Lengviausias kelias – prasiskolinti
Nesąmonė, nesutiksite Jūs. Aš niekam neskolingas, jokių greitųjų paskolų neimu. Turiu tik būsto paskolą. Juk kažkur gyventi reikia. Tai ne šiaip skola – tai būtinybė. Tačiau ar tikrai tai yra tiesa? Kokią pajamų dalį skyrėte būstui įsigyti? Ar tik neprašėte darbe „laikinai padidinti atlyginimą“, kad gautumėte paskolą ne tik būstui, bet ir jo apdailai? „Euroremontui“ – nes jei jau daryt, tai daryt gerai.
Žinau žmonių, kurie pirkdami butą ekonominės klasės rajone už 250 000 litų, dar 100 000 skolinosi jo įrengimui, naujiems baldams (nes juk senų nesiveši), indaplovei („juk aš moteris, ne indaplovė!”) masažinei garinei dušo kabinai bei „normaliems“ šviestuvams. Taip iš keturių tūkstančių litų vadybininko algos, bankui pasiėmus apie 2500, belieka 1500, kurių „kaip tik pakanka“. Manome - ateityje alga kils, tada viskas susitvarkys. O gyventi juk reikia dabar, ir pageidautina patogiai. Juk dirbam sunkiai.
Įvaizdis yra viskas
Visuotinio kilimo laikais dauguma spėjome susidomėti sėkmės mokytojų patarimais, kaip tapti dar sėkmingesniais, uždirbti dar daugiau, būti efektyvesniais ir t.t. Bendrauk su žmonėmis, į kuriuos nori lygiuotis, užsiimk veiklomis, kuriomis domisi sėkmingesni žmonės. Eik į vakarėlius, į kuriuos eina lyderiai. Renkis taip, kaip rengtumeisi, jei taptum tuo, kuo nori tapti. Vairuok automobilį, kuris nedarytų tau gėdos.
Lizingo bendrovės trynė rankomis – naujų automobilių pardavimai kilo kaip ant mielių. Kilo ne procentais - kartais, o juos pardavinėjantys vadybininkai galėjo sau leisti įsigyti dar geresnius būstus. Nes pajamos leido, o ateityje viskas žadėjo būti dar geriau.
Kas nenorėjo pirkti lizingu, ar turėjo „juodų“ pinigų, tiems beveik naujus automobilius už pusę kainos turgaus vadybininkai atplukdydavo iš už Atlanto. „Truputį pabraižytus“, kaip įtikinėjo, o pirkėjai tuo norėjo tikėti – todėl pigiau. Gal šiek tiek kreivas ir nebesaugus – bet juk ko nepadarysi dėl įvaizdžio. Nori būt sėkmingas – turi vairuoti sėkmingą automobilį.
Gero poilsio svarba
Padorioje kompanijoje leptelti, jog nesiilsėjai Indijoje, Singapūre ar Brazilijoje yra nedovanotina. Taip pat nedovanotina, kaip ir nesišlykštėti Šarm El Šeichu, Hurgada ar šiaip visu Egiptu. „Egiptas tai kaip šiukšlynas, palyginus su Turkija“ – kartokite, vos kalba pasisuks apie tuos kraštus. Bet Graikija, Tunisas, Turkija ar Egiptas jau seniai „ne lygis“ – per daug ten turistų, lietuvių, ir ypač rusų. Egzotiškoms ir brangioms kelionėms net buvo įsteigta „kelionių palydovo“ etatų. Ne šiaip gidų – palydovu būdavo sėkmingas žmogus, palaikantis kompaniją bei linksmai kartu ošiantis jo žinomame elitiniame vietos bare.
Tiesa, įmokos už būstą ir automobilį neleidžia ilsėtis kur panorėjus? Lizingu juk galima pirkti ir keliones. Žinau daug žmonių, kurie nors taip atsipalaidavo nuo monotoniškos kasdienybės darbe ir rutinos namie. Juk reikia nors dešimt dienų metuose praleist turiningai ir patogiai – geram viešbuty ir „all included“ (viskas įskaičiuota).
Vedybos – ta ypatinga diena, kai negaili nieko
Pailginus ir geriau apmokant motinystės atostogas, išaugo vaikų, ir, tuo pačiu, vedybų poreikis. O juk vedybos vaišingiems ir svetingiems lietuviams – proga neeilinė. O čia dar kaip tyčia, Lietuva - giminių kraštas! Vedybų papročiams galbūt skirsime atskirą temą, tačiau dabar paminėsiu, jog be 15 000 litų jas retas kuris įsivaizduoja.
Bent jau įsivaizdavo prieš metus ar dvejus. Kelių limuzinų nuoma, suknelės nuoma, batelių nuoma, bižuterijos nuoma, kostiumo nuoma, žiedai pas juvelyrą, limuzinų papuošimai, kaimo turizmo sodyba trims dienoms, fotografas, muzikantai, vedėjas (pageidautina, šmėžavęs TV ekrane)... Be vartojamojo kredito niekaip. Na, arba bent jau tėvų paramos. Povestuvinė kelionė – už svečių sudovanotus vokelius. Juk nepulsi jais dengti vestuvių sąskaitos. Nesumaterialėkime taip – reikia juk kažką ir prisiminti, vaikams papasakoti.
