aA
Tikriausiai visi atsimena prieš kelerius metus gatvėse buvusius reklaminius skydus „Paganyk Vidinį Gyvulį“. Kaip bebūtų keista, bet psichoterapinėje praktikoje neretai tenka supažindinti ir netgi suartinti žmogų su savo aistringąja prigimtimi. Tik ši idėja kelia žmonėms pakankamai daug nerimo bei abejonių.
© Shutterstock nuotr.

Argi žmogaus nepuošia tai, kad jis skiriasi nuo gyvūno? Argi protas, kalba, sąžinė, estetika, humoro jausmas – nėra skiriamieji žmogaus bruožai?

Yra, tačiau tai visiškai nereiškia, kad savo „žvėrišką“ prigimtį mes turime išdidžiai paminti ir pasakyti: „aš to savyje neturiu“. Arba: „gal ir turiu, bet sėkmingai pažabojau“. Atrodo, viskas, ko reikia žmogui - stiprinti kontrolę. Iš tiesų šis posakis skamba kaip pagyrūniškumas. Labai artimas melui, nes pasakyti „aš pažabojau gyvulį savyje“ būtų tas pats, kaip pasakyti „aš išjungiau savo kvėpavimą ir labai tuo didžiuojuosi“.

Deja, stipri kontrolė ne tik nepadeda nieko „pažaboti“, bet kaip tik ir sukelia netikėtus žiaurumo bei seksualinės agresijos proveržius. Serijiniai žudikai – neemocingi ir labai ramiai atrodantys žmonės. Niekas taip nelinksta į iškrypėliškas fantazijas, kaip seksualiai represuotas žmogus. Ir vis dėlto iš to nereikia daryti išvados „leiskime sau būti žiauriais ir iškrypusiais“. Leiskime sau būti sveikais. Ir išsiaiškinkime sąvokas.

Tikriausiai, dauguma žmonių, išgirdę žodį „sužvėrėti“, įsivaizduoja nesuvaldomą įniršį ar nežabojamą seksualinę aistrą. Arti šio žodžio stovi žodis „gyvulys“, kuris panaudotas žmogaus apibūdinimui yra keiksmažodis. Neaišku, dėl ko žmonės taip skriaudžia nekaltus gyvūnus: vargu ar karvės, ožkos ar avys elgiasi labai niekingai. Ir visai nebūdingas gyvūnams nei įniršis, nei „nežabotos aistros“.

Gyvūnai atlieka lytinius santykius mechaniškai, ir jokios aistros požymių nerodo. Daro jie tai rujos metu, t.y. kur kas rečiau, nei žmogus - išskyrus virusus ar triušius. Kad iššauktumėte gyvūno įniršį, reikia labai sadistiškai ir ilgai jį kankinti ar varžyti. Tarkime, bandyti jėga sukišti į maišą. Ir tai jis greičiausiai naudotų savo nagus bei iltis, o ne jaustų įniršį.

Plėšrūnai medžiodami grobį rodo ne daugiau įniršio, nei mes, kramtydami makaronus. Taigi stiprios emocijos, tokios, kokias mes siejame su žodžiu „ji / jis virto žvėrimi“, yra žmogiškos ir tiktai žmogiškos.

Taigi mes iš tikrųjų smerkiame stiprių emocijų išraiškas, dėl to ir sugalvojome žmogų menkinantį apibūdinimą: „tu – gyvulys, vadinasi, nevertas vadintis žmogumi“. Iš esmės mes tokiu būdu norime įgelti žmogui, taikydami į jo žmogišką orumą. Pasakyti „tu gyvulys“- būtų tas pats, kaip pasakyti: „tu menkas“. O štai su žodžiu „žvėris“ yra kitaip.

Dažniausiai šis žodis vartojamas su tam tikru susižavėjimo atspalviu: „mašina dirba kaip žvėris“. Sako taip ir apie daug dirbusį žmogų: „šiandien pavargau ir išalkau kaip žvėris“. Arba sakome: „ji- žvėris lovoje“. Taip pat sakome „jis narsiai kovėsi su priešu, kaip žvėris“.

