Gyvenimas pilnas teigiamų ir neigiamų emocijų. Vieni iš mūsų į sunkumus reaguoja kaip į iššūkius, kiti – problemas ir emocijas kaupia savyje. Pastariesiems žmonėms gresia didesnė emocinių krizių tikimybė. Kaip jas atpažinti ir kaip suvaldyti?
© Shutterstock nuotr.

Pirmasis pavojaus signalas – miego sutrikimai

Emocinės krizės dažniausiai pasireiškia sunkių gyvenimo situacijų metu – netekus artimojo, išgyvenant skyrybas, staiga pasikeitus gyvenimo ar verslo sąlygoms.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos psichiatrės Tamaros Kuntelijos - Plieskės teigimu, emocinę krizę visuomet lydi įtampa, nesaugumas, baimė, beviltiškumas, fizinis ir emocinis išsekimas.
Emocinė krizė gali ištikti bet kokį sveiką žmogų tam tikromis gyvenimo aplinkybėmis.

Į gydytojus kreipiasi tiek studentai, kurie patiria didžiulę įtampą rašydami diplominius darbus ir ruošdamiesi egzaminams, tiek verslininkai, kurie patiria didesnį spaudimą ir sunkumus versle pasikeitus ekonominėms sąlygoms. Dažnas kreipiasi nebegalėdamas ištverti susikaupusio spaudimo darbe ir asmeniniame gyvenime, taip vadinamoje „perdegimo“ būsenoje.

Kaip pastebėti, kad jūsų artimąjį ar jus patį slegia emocinė krizė? Pasak gydytojos, krizę išgyvenančio žmogaus elgesys keičiasi. Pirmiausiai sutrinka miegas – vargina minčių antplūdis, dažnai prabundama naktimis, sunkiai sekasi užmigti, atsipalaiduoti. Keičiasi apetitas – arba žmogus netenka daug svorio, nustoja rūpintis savimi arba, atvirkščiai, savo nerimą bando numalšinti maistu. Žmogus tampa dirglus, piktas, sunkiai valdo emocijas, prasčiau atlieka darbus, kasdienė veikla tampa didele našta.

Svarbiausia nelikti vienam

Kokie veiksniai daro įtaką emocinių krizių išsivystymui? T. Kuntelija - Plieskė sako, kad genetiškai mes paveldime tam tikrą nervų sistemos jautrumą, didesnį pažeidžiamumą. „Yra žmonių, kurie  jautriau reaguoja į iškilusius sunkumus, labiau linkę sirgti. Tačiau emocinės krizės atsiradimui svarbi psichologinė žmogaus būsena, emocinė branda, socialinė aplinka. Žmogus gali būti jautresnis, bet, jei jis jaučia psichologinį palaikymą, jam krizė gali ir neišsivystyti”, –  pasakojo gydytoja.

Emocines krizes patiria tiek moterys, tiek vyrai, tačiau pastariesiems šiek tiek sunkiau, nes jie, skirtingai nei moterys, kaupia emocijas savyje, rečiau ryžtasi pasidalinti išgyvenimais, prašyti pagalbos.

Gydytoja pabrėžia, kad kiekvienas amžiaus tarpsnis turi savo ypatumų ir iššūkių, galinčių nulemti emocinių krizių atsiradimą. Bręstant psichologiškai, dar vaikystėje pereiname daug stadijų: mokomės pasitikėjimo, savarankiškumo, iniciatyvos. Jei vaikas sėkmingai įveikia tuos etapus, galime galvoti, kad vėlesniais gyvenimo periodais jis lengviau išgyvens iškilusius sunkumus.

Paauglystėje sprendžiama tapatumo problema, ieškoma savęs, vyksta psichosocialinė identifikacija – šiuo laikotarpiu paauglys yra ypač pažeidžiamas ir jautrus bet kokioms atstūmimo ar patyčių apraiškoms. Toliau ateina laikas kurti šeimą, auginti vaikus, žmogus atranda emocinį intymumą kurdamas ryšius, tad nesėkmės šiuo periodu gali sukelti stiprius emocinius išgyvenimus ir vienatvės jausmą.

Brandžiame amžiuje, kai, atrodo, kad viskas turėtų būti aišku ir suprantama, sprendžiamos dar kitos užduotys – vyksta savianalizė, vertinama, kas padaryta gyvenime, kokiu gyvenimo keliu eita, ar tas kelias teisingas, integruojama visa patirtis, tad iškyla daug egzistencinių klausimų.

