aA
Neseniai jau antrą kartą išgyvenau labai nemalonų dalyką. Netikėtai ėmė daužytis širdis, pradėjo trūkti oro, man tarsi suparalyžiavo galūnes. Priimamajame pasikalbėjome su gydytoju, ir jis užsiminė, jog tai galėjo būti panikos ataka dėl streso ir pervargimo. Bijau, jog tai kartosis ir toliau. Ką man daryti ir kur kreiptis? Aleksandra, 46 metai
Neišgyventos emocijos virsta panikos atakomis
© Shutterstock

Atsako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro psichiatras psichoterapeutas Erikas Stankūnas:

Šiuolaikinė problema

Ūmus nerimas, įkyrios baimės ir panikos priepuoliai yra pakankamai dažna mūsų visuomenės bėda. Problema ta, kad šiuolaikiniai žmonės gyvena didelio streso sąlygomis ir neturi kur emociškai to streso išgyventi. Kai streso metu patirtos emocijos yra slopinamos ir negali būti sąmoningai išgyventos, jos realizuojasi kitais būdais – per nerimo paroksizmus, psichosomatinius pojūčius, įkyrumus ar panikos atakas.

Panikos atakos gali būti konkurencinės aplinkos darbe, sudėtingų asmeninių santykių ar kitų panašių situacijų rezultatas. Tačiau problemos gali ateiti ir iš giliau – vaikystės, jos metu patirto auklėjimo. Pavyzdžiui, jeigu šeimose nebuvo kalbama emocine kalba, buvo mokoma nerodyti savo emocijų, nedemonstruoti pykčio, vaikinams neverkti.

Kaip atpažinti?

Panikos priepuolis turi tris dideles sudedamąsias dalis. Pirmoji – netikėtai atsirandantis labai didelis paroksizminis nerimas. Antroji – išreikštos vegetacinės reakcijos: širdies plakimas, prakaitavimas, dusulys, galvos svaigimas ir padidėjęs kraujospūdis. Trečioji dalis – išprotėjimo arba mirties baimė. Tai – panikos atakos triada.

Pats žmogus tokiu atveju negali suprasti ar tuo labiau diagnozuoti kas vyksta su jo organizmu, tad dažniausiai kreipiasi į medikus. Tačiau šie ne visuomet gali identifikuoti, jog žmogus patyrė panikos ataką. Medikai dažnai tiesiog neranda jokios patologijos – žmogui atliekami tyrimai, jis eina iš vieno mediko kabineto į kitą, tačiau jam visi sako, kad jokių organizmo pakitimų nėra. Visa laimė, jeigu kreipiamasi į psichiatrą. Šis gydytojas tokį sutrikimą diagnozuoti gali pakankamai nesunkiai.

Gydymo būdai

Panikos atakos – tai neurozinis psichikos sutrikimas ir jei jos kartojasi, būtinas gydymas. Paprastai pritaikomas medikamentinis gydymas, tačiau kadangi panikos atakos sietinos su psichologija ir emociniais išgyvenimais, būtina ir psichoterapija. Taigi, veiksmingiausias – kompleksinis gydymas.

Panikos atakas patiriantiems žmonės šis sutrikimas kartais turi polinkį kartotis tam tikrose konkrečiose situacijose. Pavyzdžiui, vieniems kartojasi išgėrus alkoholio, kitiems – darbinėje aplinkoje. Jeigu žmogus sąmoningai vengs šių konkrečių stresinių situacijų, pavyzdžiui, pakeis darbą, yra tikimybė, jog jam pavyks išvengti dalies panikos atakų, arba jų dažnis gali sumažėti, tačiau vien tai iš esmės išspręsti problemos nepadės. Pats vienas, be specialistų pagalbos, žmogus sau padėti negali.

Artimųjų vaidmuo

Dažnai žmogus gali net nesuprasti, kad jo problema yra susijusi būtent su neišgyventomis emocijomis ir psichologinėmis problemomis. Kartais panikos ataka supainiojama su kokiu nors kūno negalavimu – širdies ar galvos, ir labai ilgai nesikreipti ten, kur iš tiesų reikia.

Tokiomis aplinkybėmis lemiamą vaidmenį gali suvaidinti artimieji. Jeigu jie įtaria, kad problema susijusi su psichologija, artimieji ar giminaičiai turėtų paskatinti kenčiantį asmenį kreiptis pagalbos į specialistą, kurio profesija prasideda skiemeniu „psi“. Mūsų visuomenėje žmonėms tai daryti vis dar yra nepriimtina ir baisu, tad artimųjų parama gali tapti reikšmingu postūmiu.

Savaitraštis „Lietuvos sveikata“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Porinkiminė naktis Baltarusijoje: miestuose netyla šūvių ir granatų garsai Minske statomos barikados (712)

Sekmadienio pavakarę A. Lukašenkai pasiskelbus prezidento rinkimų laimėtoju akiplėšiška...

Orai: po alinančio karščio netrukus lauks permainos (3)

Pirmadienį šalyje dar tęsis karšti orai. Tačiau nuo antradienio rytiniu virš Skandinavijos...

Kodėl japonai tokie ilgaamžiai? Onkologas Tsuji įvardijo pagrindinę geros sveikatos taisyklę (50)

Japonai – viena ilgiausiai gyvenančių tautų pasaulyje. Net ir būdami garbaus amžiaus jie...

Pirmieji oficialūs rezultatai: Lukašenka „gavo“ apie 82 proc. balsų Minske - susirėmimai tarp protestuotojų ir pareigūnų (1245)

Baltarusijos rinkimų pareigūnams sekmadienį suskaičiavus balsus uždarytose rinkimų apylinkėse...

Pokyčiai po pandemijos: įdarbinti ir atleisti tapo greičiau ir paprasčiau (17)

Iki prasidedant pandemijai, Lietuvoje virtualiai samdyti darbuotojus ryždavosi vos viena kita...

Kokių įvaizdžių galima išvysti Žaliųjų ežerų paplūdimyje karštą vasaros dieną (116)

Sinoptikai nejuokavo – savaitgalis sostinėje buvo išties pragariškai karštas, tad nieko keisto,...

Valančiūną be čempiono žiedo palikę „Raptors“ tarpusavio akistatoje paliko lietuvį ir be taškų (25)

Eilinį pralaimėjimą NBA reguliariojo sezono pratęsime patyrė į vis didesnę duobę...

Vilniuje balsuoti nespėję baltarusiai prie ambasados surengė protesto akciją atnaujinta 21.01 (129)

Dešimtys baltarusių sekmadienio vakarą surengė demonstraciją prie Baltarusijos ambasados...

Eimantas Šaulitis

Medicus medico lupus est arba kaip tarpukario gydytojai dėl ligonių pešėsi

„Gydytojas gydytojui – vilkas“. Sparnuotą Romėnų posakį perfrazavo gydytojas Liudas...

Atlikėja Liveta Kazlauskienė susidūrė su klastinga liga: skausmas – sunkiai pakeliamas (66)

Jau ne pirmus metus sveikatos specialistai įspėja gyventojus dėl itin aktyvių erkių. Patariama...

|Maža didelių žinių kaina