aA
Kaip atpažinti kam yra gabus jūsų vaikas? Kaip sulaukus 40-ies metų išdrįsti pakeisti savo karjeros gyvenimą? Kada verta pradėti galvoti apie karjerą? Šiuos ir kitus klausimus laidoje „Karjeros akiniai“ aptaria jos vedėja Aistė Čiučiurkaitė ir Edukacinių bendrovių grupės „KALBA“ kūrėjas, profesionalus karjeros ir vidurinio mokslo konsultantas, sertifikuotas „Morrisby“ ir „Multiple Natures“ specialistas Rytis Jurkėnas.
Ar pradėti galvoti apie ikimokyklinio amžiaus vaiko karjerą ne per anksti? Atsako ekspertas
© Shutterstock

Pasak R. Jurkėno, karjeroje yra svarbiausia darna ir kai kalbama apie šį reiškinį, pirmiausia turime suprasti, kas yra darnus žmogus.

„Tokia žmogaus būsena sanksrito kalba netgi turi atskirą žodį – svasta. Sva reiškia, kas Esu aš pats ir stabalansas savyje. Taigi, svasta reiškia, kad aš esu sveikas ir savyje deru. Žinoma, kai kalbame apie karjerą „Karjeros akiniuose“, tai būtent, kaip pasiekti tą darną savo karjeros realizavime. Bendrai žmogaus darna susideda iš daugybės dalykų.

Pavyzdžiui, gyvenimo meniu, kai mums yra svarbus ne tik darbas ir karjeros realizavimas, bet ir šeima, hobiai, savi pomėgiai. Tačiau, kai kalbame apie darną karjeroje, šis procesas turi dvi pagrindines dedamąsias – žmogus daro tai, kas jam labai patinka ir tai jam sekasi“, – aiškino specialistas.

Jeigu bandysime patikrinti savo ar pažįstamų karjerą, pasakoja R. Jurkėnas, ir pagalvosime apie kokį nors žmogų, kuris, mūsų nuomone, yra sėkmingas karjeroje, mums nebereikės jokių papildomų įrodymų.

„Jeigu mes manome, kad tas žmogus yra sėkmingas karjeroje, tai yra ir mūsų tiesa. Jeigu pabandytume pritaikyti šiuos du dėmenis, mes pamatytume, kad visi, kurie mes manome yra sėkmingi karjeroje, patenka į mano įvardintas dvi kategorijas: arba jie daro tai, kas jiems patinka, arba jie daro tai, kas jiems sekasi“ , – teigė jis ir pridūrė, kad jam neteko sutikti gerą karjerą padariusių žmonių, kurie neatitiktų šių dviejų kriterijų.

Vis dėlto pastebėti kitus, sėkmingą karjerą sukūrusius žmones, daug lengviau nei save įsivertinti, ar esme sėkmingi ir ar mums patinka tai, ką darome. Karjeros konsultanto teigimu, yra būdas, kaip lengviausia nustatyti, ar mums patinka tai, ką darome. Štai mūsų artimieji galėtų iškart atsakyti, kokios nuotaikos einame į darbą ir kokios būsenos iš jo grįžtame.

„Jeigu jums ryte yra didžiausia nelaimė, kad einate į darbą, vadinasi, jums ten tikrai nelabai patinka, o gal net ir jo nemėgstate. Jeigu vakare grįžtate visiškai miręs ir galite tik gulėti lovoje, tuomet kyla natūralus klausimas, ar jums tikrai ten sekasi? Kodėl jūs esate toks pavargęs, jeigu dirbate įprastas aštuonias valandas? Tokius dalykus galite savyje pastebėti, pavyzdžiui, pasitelkdami veidrodžio pratimą. Pasižiūrėti, kaip jaučiatės, kaip atrodote, kokia yra jūsų vidinė būsena. Ta vidinė būsena ir atsako, ar mes esame darnoje, ar ne“, – tikino pašnekovas.

Kaip pastebėti ikimokyklinio amžiaus vaikuose, kokia karjera jiems tinka? Ar mes galime, kaip nors pakreipti juos tinkama linkme?

„Šiuo atžvilgiu mes esame suskirstę karjerą į septynis pagrindinius etapus. Pirmasis etapas – nuo nulio iki septynerių metų. Dažnai dėl pirmojo etapo sulaukiu klausimo – kokia gali būti karjera iki septynerių metų? Tačiau iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti, kad esu dėl pirmojo etapo pasitreniravęs su savo devynerių metų dukra.

Žinoma, iki septynerių metų mes negalvojame apie karjerą ar konkrečią specialybę, tačiau stebėjimo būdu mes galime įžvelgti tendencijas, kaip jauni žmonės yra linkę veikti“, – kalbėjo specialistas ir įvardijo, kad rytų išmintyje tai yra vadinama prigimtimis ir jos yra ryškiai matomos.

