Jei į bent vieną šių klausimų atsakėte „taip“, vadinasi, norite ugdyti emocinį intelektą (EI). EI – tai gebėjimas atpažinti savo ir kitų žmonių jausmus, kad galėtume efektyviai valdyti savo emocijas, save motyvuoti ir gerinti santykius su aplinkiniais. Paprasčiau kalbant, emocinis intelektas – tai gebėjimas suvokti ir valdyti emocijas.
Emocinis intelektas labai svarbus ir darbovietėje, nes leidžia suprasti ir įvertinti žmonių elgesį, vadovavimo stilius, požiūrius, tarpasmeninius įgūdžius ir galimybes. Tam, kad mums sektųsi, reikia daugiau nei aukšto IQ, o tyrimai rodo, kad skirtumą tarp vidutinio ir gero darbuotojo lemia būtent didesnis emocinis intelektas.
Štai keturi emocinio intelekto komponentai:
- savęs pažinimas;
- gebėjimas valdyti emocijas;
- socialinis sąmoningumas;
- socialiniai įgūdžiai.
Savęs pažinimas – tai gebėjimas suvokti savo emocijas, privalumus, ribotumus, vertybes ir motyvus. Žinoti, kodėl siekiate tam tikro tikslo, yra taip pat svarbu, kaip ir jį turėti. Kuo geriau pažinsite save ir savo emocijas, tuo efektyviau jas valdysite (antrasis komponentas - gebėjimas valdyti emocijas).
Ar galima tikėtis sėkmingai vadovauti ir daryti įtaką kitiems, jei nesugebate kontroliuoti savęs? Savęs pažinimas padidina socialinį sąmoningumą, arba empatiją. Kitaip tariant, kuo geriau pažįstame save, tuo geriau suprantame kitus. Savęs pažinimas, gebėjimas valdyti emocijas ir socialinis sąmoningumas yra socialinių įgūdžių (ketvirtasis komponentas) dalis.
Socialiniai įgūdžiai taip pat apima gebėjimą organizuoti komandinį darbą, motyvuoti darbuotojus, spręsti konfliktus. Nepriklausomai nuo verslo srities, tai pagrindiniai dalykai, kuriuos turi sugebėti vadovas.
Ar kai kurie žmonės gimsta turėdami aukštesnį emocinį intelektą, ar jis įgyjamas kartu su gyvenimo patirtimi? Ir taip, ir taip. Emocinį intelektą, kaip ir bet kokį įgūdį ar talentą, galima prilyginti raumeniui; kuo daugiau jį treniruosite, tuo stipresnis jis bus.
5 žingsniai, kurie padės ugdyti emocinį intelektą
1. Raskite motyvacijos
Visų pirma, turite trokšti keistis ir tobulėti. Privalote tikėti, kad EI ugdymas atneš teigiamų pokyčių - priešingu atveju neturėsite pakankamai motyvacijos judėti į priekį.
2. Praktikuokitės
Žinokite, kad efektyviausias būdas ugdyti EI yra ne teorija, bet veiksmai, praktika ir grįžtamasis ryšys. Emocinio intelekto nepadidinsite apsilankęs seminare ar nusipirkęs atitinkamo turinio knygą. Taip yra todėl, kad EI gimsta smegenų limbinės sistemos, kuri valdo jausmus, impulsus ir akstinus, transmiteriuose, o limbinė sistema geriausiai ugdoma per praktiką ir grįžtamąjį ryšį. Pavyzdžiui, jei norite išlavinti klausymosi įgūdžius (jie yra labai svarbi empatijos ir bendravimo įgūdžių ugdymo dalis), nepakaks perskaityti knygą; jūs turite mokytis „aktyviai klausyti“, tai yra, girdėti pašnekovą, o ne galvoti, ką jam atsakysite.
3. Keiskite blogus įpročius
Trečia, turite nebijoti keisti savo elgesio ir požiūrio į tam tikrus dalykus, net jei kartais jie jums praverčia (ar praversdavo praeityje). Daugelis mūsų turime įpročių, kurie susiformavo per daugelį metų. Jei, pavyzdžiui, esate įpratęs nutraukti pašnekovą, bet norite ugdyti empatiją, šio įpročio turite atsikratyti.
4. Nepaminkite savo vertybių
Trokštami elgesio pokyčiai turi nesikirsti su jūsų vertybėmis, įsitikinimais ir karjeros tikslais.
5. Susikurkite veiksmų planą
Viena svarbių plano dalių yra grįžtamasis ryšys. Matuokite, sekite vykstančius pokyčius. Atlikite EI testą ir sužinokite, koks yra jūsų emocinis intelektas. Labai praverstų ir „360 laipsnių" vertinimas.
Tyrimai rodo, kad kai du žmonės turi vienodą IQ, tiek pat žinių, įgūdžių ir patirties, laimi tas, kurio emocinis intelektas yra aukštesnis.
