Taip moterys nuo namų židinio kūrentojos „vairo“ pasuko link darbo, karjeros. Deja, kaip pastebi mokslininkai, vyrams ir moterims darbe vyrauja dvigubi standartai, lemiantys skirtingas galimybes užimti atitinkamas pozicijas.
Siekiant padidinti moterų, užimančių vadovaujančias pareigas skaičių, tikimasi, jog jos pasižymės keliomis svarbiomis savybėmis – turės gerus derybų įgūdžius, gebės palaikyti stiprius ir ilgalaikius santykius bei turės karjeros vystymo strategiją.
Tačiau, kaip teigia Miuncheno universiteto profesorė I. Welpe, net ir šie įgūdžiai nėra pakankami, nes pasąmonės lygyje egzistuoja tam tikri stereotipai, kurie trukdo moterims pasiekti geresnių rezultatų.
Lyderystė, vadovavimas neatskiriami nuo siekimo dominuoti, užsispyrimo, o moterys labiau siejamos su socialiniais santykiais, draugiškumu, todėl vertinamos kaip tarpinė grandis siekiant rezultatų.
Remdamiesi tam tikrais stereotipais, Miuncheno universiteto mokslininkai nusprendė išsiaiškinti mechanizmus, kurie susiję su tuo, kokios savybės priskiriamos lyderiams ir kokių stereotipų laikomasi. Atsitiktinai parinktiems tiriamiesiems buvo pateikiamos situacijos, kuriose vaizduojamas potencialus lyderis ir klausiama kaip suvokiamas stebimasis ir kokius lūkesčius su juo siejama.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog vadovaujančias pareigas užimantys vyrai ir moterys vertinami skirtingai. Pirmiausia teigta, jog darbuotojai geriau atliks užduotį tuo atvejų, kai ją paskyrė vyras, o ne moteris.
Kitu atveju buvo analizuojama sprendimų priėmimo galios suteikimo pavaldiniams situacija. Visi tyrimo dalyviai šiuo atveju teikė didesnę pirmenybę tiems vadovams, kurie darbuotojams suteikia daugiau galių, laisvės. Kita vertus, tiriamieji vyrai skirtingai vertino vadovus pagal lytį. Jie vadoves moteris, kurios nėra linkę suteikti sprendimų priėmimo galios pavaldiniams, vertino mažiau palankiai lyginant su taip pat besielgiančiais vadovai vyrais.
I. Welpe teigia, jog egzistuoja įsitikinimas, kad vadovas vyras visada yra griežtesnis, labiau užsispyręs pavaldinių atžvilgiu, tačiau, kaip teigia profesorė, tam tikri įsitikinimai yra palaikomi ne tiek vyrų, kiek pačių moterų, pvz. manoma, jog vyrai pasižymi dominuojančiu vadovavimo stiliumi.
Kaip įveikti egzistuojančius stereotipus?
Išsiaiškinta, jog žmonės, kurie suvokiami kaip norintys vadovauti, turi didesnius šansus būti paskirtais į vadovo poziciją. Deja, toks požiūris nėra palankus moterų atžvilgiu, nes jos vertinamos kaip mažiau suinteresuotos užimti vadovaujančias pareigas.
Siekiant pakeisti įprastą požiūrį taip pat nagrinėta emocijų reikšmė. Pirmu atveju tiriamiesiems buvo pateikiamos situacijos, kuriose potencialūs vadovai (moterys ir vyrai) buvo linksmi, antru atveju didžiavosi savo pasiekimais, trečiu nerodė jokių emocijų. Išanalizavus gautus rezultatus nustatyta, jog didžiavimasis savo pasiekimais labiausiai siejamas su noru užimti vadovaujančias pareigas.
Be to, tokie rezultatai buvo reikšmingi vertinant vadoves moteris. I. Welpe teigia, jog moterys, kurios atrodė linksmos buvo vertinamos kaip norinčios mažiausiai užimti vadovo pozicijas, o didžiavimasis pasiekimais priešingai lėmė siekimą lyderiauti.
Taigi, peršasi išvada, jog noras lyderiauti ir didžiavimasis savo pasiekimais yra svarbiausi norint sulaužyti įprastus stereotipus. Taip pat remdamiesi šiais rezultatais mokslininkai tikisi sukurti mokymų programas, kurių pagalba organizacijose būtų galima įvertinti vyrų ir moterų veiklos rezultatus išvengiant stereotipų įtakos.