Dabar atsirado ir naujų sėdėjimo žalos įrodymų. Tai ne tik jus storina, bet ir kvailina.
Sabina Schaefer, Max Planck Žmogaus Vystymosi instituto Vokietijoje tyrėja, neseniai nustatė, kokį efektą darbinei atminčiai turi vaikščiojimas. Mama tikriausiai ne kartą jums draudė eiti ir kramtyti gumą tuo pačiu metu, bet kai S. Shaefer palygino vaikų ir paauglių standartinio atminties testo, kuris buvo atliekamas vaikams sėdint ir einant, rezultatus, jie buvo priešingi mamos nuomonei. Britų Psichologų Draugijos leidinys „Research Digest“ pateikia tyrimų rezultatus.
Svarbiausias atradimas buvo tai, kad darbinė atmintis abiejose grupėse pagerėjo, kai buvo einama, vaikščiojama pasirinktu greičiu, lyginant su užduočių, atliekamų sėdint ar einant nustatytu greičiu, rezultatais.
Ypač tai buvo akivaizdu, kai buvo atliekamos sunkesnės, geresnės atminties reikalaujančios užduotys. Vaikų rezultatai skyrėsi labiau negu suaugusiųjų. Taigi, aišku, kad dviguba veikla padidina protinį aktyvumą.
Arba, kitais žodžiais tariant, vietoj to, kad pripažintų, jog mąstymas ir ėjimas kartu padalina jūsų protines ir fizines jėgas, sumažindamas abi, mokslininkai atrado, kad „energijos sužadinimas, susijęs su fizine veikla, gali paspartinti mąstymą“. Ėjimas suteikia jums energijos, kurią jus galite panaudoti mąstymui.
Kodėl tada ėjimas nustatytu greičiu nedavė tokių pačių rezultatų kaip ėjimas pasirinktu tempu? Mokslininkai spėja, kad ėjimas fiksuotu greičiu, kuris buvo kur kas lėtesnis nei pasirinktas abiejose amžiaus grupėse, galėjo būti nepakankamai greitas, kad padidintų smegenų efektyvumą ir būtų pasiektas efektas. Arba kadangi pastangos išlaikyti nuolatinį greitį trukdė įsiminti.
Žinoma, ne kiekviena protinė veikla gali būti atliekama vaikštant, bet šis tyrimas pateikia anekdotinį įrodymą, kad darbas nepasikeliant nuo stalo kenkia ne tik fizinei, bet ir dvasinei mūsų sveikatai.
Mokslas įrodo, kad mūsų kūrybingumas prasiveržia, kai mintys nėra užkrautos kankinančiomis problemomis, juk ne vienas patyrėme, kad geriausios idėjos kyla, kai ilsimės arba prausiamės duše.
Pasivaikščiojimas ar pabėgiojimas – tai būdas padaryti galvoje vietos, tuo buvo įsitikinę Einšteinas ir Charlzas Darvinas. Kiti tyrimai įrodė, kad netgi penkios minutės lauke gali pakelti jūsų nuotaiką ir savigarbą.