Jei mes lyginame žmogų su žvėrimi, siekdami jį pagirti, vadinasi, tame, ką mes pavadiname, yra kažkas labai vertingo. Ir mes visi žinome, kas: energija, veržlumas, spontaniškumas, atvirumas. Mus žavi beatodairiškas veiksmas, kuriame nebelieka nei bailumo, nei menkadvasiškų pasiteisinimų.

Mes galime pasakyti, kad tokiu atveju žmogus tampa vientisu, totaliu. Jis visiškai atsiduoda tam, ką daro. Ir jei tame, rodos, jis „praranda galvą“, tai nėra visa tiesa. Žmogus, „dirbantis kaip žvėris“ ar nepaprastai aistringai besimylintis lovoje - ne zombis ir ne psichinis ligonis. Su jo galva viskas tvarkoje. Jis tiesiog atsiduoda tam, ką daro, visas.

Jo galva veikia išvien su kūnu. Jis panaikina tą dvilypumą, kuris būdingas daugumai mūsų įprastinių veiksmų, apie kuriuos sakome: „dirba tingiai, atbulomis rankomis“, „mylisi mechaniškai“, „tempia gumą“. Kai kurie žmonės prieš pradėdami veikti tiesiog ilgai svarsto ir atidėlioja, o po to ieško pasiteisinimų, kodėl ko nors nepadarė.

Taigi tuomet mes susidvejiname: viena proto dalis sako: „tau reiktų kai ką nuveikti“, o kita – „maldauju, tik ne dabar“. „Sužvėrėjimas“ reiškia ką kita - žmogus nebėra suskilęs. Jis tampa vientisu - tokiu, kokiu tampa visi gyvūnai pasiruošę veiksmui.

Pažiūrėkite, kaip naminė katė ar kitas plėšrūnas ruošiasi ilgam šuoliui - ruošiasi ne atskira proto dalimi, o visu kūnu ir visa siela. Jie tarsi „surenka“ save šuoliui. Taigi iš žvėrių mes galime pasimokyti vientisumo. Ir jei Darvinas teisus, mūsų genetinėje prigimtyje yra kur kas daugiau žvėriškumo gerąja prasme, nei mes manome.

Paaiškėja tai mus stebinančių įvykių metu: moteris, gelbėdama vaiką, staiga pakelia sunkvežimio priekį, bėgdamas nuo pavojaus žmogus peršoka dvimetrinę tvorą, įniršusi pensininkė kumštyje suspaudžia stilinę iki smulkių skeveldrų. Aistringi sekso aktai, kuomet žmonės mylisi nesustodami, nepaisydami nei vietos, nei laiko - daugumos žmonių svajonė ar svaiginantis prisiminimas.

Imtynininkus, boksininkus ir šiaip aukšto lygio sportininkus neretai apima „pikinis išgyvenimas“, kuomet, atrodo, kūnas ima veikti didžiausiu įmanomu pajėgumu, o sąmonė lieka labai aiški. Šiais atvejais mes ne prarandame protą, o pervedame savo sąmonę į ypatingą - visiško susitelkimo - būseną, artimą meditacijai ar religinei ekstazei. Iš kažkur atsiranda jėgos, ištvermė ir tiksli intuicija.

Norisi paklausti: kaip tikslingai susikurti tokią būseną?

Įprastinis ir visiškai neprognozuojamas kelias – vartoti svaigalus ar stimuliatorius. Dirbtinas jėgų pakėlimas nuo stiprios kavos, energetinio gėrimo, tirštos arbatos, amfetaminų ar dopingo – tai tik energijos pasiskolinimas iš išorinės medžiagos, kuomet skolą reikia grąžinti su procentais: po kelių valandų ateina mieguistumas, apatija.

