1. Darykite pertraukas
Didelė mūsų kasdieninių užsiėmimų dalis nukreipta į kokio nors tikslo siekimą. Mes tvarkomės, kad namuose būtų švaru, ateiname į darbą, kad atliktumėme tam tikrą užduočių dalį, vakare mylimės, kad pasiektumėme orgazmą. Mūsų gyvenimas susideda iš nuolatinės tikslingos veiklos.
Žinoma, tikslų siekimas mūsų gyvenimui suteikia prasmę ir tvarką, tačiau dažniausiai mes pervertiname rezultatą ir užmirštame, kad pats procesas taip pat gali teikti malonumą ir džiaugsmą. Pamirštame, kad gyvenime yra vietos žaidimui, linksmybėms.
Psichologas Mihaly Czikszentmihalyi atliko eksperimentą. Jis paprašė žmonių visą dieną užsiimti tik tikslinga veikla. Nieko linksmo ir įdomaus – tik tai, kas turi tikslą. Po dviejų dienų jis nutraukė eksperimentą dėl neigiamo poveikio, kurį pastebėjo tyrimo dalyviuose. Jie skundėsi, kad jaučia nerimą, nuovargį, sudirgimą, jiems sunku susikoncentruoti.
„Kas valandą ar pusantros darykite pertraukas, – pataria K. Carter. – Darboholikai galvoja, kad geriausias poilsis – perėjimas prie kitos užduoties, veiklos pakeitimas. Tačiau ši veikla neturi būti susijusi su užduočių sprendimu ar atsakymų ieškojimu. Geriau penkiolika minučių skirti atsipalaidavimui ir ramybei“.
Taigi, kad nejaustumėte pervargimo ir nerimo, leiskite sau nieko neveikimo laikotarpius.
2. Įjunkite vidinį autopilotą
„Maždaug 40 procentų laiko mes veikime automatiškai. Tai laikas, kai jūsų veiksmus valdo jūsų įpročiai, o ne sąmoningi sprendimai, – teigia K. Carter. – Gali pasirodyti, kad kuo daugiau sąmoningų veiksmų atliekame, tuo geriau, tačiau realybėje mes daugiau nuveikiame tada, kai nesusimąstome, ką darome“.
Būtinybė nuolat sąmoningai valdyti kiekvieną savo žingsnį sukelia efektą, kuris žinomas kaip „sprendimų priėmimo nuovargis“. Šio termino autorius – Roy Baumeisteris iš Floridos universiteto. Jis atkreipė dėmesį, kad smegenys turi baigtines energijos atsargas, kurios eikvojamos veiksmų planavimui.
Jeigu energija išeikvota, smegenys iš visų jėgų stengiasi išvengti naujų sprendimų priėmimo. Todėl žmogus pradeda vengti darbo, persitempia ir pradeda sirgti. K. Carter siūloma išeitis – gyvenime kaip įmanoma daugiau veikti automatiškai. Tai nereiškia, kad turite virsti robotu ir nustoti galvoti, ką darote. Tiesiog savo veiksmus pajunkite ritmui.
Nesistenkite „nuspręsti“, ar verta ryte daryti mankštą – tiesiog ją darykite. Kuo daugiau kasdieninių įpročių įgysite, tuo daugiau suspėsite ir tuo mažiau įtampos patirsite.
Dar vieną paprastą būdą naujam geram įpročiui įgyti pasiūlė laimės tyrinėtojas Shawnas Achoras. Tai dvidešimties sekundžių taisyklė. Sudėtingiausia formuojant bet kokį įprotį – pradėti kažką daryti. Todėl Sh. Achoras siūlo maksimaliai supaprastinti pirmąjį žingsnį. Idealiu atveju jis turi užimti ne daugiau dvidešimties sekundžių. Pavyzdžiui, jeigu jūs norite įprasti kasdien daryti mankštą, neverta svarmenų kišti giliai po lova.
Taigi, nepamirškite įjungti vidinio autopiloto. Formuokite naujus įpročius ir žinokite, kad kuo lengviau kažką pradėti daryti, tuo paprasčiau tai reguliariai kartoti.
3. Atsikratykite nebūtinos veiklos
Vaikydamiesi produktyvumo mes dažnai save užvaikome ir tai ne tik iššaukia atvirkštinį efektą, bet ir turi įtakos mūsų savijautai. Išeitis – mažiau visko daryti. Peržiūrėkite savo tikslus, palikite tik tai, kas jums būtina. Dažniausiai per didelis krūvis sąlygotas ne objektyvių aplinkybių, o mūsų pačių nusistatymų („aš privalau dirbti, nes kitaip negalėsiu savęs gerbti“) arba susigalvotų įsipareigojimų kitiems („viršininkas mano, kad man galima patikėti bet kokį darbą, todėl negaliu jo nuvilti“).
