aA
Tam, kad pailsėtumėme, neužtenka pakeisti aplinkos. Tikros atostogos gali prasidėti dar prieš įsėdant į lėktuvą ir tęstis tol, kol suplanuosite naują kelionę.
Atostogos
© Shutterstock nuotr.

Paprastai savo vasaros atostogas atidedu rudeniui. Ne todėl, kad praūžus turistautojų antplūdžiui galima nemažai sutaupyti. Man tiesiog patinka laukti. Mėgaujuosi žiūrėdama, kaip socialiniai tinklai prisipildo draugų kelionių nuotraukų ir atostogų akimirkų.

Jiems tai jau praeitis. Man – ateitis. Nėra nieko maloniau nei laikyti rankose lėktuvų bilietus, skelbiančius, kad tuoj tuoj – po kelių mėnesių – tu pateksi į visai kitą pasaulį. Pilną nuotykių, lengvabūdiškumo, nepatirtų skonių, kvapų, smalsumo, jūros mėlio, nerūpestingų minčių, basų kojų, neskubėjimo. Laukimas man – neatsiejama atostogų dalis. Didžiulis pyrago gabalas, kurį po truputį ragaujant prieinama prie skaniausios dalies.

Iš anksto nusipirkdama bilietus į „poilsį“, tarsi prasitęsiu kelionę – atostogų mintimis gyvenu pusę metų. Renku informaciją apie šalį, žiūriu nuotraukas, skaitau kitų atsiliepimus. Tai suteikia tokių teigiamų emocijų antplūdį, kad net kartais pasijaučiu laimingesnė nei tada, kai išaušta tikroji atostogų diena.

Atostogos – tai procesas, kuris nebūtinai prasideda daiktų krovimu į lagaminą. Juk ir Kalėdos nebūtų Kalėdos be pasiruošimo, kuris man net kartais būna svarbesnis už pačią šventę. Eglutės pirkimas, puošimas, atviručių rašymas, dovanų rinkimas… Jei neturėtume šių ritualų, įsijausti į šventinę nuotaiką būtų sunkiau, o pačios Kalėdos tetruktų dieną. Tas pats ir su atostogomis.

Galite atostogauti porą savaičių, tačiau jaustis, kad ilsėjotės tik porą dienų. Galite keliauti tris dienas, tačiau jausti, kad tai darote visą mėnesį. Laukimo džiaugsmas yra viena iš labiausiai neįvertintų emocijų. O ji galinga!

Pradėkite atostogauti prieš atostogas

Mokslininkai nustatė, kad užtenka pagalvoti apie laukiamą linksmą akimirką, kad organizme išsiskirtų laimės hormonai. Kornelio universiteto mokslininko Roberto Kwortniko manymu, atostogų planavimas pats savaime gali suteikti pozityvių emocijų. Kuo kelionių vizija galvoje ryškesnė, tuo daugiau teigiamų emocijų patirsite. Taigi suskubkite prasitęsti atostogas – kuo anksčiau nusipirkite kelionių bilietus (ar rezervuokite sodybą Lietuvoje) ir mėgaukitės laukimu.

Įsivaizduokite, kaip jums gera sėdėti saulės nutviekstoje krantinėje ir skaičiuoti krentančius kokosus ar stebėti, kaip raibuliuoja ežero vanduo. Šnekėkitės su draugais apie būsimą kelionę ir jus laukiančius neišdildomus įspūdžius. Tai ne tik sužadins apetitą atostogoms, bet ir sustiprins santykius. Leaf Van Boven paprašė tiriamųjų įsivaizduoti būsimas atostogas kalnuose.

Kaip parodė rezultatai, svajotojai teigė jautę daug stipresnių emocijų nei žmonės, kurie prisiminė realias atostogas. Vadinasi, atostogas verta pradėti dar prieš joms prasidedant! Psichologė Cecilia d’Felicie net pataria kelias savaites prieš atostogas pradėti gyventi jų ritmu. Pavyzdžiui, pietaukite lauke ant žolytės, vakarais nulėkite prie ežero, jokiu būdu nesiimkite papildomo darbo namo, rytinę kavą gerkite parke ir t.t.

