Femme Fatale sinoptikai šį reiškinį įvardina, kaip projektą „GyvosMoterys“. Į visus klausimus apie šį permainų metą atsako iniciatorė, olimpietė ietininkė, baigusi Kalifornijos universitetą ir esanti MIT pranešėja Inga Stasiulionytė.

- Istoriškai ietis buvo naudojama medžioklei ir karui, o šiais laikais — sportui. Kaip nusprendėte įvaldyti oplimpinę ietį?

- Jau kelis metus profesionaliai žaidžiau tinklinį, kai Antanas Celiešius (mano pirmasis treneris) man pasiūlė mėtyti ietį. Sutikau, nes man buvo įdomu sužinoti, ko aš esu verta, kai esu viena — be komandos. Tai man buvo didžiulis iššūkis, kuris užgrūdino visam gyvenimui.

- Kaip ietininkei turėtų reikėti nemažai fizinės ir dvasinės ištvermės, iš kur jos semiatės?

- Visą gyvenimą buvau auklėjama nuostabių trenerių, kurie nuolatos stūmė mane vis aukštesniems tikslams, bet tuo pačiu metu ir visapusiškai mane rėmė. Be tokių puikių trenerių, kaip Antanas Celiešius ir Dan Lange, nebūčiau tiek daug pasiekusi… Parama yra viena iš didžiausių jėgų, kuri mums gali padėti pereiti per sunkumus geresnio gyvenimo link!

- Taigi, du puikūs vyrai jus įkvėpė pradėti moterų judėjimą Lietuvoje?

- Jau praeitais metais kartu su Alex Monaco, „Laimingi šunsnukiai‘ bestselerio autoriumi, sukūrėme projektą onbo.lt. Iš projekto dalyvių pastebėjome, jog labiausiai juo domisi ir naudojasi moterys, kurios trokšta paramos, siekia tobulėti ir susikurti gražesnį gyvenimą. Dėl šios priežasties ir nusprendėme pradėti tik moterų judėjimą.
Manau pasaulis taptų tikrai daug gražesnis, jeigu kuo daugiau žmonių išmoktų džiaugtis gyvenimu. Tačiau pirmiausia mes turime išmokti nuoširdžiai pasirūpinti vienas kitu. Norime, kad Lietuva taptų žinoma, kaip laimingiausių moterų šalimi!

- Norite pasakyti, jog dabar Lietuvos moterys tarsi robotai?

- Yra dviejų tipų moterys. Vienos — neturi visko, ką visuomenės manymu turėtų turėti moteris, tačiau yra GYVOS. Kitos — tapo žmonomis, karjeristėmis, bet vis dar nėra laimingos. Žinoma, jos vis dar veikia, tačiau juda kaip robotai... Misijos šioms moterims padės vėl pražysti ir išsivaduoti iš robotiškų šarvų, kurie dengia jų kūnus ir sielas ilgą laiką.

- Žodis „misija“ daugeliui gali asocijuotis su viduramžiais, kuomet riteriai grumdavosi su devyngalviais slibinais ir gelbėdavo princeses iš aukštų bokštų. Kokias misijas šiais modernizmo laikais gaus moterys atlikti, norėdamos atsikratyti robotiško pavidalo?

- Misijos bus skirtos išlaisvinti mumyse pasislėpusias drąsias princeses!

Mes norime, kad Lietuvos moterys jaustų pilnatvę ir būtų laimingos. Nėra lengva perprogramuoti savo mąstymą, charakterį ir išmokti laimės meno. Mūsų turi būti DAUG, todėl turime draugauti, dalintis ir dirbti kartu. Bet tai yra įmanoma. Kaip? Kiekvieną rytą, 9:00 mes skatinsime merginas atlikti užduotis. Vienos misijos bus labai mažytės, o kitos didesnės. Vienos misijos bus juokingos, o kitos rimtos. Bet kiekviena misija po truputį keis moteris. Leis vėl pamilti gyvenimą iš naujo ir mėgautis juo!

- Jei dabar sutiktumėte nepasitikėjimo ir savo liūdesio ežere skęstančią moterį, koks būtų Jūsų pirmas patarimas jai?

- Pirmiausia norėčiau ją tiesiog apkabinti. Norėčiau, kad ji giliai įkvėptų ir iškvėptų kelis kartus, ir tada tiesiog nusišypsotų. Su šypsena visas problemas žymiai lengviau traiškyti. Tada pradėtume po truputį treniruoti stiprybę per misijas, ir surastume drauges, kurios padėtų mums kelyje susidoroti su iššūkiais. Svarbu žinoti tai, jog mes visi galime susidoroti su bet kokiais sunkumais. Tačiau tai reikia daryti žingsnelis po žingsnelio. Kartu mes galime viską!

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (11)