Amazonijos nebėr (gal ir nebuvo – niekas dar neatkasė jos sostinės), paskutinis haremas paleistas Turkijoje XIX amžiuje, plikas moteris iš paplūdimių baigia išstumti nudistai. O moterų darbo kolektyvai, keista, gyvuoja! Ir net sėkmingai dirba (nors ne karo metas).
Galėtum palyginti juos nebent su išgyvenimo stovykla. Vakariečiai vyksta į tokias atostogų, paragauti tikro gyvenimo (su instruktoriais, aišku), o mūsų kolektyvai taip stovyklauja kasdien – nuo ryto iki vakaro, išgyvena nuo algos iki algos... Kažkur girdėjau: „Perėjau ugnį, vandenį, varines triūbas ir dar įsidarbinau moterų kolektyve“... Beje, koks neskambus pavadinimas! Man labiau patiktų „mergdarbis“. Bet nemanau, kad jį patvirtintų, mat kalbos komisijoje, įtariu, dirba vien moterys.
Ką noriu tuo pasakyti? Tik tai, kad kolektyvui gali užkliūti mano sijono ilgis (tai tik prielaida), ir mano naujadaras bus atmestas. Tai – ne užuomina, kad kalbos komisija konservatyvi ar prastai dirba. Tiesiog moterų kolektyvai dirba kitaip nei vyrų ar mišrūs.
Neįžengiamas ir dar neištirtas
Psichologai nuolat pataria, kaip elgtis darbe, kaip kurti palankų mikroklimatą ar daryti karjerą. Būkite dalykiški, kolegialūs, patylėkite, kai reikia, nepriekabiaukite seksualiai... Bet mergdarbiui tai visiškai netinka! Čia galioja savi dėsniai ir papročiai – dar neištirti ir neaprašyti. Prisimenu, viena psichologė mėgino ištirti mūsų darbo mikroklimatą, bet jai, vargšelei, pavyko tik nepigiai perpirkti aulinukus (tokių kaip gyva nepirkčiau). Jaunas veržlus psichologas buvo pasišovęs ištirti mūsų darbo santykius, tačiau netrukus turėjo vesti (vieną iš šešiolikos pretendenčių) ir išeiti tėvystės atostogų. Lig šiol jo ilgimės.
Dar praėjusiame šimtmetyje darbo ieškančioms moterims nebuvo iš ko rinktis: skalbykla arba kojinių fabrikas. Dabar jos okupavo bene visus darbo barus, ploja vyrams per petį ar net kviečia juos „ant kilimo“. Tačiau yra sričių, kur tie nesiryžta ir kojos įkelti. Ir teisingai: jie čia neišgyventų!
Instruktažas, kaip išgyventi moterų kolektyve
Nelįskite į dviejų bendradarbių ginčą. Niekam dar nepavyko to abipusio šukuosenų gadinimo paversti konstruktyvia diskusija. Moterys kryptingai siekia į peštynes įtraukti trečią – kuo daugiau triukšmo, tuo smagiau. Įsikišti leidžiama tik tada, kai įkarštyje mestas akmuo pataiko į jūsų daržą. Tada jau duokit liežuviui valią!
Neieškokite teisybės, o radusios pakiškite po stalu. Niekas nemėgsta teisuolių, o moterų kolektyvas tokioms tiesiog alergiškas. Kad girdėtumėte, kaip jas apkalba: „Temidė tinklinėmis kojinėmis“, „Teisuolė gražuolė, o vyras nuviliotas“.
Neskubėkite patarti. Na, nebent tai įrašyta į pareigybių instrukciją. Mat moterys iš tikrųjų nenori patarimo net tada, kai prašo! Jos tikisi paramos, pritarimo arba tiesiog siekia pasirodyti malonios. Žinoma, sunku nepatarti naujokei (kokia nemokša!), tik dėkingumo nesitikėkite. Ir prisiminkite, kad motiniškas tonas sendina. Pasinaudojusi jūsų patirtimi, toji netrukus privers jus pasislinkti, o gal net taps jūsų viršininke.