K. Carter siūlo paprastą schemą: apsispręskite dėl penkių prioritetų (tai galioja daiktams, tikslams, užsiėmimams) ir viskam kitam ryžtingai pasakykite „ne“. Mes eikvojame daug laiko reakcijai į dirgiklius, o ne judėjimui į priekį siekiant sau svarbių tikslų. Tai leidžia aplinkybėms ir žmonėms valdyti mūsų būseną. Mums tiesiog neateina į galvą mintis kartkartėmis inventorizuoti savo įsipareigojimus, planus ir įpročius.
K. Carter tokią inventorizaciją atlieka užduodama klausimus:
Ar apskritai privalote daryti tai, ką dabar darote?
Ar tikrai esate vienintelis, kuris gali tai padaryti?
Ar būtina tai padaryti idealiai, o gal pakanka „tiesiog gerai“?
Ar privalote tai daryti tiesiog dabar?
Jeigu nesate pasirengę į visus klausimus atsakyti „taip“, greičiausiai tai reikia arba deleguoti kitiems, arba padaryti greičiau, arba atidėti.
Taigi, apsispręskite dėl penkių prioritetinių užduočių dienai, savaitei, mėnesiui, o visam kitam ryžtingai tarkite „ne“.
4. Megzkite santykius
Paklauskite psichologų, ekonomistų, draudimo agentų ir pagyvenusių žmonių – visi jie vienu balsu pasakys jums, kad gyvenime nėra nieko svarbiau už santykius. Tuo lengva patikėti, kai kalbama apie artimuosius. Tačiau net paviršutiniški, niekuo neįpareigojantys santykiai gali suteikti jums laimės.
Pokalbis su visiškai nepažįstamu žmogumi mums atrodo sunkus, tačiau dažniausiai pirminis nesmagumas trunka neilgai, o artimų santykių nebuvimas suteikia savų privalumų – nieko nežinoma apie vienas kitą ir kartais tai mums suteikia daugiau galimybių atvirai pasikalbėti.
„Jums nebūtina keisti įprasto savo gyvenimo stiliaus, – įsitikinusi K. Carter, – tiesiog sutelkite savo dėmesį į kitus. Klausykite. Klauskite apie tuos gerus dalykus, kurie žmonėms neseniai nutiko, išklausykite juos, stenkitės juos nudžiuginti. Nebijokite būti atviri – jūsų pašnekovas, greičiausiai, taip pat jaučiasi nejaukiai, todėl jūsų iniciatyva padės jam tai įveikti“.
Taigi, pats patikimiausias būdas pasijausti laimingesniu – megzti santykius. Prisiminkite, kad džiuginti gali ne tik artimi santykiai.
5. Būkite pakantesni diskomfortui
Daugelis mūsų pareina namo ir galvoja: „Tiesiog noriu ramiai pasėdėti, nieko neveikti“. Tai suprantama, jeigu daug dirbote ir visai nebeliko jėgų. Tačiau „nieko neveikdami“ savo gyvenimui daugiau malonumo nesuteiksite. Paradoksas slypi tame, kad dažniausiai mes norime daryti ne tai, kas suteiks mums daugiau laimės, o tai, kas mums atrodo paprasčiau.
„Kaip rodo tyrimai, paaugliai vidutiniškai du kartus dažniau jaučia džiaugsmą užsiimdami savo pomėgiais ar sportu, nei žiūrėdami televizorių ar žaisdami vaizdo žaidimus, – tikina K. Carter. – Užtat psichologai sistemingai pažymi ir atvirkštinę priklausomybę, kad laimingesniais mus daro aistra, susidomėjimas kažkuo. Tai, kas pripildo mus energijos ir azarto, padidina mūsų pasitenkinimą gyvenimu“.
Ar įmanoma tokį entuziazmą išsaugoti kasdieniniame gyvenime? C. Karter siūlo sudaryti stipriųjų pusių, interesų ir tų gyvenimo sričių, kurioms mums artimiausios, sąrašą. Pasirūpinkite, kad jūsų gyvenime nuolat būtų jums įdomūs dalykai, kad tai skatintų jus kūrybai, teiktų džiaugsmą. Tarkime, jums patinka groti gitara ar fortepijonu. Jūs galite rengti nedidelius koncertus namuose šeimos rate arba kelti savo grojimo įrašus į „YouTube“, aptarti su kitais išmoktas kompozicijas.
Taigi, būkite pakantesni diskomfortui. Darykite tai, kas palaiko jūsų tonusą, o ne tai, kas atrodo paprasčiau. Meistriškumo pojūtis, mėgavimasis mėgstama veikla – visa tai gyvenimui suteikia prasmę.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