Jis pateikė ir savo dukters pavyzdį, kuri kažkada buvo susidėjusi lėles ant laiptų ir kiekvienai išdalino užduotis. Vėliau jas surinko, patikrino ir lėlių paklausinėjo. Karjeros konsultanto teigimu, toks vaiko elgesys gali rodyti ryškų polinkį mokyti.

„Jeigu į šią situaciją pasižiūrėtume atsietai, galima pastebėti, kaip ji nori visus namuose auklėti. Vadinasi, turi mokytojos prigimtį. Pasižiūrėkime į du jaunus žmones – abu trejų metų. Vienas daug geriau spiria kamuolį, lipa per tvorą ar virve, atrodo, viską daro be pastangų. Kitam tai yra daug jėgų reikalaujantis užsiėmimas arba net neįdomus. Tokio amžiaus žmonės elgėsi visiškai natūraliai, tai yra jų jų prigimtis ir tendencija, kaip jie yra linkę veikti. Todėl šis gyvenimo etapas yra labai svarbus, kad pastebėtume jų polinkius“, – įsitikinęs R. Jurkėnas.

Vis dėlto, pasak specialisto, būtų didžiulė klaida, jei šiame etape užklijuotume kažkokią etiketę vaikui, bet verta pastebėti, kokiomis veiklomis užsiima tokio amžiaus vaikai ir kokios veiklos jiems paprasčiausiai neįdomios. Reikėtų įsisąmoninti, kad kiekvienas jaunas žmogus turi savo palinkimus.

Kitas amžiaus tarpsnis – nuo 7 iki 13 metų. Dažnai tokių vaikų jau klausiama, kuo jie norėtų būti užaugę, kokią profesiją rinktųsi. Ar tai, pašnekovo nuomone, teisingas klausimas?

„Iki dešimtos klasės jaunuoliai visiškai neturi gebėjimo sąmoningai pasirinkti specialybę arba karjerą. Jie neturi tų esminių ir pagrindinių karjeros kompetencijų. Pasitaiko, kad tėvai atsiveda vaiką ir sako, kad mes jau nuo penktos klasės žinome, kad būsime tuo ir tuo. Tai jau skamba kaip diagnozė, nes tas jaunas žmogus tikrai neturėjo jokios savo nuomonės, tėvai jam užvilko marškinius ir tai netgi vadinama svetimų marškinių matavimu.

Tėvai savo lūkesčius perkėlė jauniems žmonėms. Tačiau šis etapas irgi svarbus, nes tėvai dar turi visišką kontrolę. Pavyzdžiui, užrašyti vaiką į muziką, krepšinį, nuvesti į šokių ar plaukimo treniruotę ir t. t. Tai yra labai svarbu, kad būtų galima atskleisti jauno žmogaus potencialą“, – sakė karjeros konsultantas.

Pasak jo, vaikus nuo trylikos metų tėvams valdyti darosi vis sunkiau, nes jie patys jau renkasi, ką patinka arba ko nepatinka daryti. Vėliau pereinama į antrą etapą, paauglystės, kuris tęsiasi nuo 13 – 17 metų.

„Tokio amžiaus jauni žmonės paprastai turi labai tvirtą nuomonę visais gyvenimo klausimais ir tėvų nuomonė nebėra tokia svarbi kaip draugų. Taigi, šis etapas yra labai svarbus stiprinant jau atpažintus stipriuosius gebėjimus. Dažnai daroma klaida, kai lavinami ne stiprieji gebėjimai, o silpnesni. Pavyzdžiui, kam nors sekasi kalbos, bet matematika silpnai. Ir dedamos visos pastangos į pastarąją discipliną. Tačiau kaip tik turėtų būti, kad tas žmogus išmoksta mažiausiai tris kalbas, o matematiką mokėtų tiek, kiek reikia pagal šalies švietimo sistemą.“

Kitas etapas, kur kas trumpesnis, bet irgi svarbus 17 – 19 metų. R. Jurkėnas pasidalino įžvalga, kad nuo dešimtos klasės jaunimas yra verčiamas nuolat galvoti apie specialybę.

„Jie yra nuolat gąsdinami, kad reikia pasirinkti specialybę, o iš tikrųjų reiktų tinkamai pasirinkti kryptį pagal savo gebėjimus, o vienuoliktos klasės viduryje turėtų įvykti realistinis užimtumo pasirinkimas. Tai reiškia, kad jauni žmonės turi galvoti apie konkrečią specialybę ir šiam procesui reikia skirti vienerius arba dvejus metus. Tačiau dažnai pasitaiko, kad jaunuoliai pradeda galvoti tik dvyliktos klasės pabaigoje, gegužės mėnesį, kai, pasak jų, gaus abitūros egzaminų rezultatus ir tuomet jau pasirinks, ką jiems verta studijuoti“, – teigė ekspertas ir kritikavo tokį būdą, kadangi tai rodo tik tiek, kad jaunas žmogus neįsivaizduoja kam yra gabus ir nelabai turi ką veikti gyvenime.

