Žodžius, kurie išeina iš mūsų lūpų, galima traktuoti keturiais būdais: teigiami, neigiami, neutralūs arba neaiškūs. Protingi, emociškai brandūs žmonės linkę kalbėti tikslingai, aiškiai, apgalvodami savo žodžius, kad iki minimumo sumažintų neteisingo savo žodžių interpretavimo ar neigiamo arba neaiškaus atsakymo tikimybę.

Tačiau realybė tokia, kad praktiškai kiekvienas iš mūsų kažkada yra pasakęs arba kada nors pasakys kažką, ko teko ar teks gailėtis. Galbūt savo žodžiais kažką sąmoningai ar nesąmoningai įskaudinote. Visiems mums yra tekę patirti neigiamų jausmų.

Emocinis intelektas apibūdinamas kaip gebėjimas suvokti, kontroliuoti iri išreikšti savo emocijas, taip pat protingai ir racionaliai bendrauti su kitais. Emocinio intelekto lygis dažnai nulemia, kaip aplinkiniai interpretuoja mūsų žodžius.

Būtent emocinio tipo intelektas – ne erudicija ar intelekto koeficientas vaidina svarbiausią vaidmenį nusprendžiant, ką sakyti ir – o tai ne mažiau svarbu – ko nesakyti.

Emocinis intelektas glaudžiai susijęs su socialiniu sąmoningumu – gebėjimu iššifruoti kitų žmonių emocijas ir išgyvenimus. Kitaip tariant, tai mūsų gebėjimas (arba negebėjimas) atjausti.

Tam, kad išvengtume neigiamų minčių ir jausmų, iššaukiančių impulsyvias, nenuoseklias žodžių tiradas, svarbu suvokti, ko negalima sakyti viešai.

Štai 9 dalykai, kurių nesako aukštu emociniu intelektu apdovanoti (ar jį išsiugdę) žmonės:

1. „Taip neteisinga“

Na, gyvenimas ir nėra teisingas– suaugę žmonės tai supranta. Galbūt tai, kas atsitiko, ir neteisinga. Tačiau reikia atminti, kad mus supantys žmonės dažnai nežino apie „incidentą“, o net jei ir žino, posakis „tai neteisinga“ absoliučiai nieko neišsprendžia. Kad ir kaip būtų sudėtinga, sutelkite visą dėmesį ir pastangas į problemos sprendimą. Pasijusite geriau, išsaugosite orumą, o svarbiausia, gali būti, kad išspręsite tą problemą!

2. „Atrodote pavargęs (-usi)“

Esmė tokia, kad mes absoliučiai nežinome, kas vyksta žmogaus gyvenimo užkulisiuose. Sakydami „Atrodote pavargęs (-usi)“, net jei taip sakote iš geriausių paskatų, parodote žmogui, kad jo problemos akivaizdžiai matomos visiems. Savo nuomonę arba klausimą galima pateikti su atjauta, pavyzdžiui: „Ar viskas tvarkoje?“ Taip parodysite, kad jums rūpi tai, kas vyksta.

3. Netinkami komplimentai

Pavyzdžiai: „Kaip tokio amžiaus, jūs puikiai atrodote“ arba „Kaip moteris, jūs labai daug pasiekėte“. Kaip mes visi žinome, su amžiumi ir lytimi susiję stereotipai gajūs iki šiol. Yra tikimybė, kad jūsų pašnekovas (-ė) puikiai supranta apie tokius stereotipus, todėl gali įsižeisti. Užtenka pasakyti paprsatą komplimentą, be išlygų.

4. „Kaip jau sakiau anksčiau...“

Kam nepasitaiko bent retkarčiais kažką pamiršti? Ši frazė parodo, kad jūs susierzinote dėl to, kad reikia kartotis, arba kad jaučiate pranašumą prieš pašnekovą. Susilaikykite nuo tokių komentarų ir pasistenkite priminti ir paaiškinti pašnekovams, ką sakote.

5. „Tu niekada...“ arba „Tu visada“

Paprastai tokie žodžiai sakomi nenuoširdžiai, neteisingai ir grubiai. Pernelyg dažnai jais siekiama įskaudinti kitą žmogų, išreikšti pyktį ir panieką. Nekalbėkite tokiais apibendrinimais, verčiau pasakykite, ką konkretaus žmogus padarė šį kartą, kas jums sukėlė nemalonius jausmus.

6. „Tai visiškai nesvarbu“

Kai žmogus klausia jūsų nuomonės, jis paprastai tikisi konstruktyvaus grįžtamojo ryšio... na, bent jau kažkokio grįžtamojo ryšio. Atsakydami „tai visiškai nesvarbu“ tarsi parodote, kad arba jų situacija jums neturi visiškos reikšmės, arba laikas, kurio prireiktų grįžtamajam ryšiui, nėra jūsų prioritetas. Verčiau pasidomėkite apie žmogaus situaciją.

7. „Su visa pagarba“

Ar iš tiesų jūsų žodžiai priklauso nuo pagarbos pašnekovui lygio? Jei galite sąžiningai pasakyti „taip“, tada tęskite. Tik turėkite omenyje: jūsų kūno kalba ir balso intonacija greitai leis suprasti, ar išties jaučiate pagarbą pašnekovui. Kita vertus, jei tokią frazę sakote automatiškai, siekdami „palengvinti“ diskusiją, kuri neturi nieko bendro su „pagarba“, geriau nuspauskite stabdžius.

8. „Aš juk tau sakiau...“

Ši frazė išauga ant garbės troškimo ir pranašumo jausmo pamatų.
Kai taip sakote, ko gero įsivaizduojate du priešmokyklinukus, žaidžiančius smėlio dėžėje ar vaikų žaidimo aikštelėje?

Esmė tokia, kad frazė „aš juk tau sakiau“ yra vaikiška ir nebrandi. Joks protingas, brandus suaugęs žmogus neturėtų sakyti tokių žodžių. Galbūt, jūs ir įspėjote kažką dėl galimų kažkokio veiksmo pasekmių, bet tai jau niekuo nepadės. Net jei žmogus priėmė neteisingą sprendimą, jis nenusipelno paniekos. Raskite tokį komunikacijos būdą, kuris nedemonstruotų jūsų pranašumo.

9. „Aš pasiduodu“

Posakis „aš pasiduodu“, nors ir atrodo nekaltas, tačiau parodo, kad mes nesugebame kažko įveikti. Galbūt tai piktas (-a) viršininkas (-ė), sunki užduotis/projektas, nemalonus (-i) bendradarbis (-ė) ar begalė kitų dalykų.

Tačiau nepamirškite, kad mes esame daug stipresni, protingesni ir gabesni nei manome. Todėl vieninteliai žodžiai, kuriuos reikėtų sakyti, yra „Aš galiu tai padaryti“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (33)