Tokie maži ritualai padės pajusti atostogų rimtą ir atsipalaiduoti. Juk labai dažnai nuvykus į kelionę pirmomis dienomis sunku atitrūkti nuo kasdienybės. Darbiniai ir kiti rūpesčiai užgožia atostogų nuotaiką, todėl verta juos pamažu palikti dar neuždarius biuro durų.

Kad planai nepakištų jums kojos…

Ir štai, pagaliau jūs sėdite lėktuve ir dairotės į artėjančias salas. Širdis spurda iš džiaugsmo: „Va dabar tai pailsėsiu!“ Tačiau vos tik įžengiate į viešbutį, prasideda netikėtumai. Pasirodo, visi kambariai užimti, o jums skiria paskutinę laisvą vietą viešbutyje kurorto pakraštyje. Visi jūsų planai pradeda griūti tarsi kortų namelis – šalis, apie kurią tiek daug skaitėte, nėra tokia žavi, o virtuvė tikrai neverta tiek pagyrų.

Atostogos, dar nė neprasidėjusios, sugadintos. Kas kaltas? Galite strėles laidyti į kelionių agentūrą, kuri įsiūlė aplankyti šią šalį, arba galite atsigręžti į save. Tiksliau – į lūkesčius, kuriuos susikūrėte prieš kelionę. Jei jie labai dideli („tai bus pačios geriausios atostogos“), juos pateisinti bus labai sunku, o kartais ir neįmanoma. Todėl atkreipkite dėmesį, su kokiu nusiteikimu pradedate atostogauti.

Dažnai koją pakiša ir perfekcionizmas, noras įvykdyti visą planą: „Arba pamatysiu viską, arba nieko!“ Planuodami atostogas efektyviau suskirstome laiką ir drauge įsivažiuojame į jų ritmą, patiriame pozityvių emocijų. Ir kam nepatinka žiūrinėti vietas, kuriomis netrukus vaikščios? Tačiau čia slypi savi kabliukai.

Kaip rodo tyrimai, perdėtas planavimas gali atimti kelionės džiaugsmą. Tai panašu į apverstą U raidę – saikingas domėjimasis suteikia pozityvių emocijų, tačiau perteklius gramzdina jas žemyn. Nepersistenkite ieškodami visų geriausių viešbučių, restoranų ar gražiausių vietų. Psichologas Barry Schwartz siūlo apsistoti ties jus tenkinančiu variantu. Gerai yra visuomet geriau nei geriausia.

Poilsio taisyklės

Ne kartą teko girdėti draugus skundžiantis didesniu nuovargiu po atostogų nei prieš išvykstant į kelionę. Karti tiesa – net ir atostogos atokiausiose salose dar negarantuoja, kad pailsėsite ir atitrūksite nuo kasdienybės. Poilsis neateina savaime, jam reikia iš anksto pasiruošti ir nusiteikti. Svarbiausias žingsnis – mokėjimas persijungti iš kasdienybės į atostogų ritmą, iš darymo į egzistavimą šią akimirką.

Tai reiškia, kad turite pradėti gyventi čia ir dabar, negalvoti apie tai, ką palikote už durų, pamiršti praeities klaidas bei nustoti nerimauti dėl rytojaus. Gyvenkite šia diena, nukreipkite dėmesį nuo rūpesčių į atostogų metu patiriamus jausmus, kvapus, garsus. Stebėkite jūros bangų šokį, paukščių šėliojimą, po kojomis pajuskite vėjo nugairintus akmenukus, įkvėpkite iš vietinio restorano sklindančius aromatus.

Dar viena svarbi sąlyga – išvykdami atostogauti palikite ne tik rūpesčius, bet ir darbo kompiuterį. Taip pat kuo labiau ribokite naudojimąsi mobiliuoju telefonu ir internetu. Pakuodamiesi daiktus prieš kelionę palikite viską, kas susiję su jūsų kasdienybe. Kai kurie psichologai net pataria prieš važiuojant „pasikeisti“ – užsiauginti barzdą, apsikirpti ir t. t. Tokie maži triukai padeda įsijausti į vaidmenį – panašiai kaip kaukės karnavale.

