Štai kelios idėjos sėkmingam gyvenimui, kurių galima pasimokyti iš praeities išminčių, rašoma psychologies.ru
Nustokite „ieškoti savęs“
Šiandien daug kas mėgsta sakyti: svarbu surasti save, suprasti, kas tu esi. Rytų išminčiai skeptiškai vertintų tokią idėją. Daugialypės ir netvarkingos konstrukcijos, kurias mes vadiname asmenybėmis, ateina ne iš vidaus, o iš išorės. Jos sudarytos iš visko, ką mes darome: kaip mes sąveikaujame su kitais, kaip reaguojame į tai, kas vyksta su mumis, kuo gyvenime užsiimame.
Nepaisant to, mes visą laiką būname kitokie. Mes elgiamės skirtingai priklausomai nuo to, su kuo konkrečiu momentu kalbame: su mama, artimu draugu ar kolega. Kiekvienas iš mūsų esame iki viršaus pripildyta skrynia, kuri remiasi į kitas skrynias. Kiekvienas susidūrimas keičia mūsų konfigūraciją. Tai, kas mes esame – nuolatinių pasikeitimų ir naujos patirties įtakos mūsų gyvenimui rezultatas.
Nebūkite autentiškas – būkite pasiruoškite keistis
Kitas žingsnis, kurį mums perša populiarioji psichologija – būti ištikimu sau. Tačiau didysis Senovės Kinijos filosofas Konfucijus, gimęs VI amžiuje iki mūsų eros, su tokia prieiga nesutiktų. Problema slypi tame, pasakytų jis, kad autentiškumas neveda į laisvę. Mes esame tai, kaip mes šią akimirką elgiamės. Vadinasi, vienintelio „tikrojo Aš“ paprasčiausiai nėra – juk mes negalime visą laiką elgtis, galvoti ir jausti vienodai.
„Tikrasis Aš“ yra tik akimirkos nuotrauka, kuri įamžina mūsų asmenybę esamuoju ir labai trumpu laiko momentu. Kai mes leidžiame tam tapti mūsų vedliu, atsiduriame jo nelaisvėje. Mes nebeįsileidžiame naujos patirties ir tokiu būdu nebeleidžiame sau tobulėti.
Neleiskite jausmams jūsų nukreipti – rinkitės kryptį ir jausmai prisitaikys
Dar vienas mūsų pamišimo dėl autentiškumo padarinys – mes suabsoliutiname jausmus, mūsų intuityvius „patinka“ ir „nepatinka“, „noriu“ ir „nenoriu“. Dėl to galime atmesti tai, kas mums atrodo nesuprantama ir neartima. Pavyzdžiui, atsisakyti minties atidaryti savo verslą, remdamiesi tuo, kad verslas – tai tarsi „ne apie mus“.
Konfucijus mokė, kad veiksmai, kuriuos atliekame, keičia mūsų vidų. Mūsų emocinės reakcijos yra chaotiškos, tačiau mes galime jas nukreipti reikiama linkme, jeigu pasiruošime tam iš anksto. Pavyzdžiui, jeigu treniruosimės prieš veidrodį, suteikdami savo veidui reikiamas išraiškas, galime išugdyti savyje gebėjimą greitai keisti emocijas ir taip išties išmoksime neįstrigti nemaloniuose pergyvenimuose.
Jeigu taip elgsimės, tapsime tuo, kuo norime. Kažkas didžiuojasi savo sudėtingu charakteriu, sakydamas: „Užtat aš galiu pasakyti kitiems į veidą tai, ką aš galvoju“. Tačiau grubumas ir nesitramdymas nėra sąžiningumo sinonimai. Išvystytas emocinis intelektas pasižymi ne tik atvira emocine išraiška bet ir turtingu emociniu žodynu. Leisdami mūsų elgesiui vadovauti jausmams (o ne atvirkščiai), mes galime keistis ir bėgant laikui tapti geresni.
Nepriimkite didelių sprendimų – eikite mažais žingsniais
Kas negerai su gyvenimu, kuris suplanuotas penkeriems, dešimčiai ar penkiolikai metų į priekį? Kada mes priimame sprendimus apie savo ateitį, mes numatome, kad mūsų asmenybė bėgant laikui niekaip nesikeis. Tačiau mes patys nuolat keičiamės: keičiasi mūsų skoniai, vertybės, pasaulio suvokimas. Kuo aktyviau mes gyvename, tuo intensyviau vyksta vidinis vystymasis. Paradoksas slypi tame, kad šiuolaikinis sėkmingumo suvokimas reikalauja suderinti nesuderinamus dalykus: nuolatinį tobulėjimą ir tikslų savo ateities įsivaizdavimą.
Vietoj globalių pažadų Senovės Kinijos filosofo Mencijaus metodas skamba taip: eiti didingų dalykų link per mažus ir įgyvendinamus. Kai jūs norite radikaliai pakeisti savo karjeros kelią ir užsiimti kažkuo nauju, pradėkite nuo mažų dalykų – tai gali būti stažuotė ar savanorystė. Taip jūs turėsite galimybę apsispręsti. Ar naujasis kelias jums tinka, ar teiks jis jums džiaugsmo. Stebėkite savo reakciją į naują patirtį: tegul tai jus nukreipia.