Nemalonią pastabą išsakykite apteptą saldžiu kremu. Psichologai sako, kad pastabą visada derėtų išsakyti sumuštą su pagyrimu (vadinamasis sumuštinio principas: pirma – komplimentas, paskui – pastaba). Moterų kolektyve mėgstamesnis pyragaičio principas: nemalonią pastabą riebiai aptepi kremu. Arba torto į veidą:užsipuoli, drebi negailėdama, o atlyžusi atgailauji ir ašaroji kartu su užpultąja.
Nesijauskite darbe it namie. Savo gryčią galite vėdinti, šildyti ar tvarkyti kaip tinkama, tačiau nepulkite vos įėjusi į patalpą uždarinėti langų. Verčiau iškabinkite taisykles, kurias pasirašytų visos kambariokės. „Kambarys vėdinamas ne tik vienai pabezdėjus ar pasikvėpinus, bet reguliariai kas dvi valandas po 10 minučių.“
Neišpūskite smulkmenų. Jus erzina, kad Danutė kasdien garsiai skaito horoskopus, Birutė nuolat garsiai laikosi dietos, o Ramutė penkiolika kartų per dieną skambina vyrui, vaikams, meilužiui? Smulkmenos! (Naujas klaikios spalvos pavaduotojos sijonas su siaubingais raukiniais, žinoma, nėra smulkmena.) Bet... tik duosite valią irzlumui, būsite be eilės apkalbėta („Matyt, jos vyras nebeparneša visos algos“).
Nesikvėpinkite be saiko, ypač brangiais kvepalais. Manot, kolegėms atėmė žadą iš pavydo? Jos negali kvėpuoti! Kodėl mergdarbio patalpose nuolat atplėšinėjami langai, orlaidės, genda oro kondicionieriai? Ogi mes jautrios kvapams! Menu tikrą katastrofą: po Joseph Statkus kvepalų pristatymo visi mūsų įstaigos skyriai trenkė it prosenelės stalo stalčius (taip pats maestro apibūdino jų aromatą).
Savaitę nėjau į savo dvokiantį stalčių, kol neišsivadėjo... Niekada nešaukite vos įžengusi pro duris: „Fui, ir kuo čia taip dvokia?!“ Dažniausiai – tai naujieji viršininkės kvepalai.
Nesistenkite visoms įtikti – nieko neišeis. Gera mergaitė – ne profesija, ne pareigybė. Deja, labiau geidžiame, kad mus mėgtų, o ne kad gerbtų. Todėl taip sunku pasakyti, ką galvoji, ir taip lengva padlaižiauti. Vyrams svarbiau pagarba, todėl jie vis lenda su racionaliais pasiūlymais ir konfliktuoja. Ir nemanykite, kad visos bendradarbės trokšta bendrauti. Yra tokių keistuolių, kurios į darbą vaikšto dirbti. Įdomu kodėl – gal namuose neturi ką veikti? Apkalbėkite ją su kita.
Apkalbėkite, bet tik profesionaliai! Viena yra pusbalsiu pranešti: „Tuoj išvirsi iš kėdės – mūsų Sigutė išteka!“, kita – surinkti informaciją apie jos jaunikį (alga, nekilnojamasis turtas, nesantuokiniai vaikai, polinkiai) ir paruošti išsamų pranešimą. Parodykite kolektyvą, kur nėra apkalbų! Gal mažiau dejuosite dėl to neišgyvendinamo blogio išgirdusi, kad apkalbos yra iniciacijos, t. y. įšventinimo, ritualas. Taip įsiliejama į kolektyvą ir tampama tikra jo nare. Paprastai apkalbamos dalykinės savybės: kūno masės indeksas, makiažas, garderobas, sutuoktinio pareigos, alga ir pan. Šventųjų čia nėra: kiekviena turi būti apkalbėta! Ta, kurios nebeapkalba, čia jau nebedirba. Beje, viršininko žmonai taikoma privilegija būti apkalbėtai be eilės.
