Pati „vizitinės kortelės” sąvoka atsirado maždaug XIX a. - tada, kai į vizitus buvo žiūrima labai rimtai. Praeito šimtmečio dvarininkų luome vizitinės kortelės buvo nepakeičiamas atributas. Jas taip pat turėjo žurnalistai, literatai, advokatai, gydytojai, visi tie, kurie norėjo, kad jų pažįstamų ratas plėstųsi ir nauji žmonės sužinotų bei įsimintų jų vardus, adresus. Vėliau vizitinės kortelės tapo gyvenimo kasdienybe. Jos yra patogios, mat atlieka kai kurias funkcijas už savininką.

Dažniausiai vizitinėmis kortelėmis yra pasikeičiama dalykinių pokalbių metu. Arminas Lydeka, protokolo ir mandagaus elgesio žinovas sako, kad pasikeitimas vizitinėmis kortelėmis prasideda nuo paties aukščiausio delegacijos nario ir eina griežtai pagal rangą. Todėl iš anksto reikia žinoti, kas yra garbingesnis svečių grupėje. Pagal protokolą, pirmasis vizitines korteles įteikia atėjęs asmuo. „Kaip elgsimės su savo partnerių, oponentų ar kolegų vizitinėmis, priklausys ir jų požiūris į mus bei į mūsų organizaciją. Svarbiausia kortelių funkcija - priminti naujas pažintis, pavardes, inicialus, adresus, rangus“, - primena etiketo žinovas. Jis pataria, visuomet turėti savo vizitinių kortelių atsargą.

Vizitines – į dėklą

Protokolo ekspertas A. Lydeka sako, kad į vizitines korteles būtina atsakyti. Tai reiškia, kad jei mums davė vizitinę kortelę, mes būtinai turime duoti savąją. Jei atsitinka taip, kad tuo metu, ar apskritai, neturite savo vizitinės kortelės, tuo atveju reikia sureaguoti ir pasiaiškinti, kodėl jos neturime, pvz.: ”Kaip tik visas išdalinau, pasikeitė telefonai, šiuo metu keičiu…” ar panašiai.

„Jei savo kortelės neturime, nereikia iš anksto ruošti jokių rankraštinių lapelių. Negalima rašyti savo kontaktinių duomenų ant popierinių servetėlių, laikraščio paraščių ir panašiai“, - primena p. Lydeka.

Pažeisite protokolą, jei gavę vizitinę kortelę, jūs tik padėkosite ir įsikišite ją į kišenę. Taip, sako p. Lydeka, galima įžeisti asmenį, įteikusį jums savo vizitinę. Geriausia, jei gautas vizitines sudėsite į joms skirtą dėklą ar dėžutę.

Jolanta Stakelskienė, UAB "Echo Stamp" komercijos direktorė pritaria ir sako, kad vizitinių dėklas yra reikalingas tam, kad kortelė visada išliktų švari, nesutepta ir nesusilamdžiusi. „Prabangūs vizitinių kortelių dėklai paprastai būna gaminami iš metalo arba odos“, - pasakoja p. Stakelskienė. Jos nuomone, vizitinių dėklų mados tendencijos kinta retai. Šiemet kaip ir, pavyzdžiui, prieš penkerius metus populiarūs metaliniai, odiniai ir kombinuoti dėklai vizitinėms. Su laiku gali kiek kisti jų forma, puošybos detalės, tačiau paskirtis išlieka ta pati, tikina „Echo Stamp“ atstovė.

„Galima rinktis ir mažiau prabangius dėklus, tuomet reikia įvertinti ar pigus dėklas nepakenks jūsų įmonės ar asmens įvaizdžiui“, - sako p. Stakelskienė. Tačiau galima rasti ir „aukso vidurio“, t.y. vidutinės klasės dėklus, priduria ji, kai nebrangus dėklas atrodo prabangiai.

36 kv. Cm

Klasikinis vizitinių kortelių dydis yra 6x9 cm. Tačiau dažniausiai pasitaiko 5x9 cm dydžio vizitinių kortelių. Protokolas moterims suteikia teisę turėti mažesnio formato vizitines korteles - 5x8 cm dydžio. Bet tai praktikuojama ne visur, primena p. Lydeka. Ekscelencijoms leidžiama turėti išskirtines vizitines kortelės. Jų dydis, forma, medžiaga yra visiškai neribojama ir nevaržoma, todėl jos gali būti labai originalios. Pavyzdžiui, visiškai normali ir priimtina yra ambasadoriaus A6 formato vizitinė kortelė.

Žinovai sako, kad teisingiausia ženklų ir logotipų vieta vizitinėje kortelėje turėtų būti viršuje, kairėje pusėje arba centre. Korteles su valstybės herbu gali turėti valstybinių institucijų aukšto rango pareigūnai, pvz.: prezidentūros, vyriausybės, ministerijų, muitinės darbuotojai, ambasadose dirbantys diplomatai. Lietuvos herbas yra daugiaspalvis. Toks jis ir turėtų būti perteiktas vizitinėse kortelėse, tačiau protokolui nenusižengsime, jei jis bus juodai baltas. Herbas turi būti kortelės viršuje centre arba kairėje pusėje.

Pagal protokolo reikalavimus vizitinių kortelių spalva turėtų būti balta, arba švelniai tonuota. Tačiau verslininkams šis reikalavimas mažiau griežtas. Todėl jų vizitinės gali būti spalvotos. Vienok, laikoma, kad mažiau margos kortelės yra prabangesnės. Turintieji lakią vaizduotę ir norintys savo kortelės išpuošti ar išmarginti įmantriais raštais bei piešiniais turėtų būti atsargūs ir nepersistengti. Fotografams, dizaineriams ir kitiems kūrybingų profesijų atstovams leidžiama nukrypti nuo griežtų protokolinių reikalavimų.