O kartais vystosi nerimo priepuoliai, kliedesiai ir kiti nemalonūs dalykai. Ir priešingai posakiui „išgerk dėl žvalumo“, alkoholis apskritai laikomas „depresantu“, taigi anksčiau ar vėliau sukelia depresiją. Akivaizdu, kad tai nėra tas pats, kaip „paganyti vidinį gyvulį“. Tai – saviapgaulė.

Psichoterapeutai seniai ieško metodų, kaip žmogui sveikais būdais prisijungti prie nuostabaus „žvėriškos“ energijos šaltinio savo viduje. Paaiškėja, kad tinkamiausias kelias į tai prasideda nuo laipsniško susipažinimo su savo kūniškais pojūčiais, giliais jausmais, potraukiais. Po truputį atsikratant baimės prarasti kontrolę, žmogus mokomas specialiais pratimais atpalaiduoti įprastinius, chroniškus raumeninius spazmus, nebijant reikšti tai, kas slypi už jų. Jis mokosi liudyti save, o ne kovoti su savimi.

Ne visuomet, bet tai padidina „pikinių išgyvenimų“ dažnumą. Smurtas ir iškrypėliškos fantazijos tik retėja susipažįstant su „žvėrimi savyje“. Dėmesys savo kūnui, o ne bėgimas nuo jo į protą - štai pasitvirtinęs kelias, vedantis į mus tokius, kokiais mes buvome sukurti. O tuomet ne už kalnų ir vienybė – su visais tais gyvūnais, kurie tikriausiai niekuomet nesuprasdavo, kodėl mes laikome juos žemesniais, nors esame visi tos pačios Gyvybės apraiškos...

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Po Venckienės paleidimo lieka svarbiausias neatsakytas klausimas: koks jos vaidmuo kitose bylose (38)

Antradienį buvusi teisėja ir parlamentarė Neringa Venckienė išleista į laisvę. Jai skirtos...

„Žalgiris“ nutrauks sutartį: Perezas neregistruojamas rungtynėms su „Panathinaikos“

Kauno „Žalgirio“ komanda antradienį Eurolygos devintojo turo susitikime rungtyniaus be Alexo...

Mamadienis už 1 vaiką: Nausėdos pasiūlymas sulaukė palaikymo, bet atsitrenkė į sieną (150)

Iš Vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų atstovų sudaryta Trišalė taryba antradienį aptarė...

Šiurpi viduramžių laikų mirties bausmė: moterims jos netaikė dėl labai keistos priežasties (22)

Mirties bausmė yra mirties bausmė – ar yra skirtumas, ar ji taikoma vyrui ar moteriai? Pasirodo,...

Ministerija giriasi didėjančiais medikų atlyginimais, tačiau gydytoja papasakojo, kas jiems labiausiai kelia nerimą (4)

Skelbiama, kad šių metų rugsėjį vieno mėnesio vieno etato gydytojo vidutinis darbo užmokestis...

Skundą dėl suėmimo nagrinėjęs teisėjas Cininas: Venckienė iš Lietuvos išvyko, nepažeisdama jokių draudimų (217)

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija antradienį nusprendė panaikinti Kauno miesto apylinkės...

Turkija grasina atnaujinti karinę operaciją: Rusija nevykdo pažadų (138)

Turkijos užsienio reikalų ministro Mevluto Cavusoglu pareiškimas, kad esą Rusija nevykdo...

Ypač griežta kardomoji priemonė Venckienei: su apykoje nuo namų negalės nutolti toliau nei 500 m Venckienė šypsojosi, bet buvo nekalbi; papildyta (903)

Antradienį Vilniaus apygardos teismas panaikino Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą pratęsti...

Į Belgiją vyko tikėdamasi palmių, bet atrado ką kitą: sutikta moteris pakeitė jos gyvenimą

Sandra Meilūnaitė būdama Lietuvoje niekada nesusimąstė apie dailininkės kelią. Moteris sako...

Iki skausmo pabodo jūsų šukuosena? Štai, kokie plaukų dažymai bus ant bangos šį sezoną TOP 3

Jeigu ombré, sombre, balayage, flamboyage ir kitos ne kartą girdėtos plaukų dažymo technikos...