„Maniau, mama – tiesiog nelinkęs padėti žmogus, bet suaugusi supratau, kad ji – išmintinga ir labai geros širdies moteris.
Visuomenėje skatinama padėti kitiems. Mums sakoma – turime padėti žmonėms neprašomi, kai jie šito nė nesitiki. Bet tai netiesa. Viena vertus, atsitiktinė gerumo apraiška gali stipriai pakeisti žmogaus gyvenimą, kitą vertus, medalis turi antrą pusę, neverta nutylėti tikėtino alternatyvaus poveikio.
Gyvenimas – sudėtingas gėrio ir blogio derinys
Nėra absoliučiai gerų ar absoliučiai blogų dalykų. Idėja padėti žmonėms nėra absoliučiai bloga, tačiau nėra ir neginčijamai puiki. Štai dėl kokių priežasčių lioviausi padėjusi žmonėms:
1. Liaukitės padėję žmonės, kurie šito neverti
Tai ne visada lengva. Mus juk mokė – reikia padėti žmonėms. Metas išmokti šito nebedaryti. Kaip yra pasakęs garsus amerikiečių rašytojas Samas Levensonas, „bręsdami sužinosite: viena ranka reikalinga jums, kad padėtumėte sau, o kita – kad padėtumėte kitiems“.
Startuolių kūrėjai dažnai prašo man patarimo. Suprantu, kaip sunku kurti startuolį – pati esu vieną įkūrusi. Ir vis tik nebesidalinu žiniomis nemokamai. Anksčiau žmonės dažnai kviesdavo mane kavos – elementariai norėdami pasinaudoti mano smegenimis. Mūsų bankuose sukasi keli milijonai rizikos kapitalo lėšų, o jūs norite nemokamai gauti mano ekspertizę, nė nesumokėję už mano kavą? Tai nepriimtina.
Jie nesuvokia, kad man reikia maitinti šeimą, sumokėti mokesčius ir laiku atlikti darbus. Jie nesupranta, kad dėl laiko, sugaišto geriant su jais kavą, man vėliau teks dirbti iki antros valandos nakties.
Jeigu mano laikas jiems neatrodo vertingas, aš neturiu jiems laiko. Jeigu žmonėms nusispjauti į jus, nepadėkite jiems – jie neverti jūsų pagalbos.
Šiandien, atsakydama į tokius kvietimus, pasakau savo valandos įkainį. Gruboka, tačiau žymiai palengvina man gyvenimą, daro mane laimingesnę. Žmonės rimčiau į mane žiūri. Jei kažkam mano patarimai per brangūs, galiu pasiūlyti kitokių būdų kompensuoti mano laiką.
1 taisyklė: niekada nieko nesiūlykite nemokamai.
2 taisyklė: nepamirškite 1-os taisyklės.
Kai kitą kartą jūsų paprašys nemokamai perskaityti pranešimą konferencijoje, nesutikite, kol nesusitarsite dėl jums priimtino honoraro. Jei organizatoriai negali skirti lėšų, paprašykite mainais nemokamo stendo, kuriame galėtumėte reklamuoti savo verslą, arba nemokamų bilietų į konferenciją. Tai parodys, ar stiprus jų noras pranešėju pasikviesti jus.
Padėkite tik tiems, kurie to verti. Užvis geriausia – pradėti nuo savęs.
Jei kažkam padėdami jaučiatės nelaimingi, nebedarykite šito. Kartais tenka pabūti egoistu ir teikti prioritetą saviems interesams. Ignoruokite visuomenės mėginamą primesti gyvenimo būdą.
2. Nustokite padėti žmonėms, kurie nevertina jūsų pagalbos
Didžiausia mano silpnybė – man patinka padėti žmonėms. Aš padedu nepriklausomai nuo to, ar manęs prašo, ar ne. Deja, niekada nežinai, kada toks mąstymas tau pakenks.
Vienam mano buvusiam klientui ne itin sekėsi. Mano komanda kelias dienas analizavo duomenis, siekdama suprasti problemos priežastį. Tai neįėjo į mūsų pareigas ir mes nepateikėme už tai sąskaitos. Darėme tai, nes linkėjome klientui sėkmės. Galiausiai radome didelių trūkumų jo strategijoje ir verslo modelyje. Parodėme klientui savo įžvalgas, o jis iš karto mus atleido.
Atlikome darbą, norėdami padėti klientui. Vis tik pasakėme tai, ko jis nenorėjo girdėti. Praradome sutartį, nes bandėme padėti, žmogus ėmė mūsų nekęsti už tai, kad išsakėme jam profesionalią savo nuomonę.
Jeigu kažkam siūlau pagalbą, realiai noriu padėti. Tačiau labai dažnai žmonės nepasirengę ją priimti – tai natūralu. Permainoms reikia laiko, o žmonės ne visada nori kažką keisti.
Nereikia dalinti patarimų, jei žmonės nėra pasirengę, nes vėliau gali ateiti ir pareikšti, kad jūs su savo patarimais kalti dėl jų nesėkmių. Nebepadedu žmonėms, kuriems nereikalinga mano pagalba. Mažiau dramų, daugiau laiko sau.
3. Nepadėkite, jei negalite padėti 100 procentų
Tai svarbiausia. Jokiu būdu negalima siūlyti pagalbos, jei realiai nesate pasirengę ją suteikti. Labai dažnai taip elgdavausi, iki šiol gailiuosi.
Prieš kelerius metus mano tėvai mėnesiui ruošėsi išvykti į užsienį ir paprašė prižiūrėti jų namus. Neturėjau supratimo apie kambarinių augalų laistymą – vienus perlaisčiau, kitus laisčiau per mažai. Kai tėvai grįžo, visi kambariniai augalai buvo žuvę. Jeigu jie būtų kreipęsi į kompetentingą žmogų, tėčio mėgstami augalai būtų gyvi. Nuo to karto manęs ne iš tolo neprileidžia prie kambarinių augalų.
Jeigu turite per mažai laiko ar žinių, kad tinkamai padėtumėte žmogui, veikiau jam pakenksite, nei pagelbėsite. Būtų tas pats, jei neregys mokytų piešti. Siūlydami nekvalifikuotą pagalbą, atimate iš žmonių galimybę susirasti geresnį kandidatą. Taigi kai kuriais atvejais jūsų gerumas gali pakenkti žmonėms. Lengviausias būdas susigadinti santykius – pasiūlyti pagalbą, kurios realiai nepajėgsite suteikti.
Iš esmės viskas gali pasibaigti gerai arba blogai, tiesiog visi turime rasti balansą tarp šių dviejų kraštutinumų.
Visada kruopščiai pasverkite visus „už“ ir „prieš“, prieš kažkam siūlydamiesi padėti. Priešingu atveju sumokėsite laiku, pinigais ar jums svarbiais santykiais – profesiniais ar asmeniniais.
Atsitiktinė gerumo apraiška kartais gali išgelbėti gyvybę, o kartais – sunaikinti.
