Kas vyksta, kai žmogus išgyvena panikos priepuolį?
Adrenalino išsiskyrimas – pagreitėja kvėpavimas, pulsas, išsiplečia vyzdžiai, visi raumenys įsitempia, galimas drebulys (rankų, kojų), atsiranda baimės jausmas – norisi pabėgti, pasislėpti, atsidurti saugesnėje vietoje...
Specialistų nuomone, panikos priepuoliai vis dėlto yra susirgimo, turinčio tiek psichologinį, tik fiziologinį pagrindą, požymis. Nors stresinės ar konfliktinės situacijos ir gali pagilinti panikos priepuolių simptomatiką, tačiau jo pagrindinės priežastys vis dėlto yra biologiniai centrinės nervų sistemos pažeidimai. Beje, polinkis gali būti paveldimas.
Panikos priepuoliai gali atsirasti ir vyrams, ir moterims. Vis dėlto dailiosios lyties atstovės sudaro daugumą (75 procentus) sergančiųjų panikos sutrikimu, galbūt – dėl kažkokių dar neišsiaiškintų biocheminių ar fiziologinių veiksnių.
Kaip pasireiškia panikos priepuoliai?
Jiems, ypač ligos pradžioje, būdinga netikėta pradžia – be jokios regimos priežasties. Priepuolius gali lydėti skirtingi simptomai:
- galvos svaigimas ir silpnumas;
- pasunkėjęs kvėpavimas;
- oro trūkumas, dusimas;
- netolygi eisena;
- padažnėjęs širdies plakimas;
- krūtinės skausmas arba spaudimas krūtinės srityje;
- skirtingų kūno vietų dilgčiojimas arba nutirpimas;
- pykinimas, viduriavimas;
- aplinkos „keistumo“ ir „nerealumo“ jausmas;
- mirties baimė, baimė išeiti iš proto arba netekti savikontrolės.
Panikos priepuoliai paprastai trunka nuo minutės iki valandos ir pasireiškia vidutiniškai du-keturis kartus per savaitę. Kai kuriais atvejais priepuoliai ilgam laikui išnyksta, po to be regimos priežasties vėl atsiranda. Priepuolių sunkumas gali skirtis net vieno ir to paties žmogaus atveju.
Panikos priepuoliai gali gerokai apsunkinti žmogui gyvenimą, tačiau jie nepavojingi ta prasme, kad nebūna mirties priežastimi. Ilgainiui žmonės, patiriantys pasikartojančius panikos priepuolius, tampa vis labiau neramesni netgi tarp priepuolių.
Jiems gali išsivystyti viena ar daugiau fobijų, jie gali bijoti ir vengti tų vietų ir situacijų, kuriose juos ištiko panikos priepuolis, pavyzdžiui, žmonių minios, liftų, automagistralių. Galiausiai jie ima bijoti kurti planus, keliauti ir net eiti apsipirkti. Tai gali neigiamai paveikti socialinį ir šeimyninį gyvenimą, taip pat darbą.
Ar galima gydyti panikos priepuolius?
Panikos priepuolis – tai fiziologinis „energijos numetimas“, įsitikinę psichoterapeutai. Energijos, kuri nerado kito kelio, negalėjo pasireikšti kitaip. Anot psichiatrų, panikos priepuoliai – tai savotiški nesuvokti troškimai.
Kone visais atvejais panikos priepuolius galima sėkmingai išgydyti, paprastai vaistais ir psichoterapija. Kadangi kiekvieno liga skirtinga, kiekvienam ligoniui reikia individualaus gydymo plano, kurį reikia nusistatyti gydytojui dirbant su pacientu.
Daugelis specialistų pastebi paciento susitelkimą į save, nesugebėjimą kurti visaverčių santykių, problemas seksualinėje srityje, stiprios motyvacijos, siekių ir interesų gyvenime nebuvimą... Būtent todėl panikos priepuoliai gydomi antidepresantais. Yra tikimybė, kad gydymo šiais vaistais metu žmogus galės rasti motyvaciją, tą dalyką, kuris taps atrama jo gyvenime, pasitikėjimo pasauliu pagrindu ir galės susikurti saugumo jausmą.
