Mokslininkai teigia, jog mėlynų, pilkų ar kitos tamsios spalvos nuotraukų kėlimas ir „rašalinio“ (angl. inkwell) filtro naudojimas gali informuoti apie depresiją.
Mokslininkai tiki, jog ši programėlė gali būti naujas būdas iš anksto nustatyti psichologinius sutrikimus. Tačiau ar ji nėra viena iš priežasčių, dėl kurių žmonės jaučiasi nelaimingi?
Ankstesni tyrimai, atlikti keliuose Vokietijos universitetuose atskleidė, kad „pasyvus sekimas“ (angl. passive following) daugeliui „Facebook“ vartotojų sukelia neapykantą ir pasipiktinimą, ypač žiūrint į įkeltas atostogų nuotraukas.
Tačiau žurnalistė Jessica Winter teigia, jog „Facebook“ nėra „didžiausias priešas“: „Šis titulas atitinka „Instagram“.“
Komikė Juliette Burton, kuri kentėjo nuo depresijos, dispepsijos (virškinimo sutrikimas) ir nerimo, pabrėžia: „Yra sakoma, jog nuotrauka yra verta milijono žodžių, tačiau tai nėra visiškai tiesa.“
Ji pridūrė: „Kai jaučiuosi labai blogai ir negaliu išlipti iš lovos, niekada negriebiu savo telefono.“
Tačiau Bryony Gordon, žurnalistė ir knygos „Pamišusi Mergina“ (angl. Mad Girl) autorė, teigia, kad socialiniai tinklai turi ir naudos.
Kovodama su bulimija (valgymo sutrikimas), depresija bei obsesiniu kompulsiniu sutrikimu (angl. obsessive compulsive disorder) ji įkūrė „Psichikos Sveikatos Bičiulių“ (angl. Mental Health Mates) grupę.
Socialiniame tinkalapyje „Twitter“ Bryony Gordon paskelbusi įrašą apie susitikimą su kitais žmonėmis turinčiais psichologinių sutrikimų, ji teigė, jog į jį atvyko net 20 žmonių.
Taigi, ar gali socialiniai tinklai pagerinti psichologinę sveikatą?
Bryony Gordon sutinka: „Socialinių tinklų dėka susipažinau su daug žmonių, kurie mane palaikė. Tai neturėtų būti vienintelė vieta ieškant pagalbos, tačiau tai padeda suprasti, jog nesi viena.“