„Svarbiausia, kad žmogus neliktų vienas, kai atsiduria sunkioje situacijoje. Tuomet vienatvė nepakeliama. Kai nėra žmonių, kurie galėtų jį palaikyti, ištiesti pagalbos ranką, tuomet žmogus išgyvena žymiai stipriau ir sunkiau. Todėl reikia nebijoti kreiptis pagalbos į specialistus, nekentėti vienam”, –  pataria T. Kuntelija - Plieskė.

Emocinė krizė – galimybė pakeisti gyvenimą

Manoma, kad per mėnesį ar du žmogus turėtų įveikti sunkią situaciją, bet, jei taip neįvyko ir nebuvo suteikta pagalba, tuomet gali grėsti pasekmės – nerimas, depresija, fiziniai negalavimai ir kitos ligos. Be to, dažnai žmonės, išgyvenantys emocinę krizę, pradeda vartoti alkoholį, todėl gali išsivystyti priklausomybė.  

Įvykus krizinei situacijai, kai kuriems žmonėms gali kilti minčių pakelti prieš save ranką, ypač kai atrodo, kad nebėra kitų išeičių iš slegiamos, kankinančios būsenos. Kitiems gali kilti mintys apie savižudybę, kai krizė chronizuojasi, prisideda depresija. Yra žmonių, kurie reaguoja neigimu, užslopina neigiamus jausmus, išstumia problemas – tuomet neretai pradeda reaguoti žmogaus kūnas ir po kurio laiko atsiranda panikos atakos, kiti nerimo sutrikimai arba susergama fizinėmis ligomis.

Dažniausiai artimieji patys stengiasi padėti, bet, jei simptomai labai stipriai trikdo žmogaus funkcionavimą, prireikia ir psichologo, psichoterapeuto ar psichiatro pagalbos, kartais neapsieinama ir be vaistų.

Tačiau emocinė krizė nėra vien blogis. T. Kuntelijos - Plieskės nuomone, krizė neatsiranda iš nieko, ji visada turi prasmę. Emocinė krizė nėra liga, tai būsena. Ir dar – tai yra galimybė. Galimybė pakeisti savo gyvenimą į geresnę pusę, atrasti tikrumą, atverti savyje naujų savybių, peržiūrėti iš naujo savo vertybes, gyvenimo prioritetus, pradėti gyventi prasmingiau.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: šaltis sustoti neketina – jutiminė temperatūra pasieks –30 laipsnių (32)

Nuo ketvirtadienio šalį kaustys arktinis šaltis, iš kurio išsivaduosime tikrai ne greitai....

Niekada nemanė, kad taps alkoholike: galvojau, kad žinau savo ribas (22)

Įeinu į kavinę sutartu metu ir dairausi. Vieni garsiai juokiasi, kiti meiliai šnekučiuojasi,...

Niekuo dėtą studentą teisėsauga pavertė nusikaltėliu: užteko tik girto keleivio liudijimo (196)

Prireikė net metų, kol į neįtikėtiną istoriją pakliuvęs studentas sugebėjo įrodyti, kad...

Rusijos ėjimas: už grįžimą į olimpinę šeimą sumokėjo 15 mln. JAV dolerių (153)

Vienas su situacija susipažinęs šaltinis informavo naujienų agentūrą AFP , kad Rusija sumokėjo...

Kęstutis Strupas paleistas į laisvę (205)

Specialiųjų tyrimų tarnybos ( STT ) trečiadienį sulaikytas Vilniaus universiteto ligoninės...

Įsiutintas tėvas prabilo apie dvigubus standartus: valstybei moki sąžiningai, o ji sudaužo vaiko atostogų viltis (209)

Garantijos, kad labai skubiai prireikus paso, jis bus pagamintas per vieną dieną, niekas nebeteikia,...

Britų muzikos fiestoje triumfavo Dua Lipa ir Stormzy (5)

Didžiosios Britanijos sostinėje šiuo metu vykstantys „ Brit Awards 2018“ pritraukė viso...

UEFA Čempionų lyga: „Manchester United“ išgelbėjo vartininkas, o „Šachtar“ pergalę išplėšė legionieriai (5)

Trečiadienio vakarą Sevilijoje ir Charkove buvo sužaistos dar dvejos UEFA Čempionų lygos...

Latviją purtantis skandalas išvirto į sąsajas su Kremliumi (166)

Stambaus masto kyšininkavimu kaltinamas Latvijos centrinio banko prezidentas Ilmaras Rimševičius...

Mokslininkai aptiko neįprastą būdą greitai sujaudinti moterį (72)

Vyrai, kenčiantys nuo seksualinių sutrikimų, turi visą arsenalą ginklų. Tuo tarpu moterys,...