Nuo 19 iki 25-erių – amžius, kai jau yra išsirinkta specialybė universitete ir žmogus jau yra nusistatęs sau kažkokią kryptį.

„Tai yra specifinių žinių gavimo etapas. Vadinasi, mes kažkur pradedame eiti profesionalumo keliu. Nesvarbu, ar tai profesinis, ar universitetinis lavinimas, bet tai yra tam tikros žinios. Šiame etape labai svarbu suvokti, kad jeigu suklydai, ko nors keitimas mažiausiai yra skausmingas. Darbo rinkoje teks prabūti daugiau nei keturiasdešimt metų. Jeigu padarysi keitimą šioje vietoje, po to būsi sėkminga, – sako karjeros specialistas.

Dar vienas, jau labai ilgas etapas nuo 25-erių iki 50-ies metų. Šiuo laikotarpiu darbas gali ir atsibosti, ir pačiame gyvenime gali daug dalykų pasikeisti. Kas vis dėlto yra svarbiausia šiame laikotarpyje?

„Kai žmogus aktyviai save realizuoja profesinėje veikloje, karjeros prasme, jam yra labai svarbu pasiekti tam tikrą profesionalumo lygį. Reiktų atsiminti 10 000 valandų taisyklę. Jeigu mes kažkur praleidžiame 10 000 valandų, mes tampame profesionalais. Jeigu kažkur jaunas žmogus dirba nuo ketverių iki septynerių metų, vadinasi, jis gali tapti tos srities profesionalu.

Jeigu kalbame, kada gali atsibosti profesija, tuomet turėtume galvoti apie horizontalius arba vertikalius pokyčius. Ir ne visada atsibosta pati profesija, bet gali ateiti suvokimas, kad tapau šioje srityje profesionalu, bet bėgant metams suvokiau, jog turiu ir kitų savybių, kurių visiškai nerealizavau“.

Visas pokalbis – laidos vaizdo įraše:


Laidą „Karjeros akiniai“ pristato: KALBA Darnaus žmogaus centras

Žinių radijas
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Paaiškino, kaip užtikrins draudimą keliauti per Velykas: tikrins atvykstančius į miestus papildyta 16.01 val. (291)

Vyriausybei nusprendus pratęsti karantiną iki balandžio 27-osios dienos imtinai, bei Velykų...

Viešbutyje siautėjusius karantinuotus tautiečius iš Norvegijos galų gale išsivežė policija: kalti nesijaučia (116)

Iš Norvegijos į Lietuvą grįžę asmenys dvi savaites buvo karantinuojami savivaldybės paskirtame...

Ukmergės ligoninės vadovas: koronavirusas senoliui nėra mirties nuosprendis (9)

Ukmergės ligoninės vyriausiasis gydytojas Rimvydas Civilka antradienį išplatino viešą...

Mokslininkai: sušvelninus karantiną gegužę turėsime 20 tūkst. COVID-19 pacientų (195)

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ( LSMU ) ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkai...

Iš socialinio tinklo pažįstamas vaikinas 17-metei surengė egzekuciją - prievartavo penkiese rado ir kitą išprievartautą merginą (173)

Balandžio 7-ąją Šalčininkuose policija sulaikė penkis asmenis, įtariamus nepilnamečių...

Abiturientams sunku suprasti, kas vyksta: scenarijus, kuris sugriautų visas dvyliktokų viltis (4)

Skaičiuojant ketvirtąją karantino savaitę abiturientams kyla vis daugiau klausimų apie...

Karantinas tęsiamas dviem savaitėm, kaukės tampa privalomos per Velykas uždrausta vykti į kitus miestus (676)

Ministrų kabinetas trečiadienį rinkosi į Vyriausybės posėdį, kuriame svarstė apie karantino...

Vilniaus rajone susidūrė du automobiliai: vienas liko gulėti griovyje ant stogo sužaloti du žmonės (3)

Trečiadienį Vilniaus rajone, Miškinių kaime, Tiesiojoje gatvėje, susidūrė du automobiliai....

Suvaržymus lengvinančioms Europos valstybėms – PSO įspėjimas (79)

Nepaisant to, kad kai kuriose šalyse matyti „pozityvių ženklų“, kurie galimai praneša apie...

Ūkininkai panikoje – medelių niekam nereikia, išauginti daigai keliauja į kompostą (48)

Sodininkai ir daržininkai pradeda bijoti pavasarių. Pernai jiems derlių, o kartu ir pajamas,...

|Maža didelių žinių kaina