aA
Senjorų dalis visuomenėje auga: sulaukę 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonės Lietuvoje sudaro apie penktadalį gyventojų. Nors galimybių save realizuoti senjorams daugėja, toli gražu ne kiekvienas vyresnio amžiaus žmogus jaučia pakankamą artimųjų dėmesį, turi stiprią sveikatą ir gali gyventi normalų, aktyvų gyvenimą. Daugelis jų paprasčiausiai nenori būti pamiršti ir siekia išlikti naudingi.
Senjorai
Senjorai
© Shutterstock

Psichologų teigimu, svarbu skirti vienatvės ir vienišumo jausmą. Jei pirmasis yra normali būsena, vienišumo jausmas susijęs su mintimis, kad esi niekam nebereikalingas. Tad kaip vienatvės slogutį, kuris, paradoksalu, dažnai sustiprėja šventiniu laikotarpiu, gydo bendravimas ir kas gali padėti išvengti nemalonios vienišumo būsenos?

Perduodavo patirtį ir žinias

Psichologė Algina Šamonskienė pranešime spaudai pastebi, kad šiuolaikinėje visuomenėje vyresnio amžiaus žmogus nėra vertinamas ir gerbiamas: jam neskiriama dėmesio, jis yra tarsi nurašytas „piktasis pensininkas“.

„Anksčiau vyresnis žmogus buvo vertinamas, nes perduodavo savo patirtį ir žinias, o dabar to nebereikia, nes visą reikalingą informaciją galima rasti internete. Taigi pačiam senjorui reikia susigalvoti, kaip tapti laimingam ir vertingam, nes niekas iš šalies jam to nesiūlo“, – sako psichologė.

Visa tai tampa dideliu iššūkiu, nes senstant keičiasi asmens padėtis šeimoje, o namuose paliktas senyvas žmogus ne visuomet jaučiasi saugus dėl sumažėjusio savo aktyvumo, organizmo pokyčių, kitų psichologinių, biologinių bei socialinių pakitimų.

Jaučiasi prislėgtas ar atstumtas

A. Šamonskienė pastebi, kad bene pagrindinė senyvo amžiaus žmonių depresijos priežastis – nutrūkęs ryšys su draugais, bendradarbiais, giminaičiais. „Sendamas žmogus pamažu praranda darbą, užsiėmimus, sveikatą ir energiją, draugus, judrumą ir nepriklausomybę. Jam tenka atsisakyti kone visų įprastų jo gyvenimo aspektų, todėl natūralu, kad jis jaučiasi prislėgtas ar atstumtas“, – sako ji.

Anot psichologės, depresiją padės atpažinti užsitęsęs liūdesys, irzlumas, nuovargis, suprastėjusi atmintis, lėtas mąstymas, užsidarymas namuose.

„Norint padėti senjorui, labai svarbus bendravimas, tad vaikų skambutis ar apsilankymas jį visada pradžiugins“, – pataria A. Šamonskienė.

Atsižvelgdama į psichologų rekomendacijas ir skatindama vaikus bendrauti su savo senjorais tėvais dantų protezų priežiūros gamintoja „Corega“ organizuoja konkursą, kurio laimėtojas su savo šeima bus pakviestas vakarienės į restoraną „Džiaugsmas“. Ją paruoš žymus virtuvės šefas Martynas Praškevičius.

Ir vyresniame amžiuje svarbus tobulėjimas

Daugelis senyvo amžiaus žmonių norėtų būti judresni ir aktyvesni, bet sunkiai prisiverčia sportuoti. Psichologės teigimu, fizinis aktyvumas didina ištvermę, jėgą, pusiausvyrą ir judrumą – tai padeda gyventi savarankiškai. Fizinis aktyvumas yra nepaprastai svarbus senstantiems žmonėms todėl, kad jie didžiąją dienos dalį praleidžia sėdėdami. Fizinė veikla ne tik padeda išvengti depresijos ar ugdo ištvermę, stiprybę, bet ir padeda sulėtinti kognityvinius (psichologinius, pažinimo) pokyčius.

