, turintiems padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje.
- Kokie riešutai naudingiausi žmogui?
- Kurie naudingiausi - pasakyti gana sunku. Vieni riešutai turi daugiau vitaminų, kiti - mineralinių medžiagų, o žmogaus organizmui reikalinga ir viena, ir kita. Pavyzdžiui, lazdyno riešutuose gausu vitamino B6, kuris yra svarbus faktorius fermentiniams procesams, imuninei sistemai, baltymų apykaitai, vitamino E - svarbaus antioksidanto, saugančio nuo vėžinių ląstelių formavimosi, taip pat geležies; o graikiniuose - cinko, reikalingo imuninei sistemai stiprinti, skeleto formavimuisi, geležies, vitamino B6, taip pat omega-3 nesočiųjų rūgščių, kurios saugo širdies ir kraujagyslių sistemą nuo ligų; anakardžių riešutai vertingi tuo, kad turi daug geležies, būtinos normaliai kraujodarai, ir jos kiekiu prilygsta mėsai, o migdolai - vitamino E, kalcio, reikalingo kaulams bei dantims formuotis, kalio, reguliuojančio kraujo spaudimą, magnio. Pistacijose gausu vitamino B1, saugančio ir stiprinančio nervų sistemą, skatinančio normalų augimą, taip pat vitamino E, kalio, geležies.
- Kiek riešutų galima suvalgyti kasdien?
- Pagal sveikos mitybos piramidę riešutai patenka į vieną maisto produktų grupę kartu su mėsa, paukštiena, žuvimis, ankštiniais, kiaušiniais. Produktų iš šios grupės reikėtų suvartoti 2-3 porcijas per dieną. Viena dalis galėtų būti 100-150 g riešutų.
Pagal sveikos mitybos rekomendacijas vienas iš svarbiausių mūsų mitybos dalykų - įvairumas: su maistu reikia gauti apie 40 skirtingų maisto medžiagų. Todėl, suvalgius vieną porciją riešutų, tą dieną reikėtų rinktis kitų maisto produktų - mėsos, žuvų ir priešingai.
- Pigiausi ir turbūt perkamiausi yra žemės riešutai. Ar iš tikrųjų jie ne tik pigūs, bet ir naudingi?
- Iš tiesų, žemės riešutai kur kas pigesni už visus kitus. Tai nėra tikri riešutai (juos augina vienmetė ankštinių šeimos žolė), tačiau savo savybėmis prilygsta kitoms rūšims. Juose yra nemažai riebalų, baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų.
100 g šių riešutų yra 46,6 g riebalų, vertingesnių už gyvulinius riebalus, nes pagrindinę jų dalį sudaro nesočiosios riebalų rūgštys, mažinančios cholesterolio kiekį kraujyje. Žemės riešutuose yra vitaminų B1, B2, B6, E, taip pat vitamino PP, padedančio stiprinti nervų sistemą, virškinimo traktą. Iš mineralinių medžiagų paminėtinas jodas, būtinas normaliai skydliaukės veiklai, fosforas, geležis, kalis, natris, kalcis.
Naujausiais tyrimais nustatyta, kad žemės riešutuose gausu fitocheminės medžiagos resveratrolio (jo dar randama vynuogių luobelėse ir vynuogių produktuose - raudonajame vyne, sultyse), mažinančio širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tiesa, ši medžiaga randama žemės riešutų raudonoje luobelėje, taigi juos reikėtų valgyti žalius, nes paskrudintus luobelė atsiskiria.
- Valgyti geriausia rinktis nesūdytus ir nekepintus riešutus, jei norime, kad organizmas pasisavintų daugiausia naudingųjų medžiagų. Druskos dažniausiai ir taip valgome per daug. Kepinti riešutai netenka daug vitaminų, ypač E.
- Vaikai kaip ir suaugusieji gali triaukšti riešutus?
- Gali, tik nereikėtų pamiršti, kad alergiškiems žmonėms net ir nedidelis kiekis riešutų gali sukelti labai stiprias reakcijas organizme - net anafilaksinį šoką. Daažniausiai pasitaiko alergija žemės riešutams. Labai mažiems vaikams nerekomenduojama duoti riešutų, nes mažylių organizmas negali jų gerai suvirškinti ir pasisavinti. Dažniausiai vaikai mėgsta įvairius riešutų kremus. Tinkamiausias yra nerafinuotas natūralus riešutų sviestas, nes kituose gaminiuose (pavyzdžiui, šokoladiniame riešutų svieste ar kreme) labai daug cukraus.
Perkant riešutus reikėtų atkreipti dėmesį, ar jie nėra suskilę, dėmėti, pajuodę. Jei atkandę riešutą pajutote kartų skonį, riešuto nevalgykite - jis gali turėti pavojingų toksinių medžiagų - mikotoksinų.
- Sakoma, kad kasdien reikia suvalgyti nors po penkis riešutus, ir būsi sveikas?
- Gal ir tiesa, tikrai nuo to blogiau nebus. Tik rekomenduočiau valgyti įvairių rūšių riešutų.
