Gero apskaitininko paieškų tema kalbiname „Apskaita ir Buhalterija LT“ vyr. buhalterę Živilę Stipinienę.
- Padėkite man atskirti buhalterį nuo apskaitininko, paaiškinkite, prašau, ką įmonėje veikia apskaitininkas, kokie įsipareigojimai jam priskiriami ir nuo kokių jis žūtbūt nuvejamas?
- Pagrindinis dalykas yra tai, kad rašant darbo skelbimą ir aprašant funkcijas (ką asmuo turės veikti ir kokio pobūdžio užduotys jo laukia) darbo skelbime stengiamės labai smulkiai bei preciziškai viską aprašyti. Tačiau iš atsiųstų gyvenimo aprašymų labai sunku suprasti, ar žmonės išvis skaito tuos skelbimus ir ar pasiekia tai, kas yra parašyta žemiau.
Susidaro įspūdis, kad jie įsidėmi antraštę ir paskutinį sakinį, kuriame nurodoma, ką pati įmonė jiems gali pasiūlyti. Kiti žmonės siunčia savo gyvenimo aprašymus bet kur, visiškai nesureikšmindami, kokias pareigas reikės atlikti ir ko įmonė iš jų tikisi. Kandidatai neskiria, kas apima apskaitininko darbo funkcijas, o kas – buhalterio. Apskaitininkas yra tas žmogus, kuris pradeda nuo pačių pirmiausių dokumentų (sąskaitų faktūrų (tiek išrašytų, tiek gautų), banko išrašų, kasos dokumentų suvedimo).
Tai tie dokumentai, iš kurių galima susidaryti vaizdą, kuo įmonė užsiima, ką ji veikia, kokie judėjimai vyksta įmonės veikloje. Nuo apskaitininko teisingo pirminių dokumentų atvaizdavimo priklauso tolimesnis buhalterio darbas. O buhalteriai daro visas finansines suvestines, gali daryti ir analizes, deklaruoti mokesčius, nuo to priklauso, kaip teisingai mokesčių inspekcijoje atvaizduojamas įmonės darbas.
- Kai gaunate gyvenimo aprašymą žmogaus, siekiančio dirbti apskaitininku Jūsų įmonėje, į ką pirmiausia kreipiate dėmesį (ar darbo patirtį, ar įgūdžius, ar išsilavinimą)?
- Pirmiausia, skaitant gyvenimo aprašymus stengiamės pasižiūrėti, ko pats žmogus ieško. Nes dažnai žmogus rašo, kad pretenduoja į apskaitininko poziciją, bet nori iškart dirbti finansininkais, analitikais, bankininkais ir t. t. Taigi, jie nesieja žodžio „apskaitininkas“ su savo karjeros pradžia.
- Ko siūlytumėte savo gyvenimo aprašyme nerašyti asmenims, norintiems gauti apskaitininko darbą? Ir ką rašyti? O gal meluoti?
- Dažniausiai žmonės vieni nuo kitų kopijuoja motyvacinius laiškus, visiškai neįvertindami to, kad mes, skaitydami per dieną keliasdešimt gyvenimo aprašymų, tikrai aiškiai matome dublikatus. Nejaučiame asmenybės. Tai reiškia, kad jie nemoka apie save papasakoti, nemoka savęs aprašyti ar, galų gale, tinkamai save parduoti, save reklamuoti. Viso labo nukopijuoja, sudėlioja savo studijas, kursus ar mokyklas ir gyvenimo aprašymas būna tuščias, nuobodus. Tai parodo, kad darbuotojas nori darbo, tačiau nesugeba susidėlioti nei kas jis yra, nei dėl ko jis ieško to darbo.
Dėl melavimo – meluokite į sveikatą. Tačiau kai pasikvieti į darbo pokalbį ir paklausi apie detales, parašytas jo gyvenimo aprašyme, iškart matosi – žmogus parausta, nes pamelavo, ar tarkime nežino, ką pasakyti. Pradeda nervintis ir muistytis. Gyvenimo aprašyme geriau parašyti mažiau, bet konkrečiau.
- Kaip jau minėjote, yra galybė gyvenimo aprašymų, kurie dažnai prasilenkia su realybe. Sakykite, kokių kandidatų sulaukiate daugiau – ar tokių, kurie turi per mažą kvalifikaciją, ar tokių, kurie išties yra kiek per aukštos kvalifikacijos pretenduoti į tokį darbo pasiūlymą? Ir kaip su tokiais elgiatės?
- Dažniausiai susiduriame su tais, kurių kvalifikacija yra per aukšta. Nematome jų motyvacijos. Nes, sakykime, savo gyvenimo aprašymus siunčia ir direktoriaus pavaduotojai, ir finansininkai, kurių patirtis yra tikrai didelė. Ir žmonės, kurie užsiima vadybiniu ar su rinkodara susijusiu darbu – jie neturi nieko bendro su apskaitininko pareigomis.