Kodėl verta atostogauti?

Jei šį klausimą užduotumėte man, nurodyčiau begalę priežasčių. Nesuprantu, kaip žmonės savanoriškai atsisako laisvadienių. Tačiau kad ir kokios neapsakomai saldžios mums būtų atostogos, yra žmonių, kurie neleidžia sau ilsėtis. „O kas nudirbs darbus?“ – į jūsų nuostabą atsakytų atsakingas verslininkas. Tačiau, mokslininkų teigimu, neatostogauti nėra tinkamiausias sprendimas.

Nors jums gali atrodyti, kad per laisvas dienas galite tiek daug nudirbti ir pasiekti, realybė rodo ką kita. Žmonių energijos resursai riboti, todėl jei neatostogausite kelerius metus iš eilės, jūsų produktyvumas akivaizdžiai sumažės.

Kaip teigia mokslininkas Goewey, nuolatinė įtampa pripildo mūsų smegenis streso hormonų, o tai trukdo efektyviai dirbti. Atostogos – tai investicija į produktyvesnį darbą, nes pailsėjus dirbama kūrybiškiau, energingiau, greičiau randami sprendimo būdai. Joudrey nustatė, kad būtent atostogos ir aktyvus laisvalaikis advokatams padėjo atgauti jėgas po įtempto darbo maratono.

Brooks Gump teigimu, atostogos reikalingos ne tik „baterijoms“ pakrauti, bet ir sveikatai sustiprinti. Jis nustatė, kad vyrų, kurie penkerius ar daugiau metų iš eilės neatostogavo, širdies smūgio tikimybė net 30 proc. didesnė. Net vieni metai be atostogų neigiamai paveikė tiriamųjų sveikatą.

Atostogos padeda sustiprinti šeimos ryšius, bendravimą ir solidarumą. Xinran Lehto teigimu, net ir nuolat per atostogas konfliktuojantys šeimos nariai jaučiasi daug artimesni po vasaros nuotykių. Atostogos padeda atitolti nuo rutinos, jų metu kuriame bendrus prisiminimus, nors ir ne visus galėtume įtraukti į medaus mėnesio repertuarą. Kad ir kiek streso patirtumėte kelionėje, jos nauda vis tiek atsvers svarstykles į savo pusę.

Na ir svarbiausia, ilsėdamiesi galime iš naujo atrasti save.

Kelionė į save

Nežinau, kaip jūs, bet po ilgų nuoširdžių atostogų jaučiuosi tarsi gimusi iš naujo. Vandenyno vėjas išpučia blogas mintis, o patirti nuotykiai padeda iš naujo atrasti aistrą gyvenimui ir sau. Kaip teigia psichologė Cecilia d‘Felice, poilsis suteikia galimybę pažvelgti į save kitomis akimis.

Per atostogas mintys nėra perkrautos rutinos ir kasdieninių problemų, todėl gulėdamas po palme ir negalvodamas, kas laukia rytoj, paanalizuokite save. Kas jums kelia nerimą? Kaip galite vėl atkurti pusiausvyrą savo gyvenime? Kokie dalykai jums svarbūs, tačiau vis mažiau tam skiriate laiko? Kas jums kelia džiaugsmą?

Sudarykite dalykų, kuriuos norite keisti sugrįžęs namo, sąrašą. Galite pastebėti, kaip keičiasi jūsų vertybės – pavyzdžiui, po atostogų norėtumėte daugiau laiko praleisti su šeima ar dažniau pabūti gamtoje. Nepamirškite šioje kelionėje jums džiaugsmą keliančių dalykų. Kokie jie ir kaip tai galite patirti namuose? Kas trukdo skaičiuoti slenkančius debesis ar bendrauti su nepažįstamais žmonėmis? Atkreipkite dėmesį į tai, kur daugiausiai iššvaistote laiko ir energijos.

