Kuo sudėtingesnis gyvenimas, tuo svarbesni mums tampa mūsų žmogiškieji poreikiai. Susidūrę su sunkumais mes aiškiau suvokiame, kas yra prasminga, o kas ne. Asmeninė laimė tampa nediskutuotina sąlyga ieškantis darbo.
Kai visuomenė išgyvena socialinį ir ekonominį nuosmukį, ima populiarėti humanistinė pasaulėžiūra. Žmonės nori būti laimingi dabar, o ne pomirtiniame gyvenime.
XIV-XVI a. Europoje išplito humanizmo idėjos, baigėsi tamsūs viduramžiai. Tai buvo atsakas į varžančias to meto krikščionių bažnyčios idėjas. Žmonės norėjo daugiau laiko praleisti darydami tai, kas pagerintų jų ir kitų žmonių gyvenimų kokybę.
Paanalizavę daugiausiai laimės teikiančių darbų dešimtuką, pamatysime, kad 8 iš 10 darbų būdingos humanistinės vertybės.
Sąrašo viršuje atsidūrė dvasininkai, gaisrininkai ir gydytojai. Savo darbu patenkinti ir specialistai, dirbantys su specialių poreikių turinčiais žmonėmis, mokytojai, menininkai, psichologai.
Devintoje ir dešimtoje sąrašo vietose - finansinių paslaugų pardavimo vadybininkai ir mašinistai. Kaip matyti, laimingiausi tie žmonės, kurie moko, padeda, bendrauja, kuria. Tai darbai, kurie stimuliuoja protą, širdį ir dvasią.
Kitaip tariant, mes nebenorime laukti materialinio ir emocinio atlygio, kuris laukia ateityje (pavyzdžiui, išėjus į pensiją). Mes norime būti laimingi šiandien, o ne rytoj. Mes norime, kad mūsų darbas turėtų teigiamos įtakos mūsų ir aplinkinių gerovei.
O kokie darbai atsidūrė nekenčiamiausių darbų sąraše? Informacinių technologijų direktorius, pardavimų ir rinkodaros direktorius, produkto vadybininkas... Šie darbai žmonėms atrodė mažiausiai prasmingi, nors buvo gerai apmokami.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