Tada kyla klausimas, ar jie siunčia savo gyvenimo aprašymus tiesiog visur (nesvarbu, kokia tai pareigybė bebūtų) ir visai neduoda atsakomybės sau, ar su jais yra kažkas negerai, ar jie šiaip sau nori savo taip sukauptą karjerą pradėti nuo pradžios. Kalbant apie kvalifikacija, į tai rinkdami personalą mes mažai kreipiame dėmesį, nes dažniausiai patirties neturintį darbuotoją yra patogiau patiems išmokyti dirbti pagal vidinę sistemą. Tuomet jis yra lankstesnis, atidžiau klauso ir greičiau prisitaiko.
- Kokias savybes turėtų turėti tobulas apskaitininkas? Galbūt labai svarbus išsilavinimas, o gal – gebėjimas nepriekaištingai dirbti vienokia ar kitokia programa?
- Pagrindinis noras iš visų apskaitininkų – būti labai atidiems. Nes būtent nuo jų darbo ir nuo jų suvedamų duomenų priklauso ir įmonės įvaizdis, ir darbo našumas. Dėl to mums labai svarbu, kad apskaitininkai būtų disciplinuoti žmonės, kurie labai sistemingai dirba, kurie turi loginį mąstymą. Nenorime konvejerinio darbo, o taip pat, kad dirbtų labai automatiškai, kaip robotai. Todėl labai svarbu, kad žmogus būtų ir kūrybingas, ir sistemingas.
Pagrindinis aspektas – kad nebijotų klausti jo kuruojančio buhalterio. Šiame darbe labai svarbu tobulėti, domėtis įstatymais. Tačiau apskaitininko darbas jokiu būdu nėra žemesnio lygio. Sutikime, kad apskaitininkais dirba tie žmonės, kurie nori pradėti karjerą. Svarbu, kad žmogus būtų ambicingas.
- Kokio pobūdžio gyvenimo aprašymą Jūs nedvejodama numestumėte šalin?
- Tuos, kurie visiškai nebaigę jokių kursų, jokių mokslų, kardinaliai nori pakeisti savo gyvenimą ir staiga tapti apskaitininkais. Manau, kad pradžia turi būti bent jau kursai ar kažkoks kitoks domėjimasis. Neužtenka to, kad baigėte picų kepėjų kursus ir staiga panorote tapti apskaitininku. Turite turėti kažkokius buhalterinius pradmenis.
- Laimingąjį galiausiai pasikviečiate pasikalbėti. Žinant, kad ir telefonu, ir pačiame gyvenimo aprašyme žmogus gali sodriai „pripudrinti smegenis“. Sakykite, kokiu būdu patikrinate apskaitininko kompetenciją bei tinkamumą būtent šioms pareigoms?
- Esame paruošę buhalterinį testą, kuriame pateikiame įvairias situacijas, su kuriomis jam tektų susidurti kasdieniame darbe ir iš to testo galime spręsti, kiek jo gyvenime būta buhalterijos, kaip jis yra susidūręs, ar supranta, kas yra sąskaitų planas, kas yra debetas ir kreditas, įsiskolinimai, bankas ir kasa. Atlikus tokį testą dešimtbalėje sistemoje įvertiname jų žinias. Įdomu, kodėl atsiranda tokių žmonių, kurie, neatsakę nei į vieną tokio testo klausimą, visgi pretenduoja į apskaitininko darbo vietą.
- Gal yra tekę patirti kokį nors neįtikėtinai keistą darbo pokalbį dėl apskaitininko pozicijos, kuriuo norėtumėte su mumis pasidalinti?
- Buvo tekę susidurti su žmonėmis, kurie savo gyvenime išbandė labai skirtingas profesijas: ir mokytojo, ir barmeno, ir med. seselės. Tos profesijos nebuvo viena su kita susijusios. Žmogus visiškai savęs neatrasdavo. Ir kai pasikvietėme jį į pokalbį, jis taip ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl pretenduoja į apskaitininko poziciją. Pagrindinė motyvacija buvo ta, kad nori išbandyti save. Toks žmogus pasirodė paprasčiausiai nevertas laiko investicijos, nes panašu, kad greitai jo keliai nuvestų vėl bala žino kur. Tokiems žmonėms pasiūlome sustoti, apsidairyti ir suprasti, ko jie nori iš gyvenimo.
- Jei būtų viena savybė ar įgūdis, kuris lemtų sėkmingą apskaitininko darbo pokalbį. Kaip manote, kas tai būtų?
- Loginis mąstymas.
Ačiū už pokalbį.
