Man – 32 metai, auginu 15 metų dukterį. Visą laiką buvome tik mudvi. Nesivesdavau namo vyrų po atsitiktinių pažinčių, nė nesakydavau jai, kad su kuo nors kalbėjausi. Tačiau pernai sutikau savo svajonių vyrą. Kelis mėnesius susitikinėjome, paskui supažindinau jį su dukterimi. Viskas klostėsi gerai, neskaitant vienos kitos smulkmenos, kol vieną dieną ji užtiko mus lovoje ir ėmė šaukti, kokie mes šlykštūs ir kaip ji manęs nekenčia.
Mudvi pasikalbėjome, maniau, viskas bus gerai. Bet šiandien ji netikėtai grįžo namo anksčiau ir vėl užtiko mus nuogus lovoje. Užvirė barnis, ji norėjo, kad išeičiau. Išėjau. Po kelių valandų grįžau. Mėginau su ja pasikalbėti, tačiau nesėkmingai. Nebesuprantu, ką daryti, neįsivaizduoju, kaip toliau elgtis.
Sekso klausimas kiek pasimiršo, tačiau ji nepatenkinta, kad aš turiu vaikiną. Nuolat pykstamės, ji vis laido įžeidžias pastabas. Nežinau, kaip jai išaiškinti, kad toks yra gyvenimas.
Psichologės komentaras:
Manau, labai gerai, kad niekada nesivesdavote namo vyrų po atsitiktinių pažinčių. Kita vertus, neparodėte jai, kad domitės vyrais, taigi ji galėjo susidaryti klaidingą įspūdį apie suaugusiųjų santykius. Kitaip tariant, iš kur jai žinoti, koks yra gyvenimas, jei niekada neparodėte jai tos gyvenimo pusės? Dabar staiga ji užtinka jus su vaikinu lovoje – tam ji visiškai nebuvo pasiruošusi.
Kaip supažindinote ją su tuo vyru? Ar jis tapo ir jos gyvenimo dalimi? Pažvelkite į situaciją iš dukters pozicijos – jūs smagiai gyvenate, turite tokią teisę. Bet kas jai iš to? Šiuo metu – ne kažin kas.
Jūsų laiške įžvelgiu provokuojamą faktą – gana paaugliškai pasakojote apie jus ir partnerį lovoje. Svarstau, ar taip kalbate apie šį naują vyrą su savo dukterimi. Jei taip, jai tai turėtų kelti nerimą. Manau, jai ir taip sunku priimti pokytį, jau nekalbant apie tai, kad užtiko motiną lovoje su juo. Galbūt metas įtaisyti duryse užraktą?
Greičiausiai susilaukėte dukters dar labai jauna, tikriausiai buvo nelengva. Tuo gyvenimo tarpsniu, kai turėjote vaikščioti į pasimatymus, linksmintis, jūs jau turėjote kūdikį (beje, o kur jos tėvas?). Tikriausiai daug ką gyvenime teko praleisti. Be abejonės, turite teisę į suaugusiojo gyvenimą. Neprivalote jaustis kalta ar slapukauti, kita vertus, reikia elgtis tinkamai, būti supratingai.
Svarstau, gal šiek tiek apgailestaujate, kad tokiai jaunai teko atsižadėti tam tikros gyvenimo dalies. Vertėtų apie tai pamąstyti, kad geriau suprastumėte savo jausmus – jūs pateikiate tai, kaip dukters problemą, bet galbūt už to slypi daugiau, nei pati suvokiate.
Nepamirškite, kad jūsų duktė tampa seksualia būtybe. Galbūt ji nerimauja dėl santykių, dėl sekso, gal patiria natūralų paauglišką nerimą, svarsto: „Ar kada nors ką nors sutiksiu?“ Galbūt ji laiko svarbius egzaminus, ar nerimauja, kad galite susilaukti antro vaiko, kuris ją išstums.
Panašu, kad anksčiau judvi siejo tvirtas ryšys, tai – puiku. Atsiminkite: paaugliai – tarsi dideli kūdikiai, jiems reikia daug meilės ir dėmesio, nors kartais jie to ir nepripažįsta.
Abi turite baimių, nerimo – apie tai būtina pasikalbėti. Pasikalbėkite apie tai ramiai, ne vidury barnio. Nelaukite kitos nejaukios situacijos, aptarkite visa tai anksčiau. Žvelkite giliau – jos įžeidžios pastabos reiškia baimę. Galbūt pirmiausia vertėtų pasikalbėti su gera drauge, o kai kalbėsitės su dukterimi, supraskite – ji ne jūsų bičiulė, o duktė, kuriai jūs reikalinga.
Išsiveskite ją kur nors popietei ar sugalvokite dienos pramogą, nors ir atrodo, kad ji jūsų nekenčia. Pasakykite, kad norite pabūti tik su ja – tai bus proga jums pasikalbėti. Nepriimkite to, ką ji sakys, pernelyg asmeniškai, stenkitės pajusti, kas slypi už jos žodžiu, ką ji jaučia. Leiskite jai suprasti – kad ir kas vyktų, jūs esate ir visada būsite jos mama.
