Žinoma, kiekviena situacija skirtinga, nes joms daro įtaką skirtingi veiksniai, tačiau vienas dalykas galioja visada (ar tai būtų iškart po skaudžios patirties, ar praėjus kažkiek laiko): mes galime arba laikyti nuoskaudą, arba atleisti, rašo Knoworty.com.
Jei skausminga patirtis palyginti nesena, daugumos žmonių reakcija būna pyktis, nepalankumas ar panieka, ir tai suprantama, bent jau pradžioje. Tačiau jei šių jausmų nekontroliuojame ir nedirbame su emocijomis, pyktis gali mumyse įsišaknyti, imti augti ir sukelti daug kančios, išsiurbti visus emocinius rezervus ir tapti bereikalinga našta protui. Tai nėra sveika ir nelemia mums jokio gėrio. Tad ką gi daryti?
Pozityviosios psichologijos ugdytoja Lynda Wallace, parašiusi knygą „Trumpas kursas kaip pasiekti laimę: praktiniai žingsniai į laimingesnį gyvenimą“ („A Short Course in Happiness: Practical Steps to a Happier Life“), mano, kad vieni iš pagrindinių kliuvinių mūsų gyvenime, stabdančių progresą, yra tai, kad mes nenorime ar nesugebame paleisti senų nuoskaudų ir pagiežų. Jos manymu, šiuo atveju išsilaisvinti padėtų atleidimas.
L. Wallace paaiškino, kad atleidimas nebūtinai reiškia susitaikymą su jus įžeidusiu asmeniu. Mes netgi nebūtinai turime žmogui pasakyti, kad jam atleidome, jei nematome reikalo. Tai labai asmeninis sprendimas, kurį tik patys galime apsispręsti priimti. Mums tereikia tik paleisti visus negatyvius jausmus, kuriuos jaučiame mus nuskriaudusiam žmogui.
Iš pradžių tai gali pasirodyti neįveikiama užduotis, ypač jei pagieža kaupėsi metų metus, tačiau pritaikę L. Wallace siūlomą 4 pakopų planą, galbūt visgi sugebėsite atleisti senam draugui, buvusiam partneriui ar netgi tėvams ir tapti laimingesniu, sveikesniu ir atsinaujinusiu žmogumi.
Mokymasis atleisti
1. Prisiminkite atvejį (-us), kai kažkas jums atleido, nors jūs ir nebuvote to vertas (-a).
Mus ne tik žeidžia kiti, mes ir patys neišvengiamai tyčia ar netyčia įskaudiname kitus žmones. Ir tikriausiai visiems yra tekę patirti, ką reiškia, kai kitas žmogus tiesiog ima ir atleidžia mums, nepaisydamas to, kokio masto skriaudą jam padarėme. Prisiminę, kaip jautėmės, kai mums atleido, galbūt prireikus sugebėsime suteikti tokią pat malonę ir patys.
2. Prisiminkite, ką vertinate kitame žmoguje ar vertinote, kol jo (jos) elgesys jūsų neįskaudino.
Tai padeda prisiminti, kad žmonės turi ir gerų, ir blogų savybių, ir šis žmogus, greičiausiai, ne išimtis.
3. Pamėginkite į situaciją pažvelgti iš kito žmogaus perspektyvos.
Tai nebūtinai turi apimti viską. Galbūt jums pasirodys lengviau atleisti, jei iš kito žmogaus perspektyvos pažvelgsite vos į vieną situacijos aspektą.
4. Tvirtai nuspręskite atleisti.
Šis patarimas galbūt yra svarbiausias. Nuspręsti atleisti reikia sąmoningai, nes tai nėra nei malonu, nei lengva. Priminkite sau, kad tvirtai nusprendėte atleisti ir nepasiduokite neigiamoms emocijoms, kurios neabejotinai kartkartėmis vėl jus užplūs.