Venkite tiesių klausimų, kad negautumėte tiesių atsakymų. Moterims būdinga bendrauti aptakiai. Kai Birutė atidaro langą, Danutė demonstratyviai šnypščia nosimi. Kai Birutė paklausia, ar nepučia, Danutė kosėdama atsiliepia: „Nė kiek!“ Birutei išėjus, Danutė su trenksmu uždaro langą: „Birutei, matyt, klimaksas – vis karšta!“
Nekalbėkite slidžiomis temomis, ypač vadinamojo didžiojo ketverto (religija, politika, pinigai, seksas). Šios supriešina kolektyvą. Klausiate, kas gi lieka? Ogi nykusis ketvertas: skudurai, vaikų ligos, jūsų diedas ir ginekologija. Tai jus suvienys.
Jei naudojatės sugedusiu telefonu, nerėkite ir nepūskite į ragelį – kolegei gali trūkti ausų būgnelis. Nesimatuokite darbo vietoje naujos liemenėlės. Nebent ką tik nusipirkote ar ketinate perpirkti iš kitos. Būkite kolegiali – leiskite pasimatuoti ir kitoms! Užrakinti kabineto duris nepatartina – šefas turi teisę bet kada įeiti nepasibeldęs.
Tuo mergdarbis ir žavus... Keikiate jį, skundžiatės, grasinate: „Išeinu! Ryt išeinu, įsidarbinu automobilių servise!“ O po atostogų net pasiilgstate viena kitos. Juk tik čia gali pajusti seserišką solidarumą („Koks sijonas! Kur pirkai?“), pasijusti laimėtoja („Paskutinį nutvėriau!“), guodėja („Gali pasimatuoti, tik ar tilpsi“). O jei į kolektyvą netyčia įgriūna koks vyriškis – kiek džiaugsmo, kokia atrakcija...
Taigi moterys dirba su ugnele, kitaip nei vyrai darboholikai: nori – paverkia, nori – padainuoja ar naują skudurėlį prisimatuoja...
„Tupi tupi kelmas vidury miškelio...“ – tai daina apie senbernį moterų kolektyve. „Tu, kelmeli, netupėk... išsirink, kuri gražiausia...“ Todėl vyrai ir vengia čia įsidarbinti – bijo prarasti laisvę. O jei koks nors drąsuolis tampa mergdarbio viršininku, daina jau kita: „Tupi gaidys ant skiedryno... trupinėlį radęs višteles viliojo.“ O štai viršininkę sunku apdainuoti. Lieka apkalbėti jos naują dalykinį kostiumėlį!
Vyrų ir moterų darbo kolektyvų skirtumai
Motyvacija
Vyrai į darbą vaikšto dirbti. Mat vienu metu jie tiek tesugeba.
Moterys vaikšto į darbą pailsėti nuo namų ruošos, vyro ir vaikų, realizuoti save, prasiblaškyti, pasiguosti, save parodyti ir kitas pamatyti, paauklėti vaikų ir perauklėti vyrą telefonu, pademonstruoti, ką nusipirko ir kiek suliesėjo.
Konkurencija
Vyrai nesveikai konkuruoja tarpusavyje. Tai tiesus kelias infarkto link.
Moterys. Jokios konkurencijos čia nėra (juk nėra vyrų). Nebent sveika: Birutė per penkias darbo dienas numetė tris, o Danutė – tik du kilogramus, nors abi draugiškai laikėsi pastarnokų dietos.
Pasitenkinimas darbu
Vyrai viskuo patenkinti (na, nebent į darbą paskambina žmona). Nes, kai dirba, yra akli ir kurti, o padirbėję yra ypač patenkinti savimi.
Moterys nepatenkintos darbo krūviu, pobūdžiu ir sąlygomis, sanitarinių mazgų kvapais, vaizdu pro langą, veidrodžiu vestibiulyje (storina!), alga, tuo, kad dirba moterų kolektyve... Bet, jei namuose viskas gerai, o viršininkas apdovanoja komplimentu, jos tučtuojau pakeičia nuomonę.
Darbo atmosfera
Vyrai gandus sužino tik tada, kai šie jau iškabinti ant sienos ir pasirašyti šefo.
Moterys nuolat vėdina patalpas, bet vis tiek aplink tvyro tanki nuojautų, nutylėjimų, gandų atmosfera.
Seksualinis priekabiavimas
Vyrai. Nė vienas dar neprisipažino.
Moterys. Ar tai, kad išteki už savo viršininko, yra priekabiavimas?