Nušluokite senus nereikalingus dalykus ir atlaisvinkite vietos naujiems pomėgiams. Žinoma, gulint ant šilto smėlio sukurti tobulą nerūpestingą gyvenimo viziją kur kas lengviau, nei ją įgyvendinti. Peržengus realybės slenkstį, visi jūsų planai gali išgaruoti akimirksniu. Rutina į savo sūkurį įtraukia kur kas greičiau nei atostogų palaima. Todėl susidarykite atostogų pažadų vykdymo planą.

Kad ir kaip būtumėte užsiėmęs, kasdien skirkite bent pusvalandį savo tikriesiems norams pildyti. O kad prisimintumėte savo pažadus ir nepamirštumėte per atostogas jaučiamos laisvės ir aistros gyvenimui, galite pasinaudoti atostogų „inkaravimo“ metodu.

Kai ilsėdamasis pajusite akimirkos žavesį ir norėsite ją įamžinti, tvirtai suspauskite nykštį su rodomuoju pirštu. Tai padės šią emociją užfiksuoti. Tai darykite nuolat, kai pamatote jus sudominusį objektą, tarsi spragsėtumėte fotoaparatu. Vėliau, kai jausite neigiamų emocijų antplūdį, suspauskite pirštus ir pajuskite, kaip mielos atostogų akimirkos išsklaido tamsą.

Deja, viskas, kas gerai, paprastai greitai baigiasi. Vis dėlto, jei atostogos tęstųsi amžinai, nepajustume jų nepaprastumo. Tai rodo ir Dan Ariely atlikto tyrimo rezultatai. Nepatikėsite, bet tiriamieji, kuriems į rodomą filmą kelis kartus buvo įterpta reklamų, po jų siužetu mėgavosi kur kas labiau. Taigi į darbą žiūrėkite kaip į „reklamines“ pauzes, dėl kurių galėsite pasimėgauti tikru gyvenimu prie jūros.

Naujausiame žurnalo „Psichologija Tau“ numeryje taip pat skaitykite:

Kontraceptinės tabletės keičia elgesį
11 konfliktų priežasčių
Meilės trikampis
Kaip paruošti vaiką mokyklai?
Socialinis IQ
Kodėl neverta slopinti minčių
12 šypsenos galių
Grožinė literatūra padeda tobulėti

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Balsavimas dėl Seimo vadovo Pranckiečio atstatydinimo žlugo nuolat pildoma (248)

Seimas antradienio vakarą per neeilinį posėdį balsavo dėl galimybės Viktorui Pranckiečiui...

Venckienės laukiantis „Drąsos kelias“ ruošiasi Seimo rinkimams: parduoda turtą, kad turėtų tam lėšų (100)

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Aukščiausiajam Teismui atmetus Neringos Venckienės advokatų...

Gabrielius Landsbergis – apie Pranckiečio procesą: tai labai keistas precedentas (19)

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis...

Gyvai / Europos taurės dvikova Vilniuje: „Rytas“ – „Partizan“ (20)

Vilniaus „Ryto“ (1-1) krepšininkai antradienį namie trečio rato dvikovą žaidžia su Belgrado...

Karbauskis nesijaučia pralaimėtoju: šiandien keli dalykai tapo aiškūs (85)

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis antradienio situacijos,...

Austėja Landsbergienė ir Ilja Laursas pasidalijo taisyklėmis, kaip kasdien rasti laiko tobulėjimui

Sėkmingi Lietuvos ar net pasaulio lyderiai pasakytų: jokios paslapties čia nėra – tik daug...

Gamtos grožybės pralenkusios visus lūkesčius – Gruzijos kalnai, vynuogynai ir chinkaliai

Mūsų tautietis, tarpukario farmacininkas, muziejininkas ir rašytojas Antanas Vienuolis, po savo...

Tautvydas Marčiulaitis. Norėjot nemokamos gerovės? Nebūna (10)

Nuo pat gerovės valstybės diskusijos pradžių buvo itin smalsu, kas bus, kai pradėsim kurti tą...