Naujų daiktų ir technologijų magija
Kol neatšaukė pajamų mokesčio lengvatos naujam kompiuteriui, ne vienas jį nusipirko savo, brolio ir kaimyno vardu. Ir būtent už „kompensuojamus“ 4000 ar brangiau, bet dar geresnį. Į mokslus išleidžiamam vaikui būtinas nešiojamasis – nesvarbu, kad kambaryje jau riogso tas, už 4000. Seną kineskopinį televizorių taip pat dauguma jau pasikeitė į porą plazminių – juk tie ir rodo daug ryškiau, kaip matome reklamose, ir taupo vietą –senojo užimamas kvadratinis metras kainuoja bemaž dukart tiek, kiek vienas naujasis televizorius ant sienos!
Pasidarėme tokie praktiški, kad taupome vandenį ir jautrią rankų odą, indus plaudami indaplovėje. Pageidautina, kaip ir kita virtuvinė technika, įmontuota pagal specialų užsakymą suprojektuotose, praktiškuose virtuvės balduose. Juk kiekvienas kvadratinis centimetras brangus, todėl jį galima panaudoti papildomai lentynėlei, kabyklėlei arba stalčiukui.
Banalios tiesos apie pinigus
Deja, bet tik užėjus „sunkmečiui“ tas pats plazminis televizorius ėmė rodyt istorijas apie pinigų skaičiavimą, protingą išlaidavimą bei gyvenimo planavimą. Ką jau čia priplanuosi, kai pajamoms smukus keliasdešimt ar keliais šimtais procentų belieka lopyt šeimos biudžeto skyles maistui.
Keista, bet prieš ateinant krizei jokiam bankui ar Europos sąjungos fondui nerūpėjo šviesti žmones šia linkme. O ir patys mes nenorėjom – populiariausios knygos bei mokymai buvo „sėkmingas gyvenimas“, „Kaip daryti įtaką žmonėms“ bei kaip įsitvirtinti sėkmingiausių žmonių bendrijoje. Tačiau tik nedaug autorių dėmesį skyrė bent elementariam finansiniam raštingumui ir finansinei drausmei aiškinti, ir dar mažiau mokymų konsultantų – dėmesį tiems autoriams savo mokymų metu.
Keletas praktinių patarimų
Neabejoju, kad daugelis aukščiau aprašytose situacijose pažinote save arba savo aplinkos žmones. Galbūt beveik visoms radote ir pateisinimų. Tai natūralu, kaip ir natūralu tai, jog negyvendamas pagal galimybes, apsimesdamas tuo, kuo nesi, pasieksi kritinį tašką, vadinamą krize. Pasieksi ne vienas – pasieks visi, visa visuomenė, kuri pervertino savo galimybes pirkti ir vartoti pervertintos kainos bei nepakankamos vertės daiktus. Šį kartą nesigilinkime į psichologines tokio elgesio priežastis – nepakankamą savivertę, apsimetinėjimą ir kitas socialines baimes. Pirmiausiai pasinaudokime „salės pagalba“.
Remiantis Bodo Šaferio (Bodo Schafer), vieno žinomiausių finansinių patarėjų, lektoriaus bei knygų autoriaus, bei kitų asmeninių finansų konsultantų patirtimi, pateikiame keletą patarimų, kaip neprisikviesti krizės:
- Jei skolinatės – tai tik pirmajam būstui (kuriame ketinate gyventi).
- Venkite bet kokių lizingų ar greitųjų (vartojimo) kreditų.
- Turėkite bent 6 mėnesių uždarbio lengvai pasiekiamą „garantinį fondą“.
- Nepirkite impulsyviai, nekaupkite daiktų, kurių jums nereikia.
- Važinėkite automobiliu, vertu trijų mėnesių pajamų.
- „Neinvestuokite“ į vis naujus greitai nuvertėjančius buities ar elektronikos prietaisus, telefonus.
- Žinokite savo pajamas (arba, jei jos kintamos, žinokite jų minimumą).
- Žinokite išlaidas, grupuokite jas pagal rūšį, kontroliuokite jų kitimą.
- Planuokite, ką ketinate pirkti, prieš eidami į parduotuvę.
- Nepasiduokite įvairioms prekybininkų akcijų vilionėms – jei prekės jums nereikia visiškai, net ir su 50% nuolaida ji bus grynas nuostolis.
- Atsikratykite (parduokite) nenaudojamu ar per brangiu išlaikyti turtu (nereikalingu kompiuteriu, televizoriumi ar automobiliu). Galbūt „pralošite“ ir parduosite pigiau, nei pirkote, bet susigrąžinsite bent dalį kažkada išleistų pinigų.
- Bandykite ne tik taupyti, bet ir daugiau uždirbti, ieškoti naujų veiklų ar galimybių, vystyti talentus ar pomėgius.