Vienas nuostabiausių fizinių pratimų – eiti pasivaikščioti, o jei dar ir kartu su savo artimaisiais, tai bus dviguba terapija. Ji siūlo bendraujant su vyresnio amžiaus artimuoju nevengti fizinio kontakto – palaikyti už rankos, paglostyti petį, ranką. Visos šios smulkmenos praskaidrins jo gyvenimą.

„Norint senti sveikai, be galo svarbu jaustis naudingam, reikalingam, toliau realizuoti save širdžiai mieloje veikloje, aktyviai dalyvauti socialiniame gyvenime, nepamesti pomėgių – šokių, dainavimo, jei iki tol žmogus tuo užsiimdavo. Dabar yra galimybė lankyti ir Trečiojo amžiaus universitetą, mokytis užsienio kalbų, kompiuterinio raštingumo, o mokytis niekada nevėlu“, – pabrėžia specialistė.

Ji priduria, kad psichologinė būsena pagerėja, jeigu senjorai gali prisidėti prie anūkų priežiūros, buities darbų, auginti daržoves ir vaisius savo soduose. Širdžiai miela veikla gerina psichinę ir fizinę savijautą, skatina suvokimą, kad esi reikalingas, svarbus.

„Ir senatvėje turime augti, o ne griauti save. Ieškoti džiaugsmo šaltinio: gamtoje, vaikuose, poezijoje, muzikoje, dalintis su kitais bendravimu“, – pataria psichologė.

Vis dėlto, jos teigimu, jei niūrios mintys kamuoja ilgai, nevertėtų numoti ranka, tikintis, kad prasta nuotaika, vienišumo jausmas praeis – reikėtų pasitarti su specialistu, o jam paskyrus antidepresantų, nebijoti jų vartoti.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Policija dar tiria savo veiksmus, bet ir be tyrimo matyti daugybė pažeidimų (146)

Mažeikių rajone, Viekšnių kapinėse, palaidotas 35-asis nepriklausomos Lietuvos istorijoje...

Šiemet atostogausime kitaip: skatinamas vietinis turizmas, bet ne visiems verslams tai padės (65)

Akivaizdu, kad šios vasaros atostogos gerokai skirsis nuo praėjusių vasarų, kai lietuviai, vos...

Vilniuje sutrikus vairuotojo sveikatai įvyko avarija: medikai kovoja dėl vyro gyvybės (9)

Pirmadienį Vilniuje įvyko avarija - susidūrė lengvasis automobilis „Volvo“ ir vilkikas...

Štai kas šiuo metu vyksta automobilių turguje: 4500 Eur kainuojantį automobilį prašo parduoti už 2500 (302)

Lietuvoje ir toliau laisvėjant karantinui, į normalų gyvenimą tikisi sugrįžti ir...

Skelbiamos nepriklausomo George'o Floydo kūno tyrimo išvados: jis buvo uždusintas (2)

Afroamerikietis George'as Floydas, kurio mirtis sukėlė neramumus JAV , mirė nuo spaudimo sukelto...

Agnė Keizikienė

Apie vaikų miegą nuo A iki Z: pamirškite bemieges naktis!

Ar žinojote, kad, anot tyrimų, susilaukus vaikų, moterys kas naktį netenka vidutiniškai po...

Monikai Kvietkutei gali tekti vėl minti teismų duris – kodėl Andrius Šedžius nemoka visų teismo priskirtų alimentų? (81)

Dainininkė Monika Kvietkutė , vaikštinėdama sostinėje, patikina labai laukianti karantino...

Turiu priklausomybę seksui ir meilei. Štai kaip supratau, kad tai – problema (19)

Visi pažįstame žmonių, kurie per daug geria. Jie – alkoholikai, kurie paverčia savo ir...

Geležinės moterys: bėgo nuo patyčių, metė narkotikus, šlaunimis traiško melionus (50)

Kai kalbama apie jėgos trikovę arba kultūrizmą, šios sporto šakos dažniausiai siejamos su...

Didžiausios visų laikų pandemijos: kas padėjo jas įveikti? (10)

Viduramžiais blogos higienos ir sanitarijos sąlygos, karai ir badas buvo įvairių ligų plitimo...

|Maža didelių žinių kaina