Tačiau  tyrimo, atlikto vienoje įmonėje, duomenimis, egzistuoja septyni veiksniai, kurie lemia kylantį darbuotojų pasitenkinimą darbu net esant prastai ekonominei situacijai.

Nuoseklios vertybės. Kai kuriose organizacijose darbuotojai mato, kad pagrindinės vertybės būna nustumiamos į šalį, atėjus prastesniems laikams. Lyderystės vertybės būna taikomos gerais laikais, tačiau dingsta blogais. Tačiau minimoji organizacija neišsižadėjo savo vertybių net suprastėjus ekonominei situacijai. Darbuotojai ėmė tai labiau vertinti, kai pamatė, kas sunkmečiu vyksta kitose organizacijose.

Ilgalaikiai tikslai. Kompanija į recesiją žvelgė kaip į laikiną problemą ir išlaikė savo ilgalaikių tikslų perspektyvą. Recesija ilgalaikiams tikslams turėjo didžiulės įtakos, tačiau sukūrė ir naujų galimybių. Darbuotojai lengviau išgyvena sunkius laikus, kai tiki, jog ateitis laukia šviesesnė.

Lokali lyderystė. Kompanija suvokė, kad pagrindinis pasitenkinimo ar nepasitenkinimo šaltinis kyla iš to, kas nutinka kiekvienoje darbo grupėje. Kiekvienas vadovas gavo aiškų darbuotojų pasitenkinimo įvertinimą ir jam reikėjo rasti galimybių, kaip jį padidinti.

Nuolatinė komunikacija. Sunkmečiui atėjus žmonės yra linkę mažiau komunikuoti, o iš tikro reikėtų dar daugiau. Ši kompanija padidino savo pastangas komunikuoti ir dalintis svarbia informacija. Jei nebūdavo gerų žinių, jie teikdavo realią esamos situacijos apžvalgą.

Bendradarbiavimas. Grupės pagerino savo gebėjimus dalintis resursais ir dirbti kartu. Taip sumažinti kaštai ir padidintas efektyvumas.

Plėtros galimybės. Kadangi darbo tempas buvo lėtesnis, žmonės turėjo galimybių išmokti naujų įgūdžių ir vystyti naujas žinias. Organizacija pasinaudojo ramesniu laiku ir suteikė papildomų iššūkių, lavinančių darbuotojų žinias. Jie taip pat padidino formalių apmokymų skaičių.

Greitis ir budrumas. Esant mažesniam biudžetui, visi suvokė poreikį judėti greitai ir pasinaudoti rinkos teikiamomis galimybėmis. Buvo pabrėžta greitų sprendimų svarba.

Žinoma, negalima teigti, kad prasti laikai visą laiką turi būti lygu mažesnis pasitenkinimas darbu. Kaip rodo tyrimas, tai paprasčiausiai netiesa. Organizacija, kurią aptarėme, pelnė didžiulį darbuotojų pasitenkinimą darbu ir jų atsidavimą itin prastais ekonominiais laikais. Ji paprasčiausiai elgėsi teisingai. Pokyčiai padėjo kompanijai sukurti finansinį stabilumą nestabiliais laikais.

Ko galima pasimokyti iš šios istorijos? Daugelis organizacijų laukia, kol pasitaisys ekonominė padėtis, kad pamatuotų darbuotojų pasitenkinimą, tačiau jie praranda puikią galimybę. Įsivertindami dabar, jie gali remtis dabartinėmis nuomonėmis bet kokiomis ekonominėmis sąlygomis ir gali įgyvendinti pokyčius, kurie padės net esant geresniems finansiniams periodams. Taip pelnoma ir daugiau darbuotojų pasitikėjimo: klausiant jų nuomonių dabar, parodoma jiems, kad klausiama ne tik to, ką norima girdėti, bet ir to, ką reikia išgirsti.

Taigi ko laukiate? Jei vertinate savo darbuotojų pasitenkinimą, laikas pasiteirauti jų nuomonės apie darbą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (39)