Nebūkite stiprus – būkite atviras
Kitas populiarus požiūris byloja, kad nugali stipriausias. Mums sako, kad norint pasiekti sėkmę, reikia būti atkakliu ir siekti savo. Tačiau filosofas Laodzi knygoje „Šventasis raštas apie gyvenimą ir dorybę“ („Daodedzingu“), kuri, kaip manoma, buvo parašyta IV amžiuje iki mūsų eros, teigia, kas silpnumas yra aukščiau nei grubi jėga.
Dažnai silpnumas asocijuojasi su pasyvumu, tačiau Laodzi kalba ne apie tai. Jis tvirtina, kad mes turime visus pasaulio reiškinius matyti kaip tarpusavyje susijusius, o ne atskirus. Jeigu mes galėsime giliai panirti į šio ryšio prigimtį, išmoksime suprasti tai, kas vyksta, ir girdėti kitus.
Toks vidinis atvirumas suteikia naujas galimybes daryti įtaką, kurių negauname pasitelkę jėgą. Atsisakymas kovoti daro mus išmintingesniais: mes nustojame matyti situaciją kaip kelią į pergalę ar pralaimėjimą, o kitus žmones – kaip sąjungininkus ar priešininkus. Toks požiūris ne tik tausoja dvasines jėgas, bet ir atveria erdvę naujų nestandartinių sprendimų, kurie naudingi visiems, paieškoms.
Nesiorientuokite į stipriąsias puses, bandykite įvairius dalykus
Mums sako: raskite savo privalumus ir nuo mažų dienų juos tobulinkite. Jeigu turite sportininko duomenis, užsirašykite į futbolo komandą; jeigu mėgstate leisti laiką su knyga, užsiimkite literatūra. Mes vystome savo įgimtus polinkius, kol jie tampa dalimi mūsų. Tačiau jeigu šia idėja pernelyg susižavime, rizikuojame užsisklęsti ir liautis darius visa kita.
Senovės Kinijos filosofai veikiau paragintų sutelkti dėmesį į tai, ko mes neturime, kad netaptume šališkais. Jeigu galvojate, kad jūsų judesiai nerangūs, pradėkite šokti. Jeigu manote, kad esate negabūs kalboms, pradėkite mokytis kinų kalbos. Tikslas – ne tapti geresniu visose šiose srityse, o priimti savo gyvenimą kaip nuolatinę srovę. Būtent tai daro jį pilnaverčiu.
Nepraktikuokite sąmoningumo, veikite
Mes nuolat girdime apie sąmoningumą. Tariamai būtent jis padės pasiekti taiką ir ramybę greitai besikeičiančiame pasaulyje. Sąmoningumo praktikų mokymai patenka į standartinių našumo ir efektyvumo didinimo instrumentų skaičių verslo mokyklose, asmeninio augimo ir tobulinimosi seminaruose.
Budizmas – doktrina, kuri numato pasitraukimą nuo „Aš“. Konfucijaus saviugdos mintis slypi kitame. Kalba eina apie sąveiką su pasauliu, savęs kūrimą per šią sąveiką, per kiekvieną naują susitikimą, kiekvieną patirtį. Konfucijaus mokymas palaiko aktyvaus veikimo idėją, siekiant tapti geresniu.
Dabartinė prielaida, kad mes išsilaisvinome nuo represinio tradicinio pasaulio ir gyvename taip, kaip norime. Tačiau jeigu mes laikome tradicinį pasaulį tokiu, kuriame žmonės pasyviai priėmė situaciją ir mėgino įsilieti į stabilią iš anksčiau egzistavusią tvarką, tai mes esame tie, kurie gyvena tradiciškai.
Nesirinkite savo kelio, kurkite jį
Šiuolaikinis pasaulis mums atrodo kaip laisvės erdvė, kurioje galime rinktis kaip gyventi. Tačiau dažnai mes patys apribojame savo galimybes, laikydamiesi įprastinių maršrutų ir pasikliaudami nustatytomis taisyklėmis ir tvarka, kuri atsirado iki mūsų atsiradimo. Tačiau jeigu norime daryti pažangą, turime būti pasiruošę palikti pramintą takelį. Galbūt netgi pasiklysti.
Knygoje „Šventasis raštas apie gyvenimą ir dorybę“ teigiama: „Kelias, kuris gali būti nueitas (kažkokiu konkrečiu būdu), nėra patikimas kelias“. Jeigu jūs tikite, kad galite nugyventi gyvenimą laikydamiesi kartą ir visiems laikams sudaryto plano, jūsų gali laukti nusivylimas. Mes esame sudėtingos būtybės ir mūsų norai nuolat mus tempia į skirtingas puses. Tai pripažinus ir nuolat tyrinėjant, ką mums duoda viena ar kita patirtis, mes išmoksime geriau suprasti save ir daug tiksliau reaguoti į išorinius pasikeitimus. Nuolat save nustatydami, tarsi kokį jautrų prietaisą, mes galėsime tapti atviresni ir tuo pat metu – atsparūs sukrėtimams.
