Sparčiausiai jis didėjo Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus (atitinkamai 3,7, 3,5 ir 2,9 proc.), lėčiau – Telšių, Šiaulių ir Utenos (0,3, 1,3 ir 1,4 proc.) apskrityse, o sumažėjo tik Tauragės apskrityje – 1,0 procento.

Didžiausią bruto darbo užmokestį ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį gavo Vilniaus (2427,0 Lt) ir Klaipėdos (2180,5 Lt) apskričių įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Jų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis atitinkamai 11,6 ir 0,3 procento viršijo šalies vidurkį (2175,0 Lt). Mažiausiai uždirbo Tauragės (1727,4 Lt), Marijampolės (1822,7 Lt), Šiaulių (1874,5 Lt) apskričių darbuotojai.

Darbo užmokesčio augimą ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su prieš tai buvusiu, lėmė išmokėtos didesnės nereguliarios premijos, priedai, priemokos ir vienkartinės piniginės išmokos ir kt.

Vidutinis mėnesinis neto* darbo užmokestis augo šiek tiek lėčiau: ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su trečiuoju, sparčiausiai augo Kauno (3,5 proc.), Klaipėdos (3,3 proc.) ir Vilniaus (2,8 proc.) apskrityse, tik Tauragės apskrityje sumažėjo 0,9 procento.

Per metus darbo užmokestis padidėjo visose apskrityse

Per metus (ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2010 m. ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto ir neto darbo užmokestis padidėjo visose apskrityse, o labiausiai – Vilniaus (atitinkamai 3,3 ir 3,1 proc.), Telšių (2,9 ir 2,7 proc.) ir Panevėžio (2,8 ir 2,6 proc.) apskrityse.

Darbo užmokesčio atotrūkis tarp savivaldybių ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį sudarė 1000 litų

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualiųjų įmonių) ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį svyravo nuo 1512,1 lito Šalčininkų iki 2512,3 lito Vilniaus miesto savivaldybės įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Trisdešimt vienoje (51,7 proc.) savivaldybėje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė iki 1800 litų, septyniolikoje (28,3 proc.) – svyravo nuo 1801 iki 2000 litų, o penktadalyje (20,0 proc.) – 2001 ir daugiau litų. Vilniaus miesto, Jonavos rajono, Klaipėdos ir Visagino miestų savivaldybių įmonių darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį viršijo šalies vidurkį (2175,0 Lt) ir sudarė atitinkamai 2512,3, 2364,1, 2363,7 ir 2261,5 lito.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualiųjų įmonių) ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su trečiuoju, sparčiausiai augo Neringos, Jonavos ir Kėdainių rajonų savivaldybėse (10,4, 9,5 ir 6,1 proc.), o per metus – Jonavos rajono, Elektrėnų, Ignalinos rajono ir Druskininkų savivaldybėse (15,0, 8,0 ir po 7,7 proc.).

Vidutinis mėnesinis bruto užmokestis, vidutinis darbuotojų skaičius ir indeksai pagal savivaldybes ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį

Vidutinis mėnesinis bruto užmokestis, vidutinis darbuotojų skaičius ir indeksai pagal savivaldybes ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį

Vilniaus ir Kauno apskrityse dirbo trys penktadaliai šalies darbuotojų

Darbuotojų skaičius apskrityse pasiskirstė nevienodai. Ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį daugiausia – beveik pusė (40,8 proc.) – šalies darbuotojų dirbo Vilniaus, penktadalis (20,4 proc.) – Kauno apskrityje, taip pat nemažai jų dirbo Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse (9,7, 7,2 ir 5,9 proc.), o mažiausiai – Tauragės (2,0 proc.), Marijampolės (3,2 proc.) ir Alytaus (3,4 proc.) apskrityse.

Vidutinis darbuotojų skaičius ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su trečiuoju, labiausiai sumažėjo Alytaus (2,7 proc.), Telšių (2,4 proc.), Klaipėdos (1,8 proc.) apskrityse. Tik Vilniaus ir Kauno apskrityse, kuriose 2011 m. ketvirtąjį ketvirtį dirbo 61,2 proc. šalies darbuotojų, vidutinis darbuotojų skaičius liko beveik toks pats. Per metus darbuotojų skaičius didėjo visose apskrityse: nuo 1,2 proc. – Utenos, iki 6,9 proc. – Klaipėdos apskrityje.

Vidutinis darbuotojų skaičius ir indeksai pagal apskritis ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį

*****************

Bruto darbo užmokestis atlyginimas pinigais, apimantis tiesiogiai darbdavio darbuotojui mokamą pagrindinį darbo užmokestį ir papildomą uždarbį, įskaitant darbuotojo mokamas socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį. Neįskaitoma materialinė, laikino nedarbingumo pašalpa, mokama neatsižvelgiant į finansavimo šaltinį, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinė išmoka ir pan.

Neto darbo užmokestis – atlyginimas pinigais, apimantis tiesiogiai darbdavio darbuotojui mokamą pagrindinį darbo užmokestį ir papildomą uždarbį, atskaičius darbdavio mokamas socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį.

Vidutinis darbuotojų skaičius – vidutinis darbuotojų (fizinių asmenų), neatsižvelgiant į jų darbo laiko trukmę, skaičius. Šiuo atveju ne visą darbo laiką dirbantys darbuotojai nėra perskaičiuojami į darbuotojus, dirbančius visą darbo laiką.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją