Pirmoji klaida
Praleidžiant pristatymą. Savo pažįstamos nepristatėte draugei, nes pamiršote jos vardą.
Kodėl tai yra blogai: esate nemandagus abiems pusėms jų nesupažindindamas.
Kaip elgtis vietoje to: nesigėdykite pripažinti, kad nepamenate (juk pasitaiko visiems). Jau geriau tai pripažinti, nei apsimesti, jog nereikia šių žmonių supažindinti. Sakykite Kristinai: „Pamenu, kad susipažinome, bet, deja, niekaip negaliu prisiminti tavo vardo. Atsiprašau!“
Jeigu kažkas iš jūsų pirmojo pokalbio vis dėlto įstrigo atmintyje, pasakykite tai: „Mes taip šauniai pasikalbėjome apie tavo savanorystę "Peace Corps“... Tiesiog tavo vardas kažkur pasislėpė. Prašau, padėk man!“ Jeigu baiminatės, kad įžeisite žmogų, kurio vardą pamiršote, galite paprašyti pagalbos savo pašnekovo: „Lina, mano atmintyje skylė, niekaip nepamenu link mūsų einančios moters vardo. Nenoriu būti nemandagus, todėl gal galėtum prisistatyti pati?“
Antroji klaida
Esate nekonkretus svečias. Tarkime, jus pakvietė į vakarėlį, tačiau jūs visiškai nereaguojate į kvietimą. Arba jūs ketinate aplankyti savo draugus ir pasilikti nakvoti, tačiau neparnešate, nei kada atvyksite, nei kada išvyksite.
Kodėl tai yra blogai: kuomet konkrečiai neatsakote į pakvietimą, renginio šeimininkas gali manyti, kad tikitės sulaukti kur kas įdomesnio pakvietimo. Galbūt jūs apie tai net negalvojate, tačiau renginio šeimininkas negali skaityti jūsų minčių ir galite lengvai jį įskaudinti. Be to, jam bus sunku planuoti nežinant tikslaus atvykstančių žmonių skaičiaus (vakarėlio atveju) ar kada žada pasirodyti svečiai (svečiavimosi su nakvyne atveju).
Kaip elgtis vietoje to: skubiai atsakykite į visus kvietimus (elgsitės rūpestingai taip darydami, net jeigu kvietėjas neprašo jokio atsakymo). Jeigu svečiuojatės kažkieno namuose, šeimininkus apie savo kelionės planus įspėkite tuomet, kai jie bus tikslūs ir nebesikeis.
Trečioji klaida
Į vakarėlį atvykstate su dovana, nors kvietime parašyta „Prašome nenešti jokių dovanų“.
Kodėl tai yra blogai: labai tikėtina, kad visi kiti, kurie pakluso prašymui ir atvyko be dovanos, smarkiai susigės.
Kaip elgtis vietoje to: „Jokių dovanų“ reiškia, kad garbės svečias tikrai nenori, kad vakarėlio „vinis“ būtų dovanos. Jūsų, kaip jo svečio, pareiga yra gerbti šiuos pageidavimus. Jeigu jūs tiesiog negalite susivaldyti - tarkime, radote tobulą, jūsų tetos kolekcijai tiksiantį daiktelį - savo dovaną įteikite prieš vakarėlį arba po jo.
Ketvirtoji klaida
Klausiate jo kilmės šaknų, nors praktiškai žmogaus nepažįstate.
Kodėl tai yra blogai: pasirodysite, lyg kur kas labiau domėtumėtės jo kilme nei asmenybe. Dar blogiau, jus gali įtarti turint išankstinių nusistatymų ar netgi rasizmu.
Kaip elgtis vietoje to: Jeigu jums nuoširdžiai įdomu sužinoti apie jūsų pašnekovo kilmę, įtraukite jį į pokalbį, kuris natūraliai prives prie diskusijos apie jo šaknis: „Ar visuomet gyvenai šioje šalyje (mieste)?“ Nepamirškite, kad kai kurie žmonės nėra linkę dalintis asmenine informacija. Jeigu būtent taip ir pasirodys, būkite taktiškas ir pereikite prie kitos temos.
Penktoji klaida
Paprašote vakarėlio šeimininko aprodyti namus.
Kodėl tai yra blogai: šeimininkas neturi aprodinėti namų, nebent tai yra įkurtuvių vakarėlis. Ir jis gali turėti galybę priežasčių to nedaryti. Gal jis labai užsiėmęs pluša virtuvėje, o gal besitvarkydamas prieš jums atvykstant, viršutinį namo aukštą ar kurį nors iš kambarių jis pavertė spinta sudėti visiems nereikalingiems daiktams.
Kaip elgtis vietoje to: Jeigu vakarėlio šeimininkas nesiūlo apžiūrėti namų, gerbkite jo privatumą ir neprašykite. Dėl tų pačių priežasčių venkite klajoti už ribų - jeigu kambaryje nedega šviesa arba jo durys uždarytos, priimkite tai kaip užuominą.
Šeštoji klaida
Į kvietimą papietauti atsakote „Mielai atvyksime! Tik žinokite, šiuo metu aš laikausi dietos, o Jonas yra vegetaras“.
Kodėl tai yra blogai: vakarienės svečias ir yra tik svečias. Juk nedrįstumėte aiškinti savo svečiams, ką jie turėtų dėvėti ateidami pas jus. Aiškinti dėl pietų meniu praktiškai tam prilygsta.
Kaip elgtis vietoje to: Jeigu priimate kvietimą vakarieniauti, negali būti jokių išankstinių sąlygų, todėl nepradėkite pasakoti apie tai, ką mėgstate valgyti, o ko ne. (Kelios išimtys: turite informuoti vakarienės šeimininką, jei kažkoks maistas prieštarauja jūsų religiniams įsitikinimams arba kelia rimtą alergiją. Sakykite: „Mielai ateisiu, tačiau įspėju, kad esu alergiškas žemės riešutams. Esu įsitikinęs, kad bus pilna maisto produktų, kuriuos aš galėsiu valgyti, tačiau būsiu labai dėkingas, jeigu mane informuosi, ko turėčiau vengti“).
Kai atvyksite vakarieniauti, galite atsisakyti nepageidaujamo maisto arba nustumti jį į lėkštės kraštelius, valgyti „aplink“. Baiminatės, kad liksite alkani? Tuomet užkąskite prieš eidami.
Septintoji klaida
Kviečiate švęsti jūsų vyro gimtadienį restorane, bet tikitės, kad žmonės susimokės savo sąskaitas patys.
Kodėl tai yra blogai: jeigu šventė yra rengiama jūsų šeimos nariui, automatiškai tampate vakarėlio šeimininku; taip pat tikimasi, kad jūs sumokėsite už viską. (Juk jei jūsų vyro gimtadienis vyktų namuose, neprašytumėte svečių „susimesti“ prie durų.)
Kaip elgtis vietoje to: aiškiai išdėstykite savo ketinimus svečiams. Štai kaip turėtumėte sakyti, jeigu ketinate apmokėti sąskaitą: „Rengiu vakarėlį Stenui Džekson restorane. Ar prisijungsite kaip mūsų svečias?" Jeigu negalite sau leisti didelio vakarėlio restorane, neprašykite kitų prisidėti. Tiesiog pakvieskite mažiau žmonių, pasirinkite pigesnę vietą arba organizuokite vakarėlį namuose.
Jeigu šventės kaltininkas yra draugas, o ne giminaitis, taisyklės iškart keičiasi. Jeigu norite aiškiai pasakyti, kad jūs tik organizatorius, o ne vakarėlio šeimininkas, kvieskite sakydami: „Petrai, girdėjai, kad paaukštino Astą? Ar pritartum, jei mes keturiese - tu ir Beata ir aš su Rasa - nusivestumėme Astą ir jos vyrą į restoraną atšvęsti? Jeigu susidomėjai, man bus malonu užsakyti staliuką“. Dabar Petras žino, kad jeigu sutiks, jis turės padengti savo sąskaitos dalį.
Aštuntoji klaida
Kalbėdami telefonu įjungiate garsiakalbį, neatsiklausę pašnekovo kitame laido gale.
Kodėl tai yra blogai: Galbūt jūsų pašnekovas nori aptarti kažką konfidencialaus, skirto tik jūsų ausiai. Arba žmogus, su kuriuo kalbatės, prastai jus girdi, todėl pašalinis garsas, kurį sugaudo garsiakalbis, gali tik apsunkinti situaciją.
Kaip elgtis vietoje to: Pradžioje paaiškinkite, kodėl norite įjungti garsiakalbį ir paklauskite, ar pašnekovas su tuo sutinka. Dauguma žmonių neprieštarauja, tačiau jeigu pajusite, kad žmogus dvejoja, paaiškinkite, kodėl to norite - pavyzdžiui, reikia, kad kiti, kambaryje esantys žmonės, taip pat dalyvautų pokalbyje, arba norite kalbėtis, bet kartu jums reikia laisvų rankų. Ar pašnekovas tebesijaučia nepatogiai dėl to? Tuomet gerbkite jo norus.
Devintoji klaida
Kalbate apie vaikus („Kiek jam metų?“ arba „Ar ji ne per liesa?“) jų akivaizdoje.
Kodėl tai yra blogai: juk nešnekėtumėte apie suaugusįjį jo akivaizdoje, todėl tokia pati pagarba turėtų būti rodoma ir vaikams. Gal būt tik patys jauniausieji (dažniausiai jie dėl to labai džiaugiasi) nori kalbėti apie save.
Kaip elgtis vietoje to: kreipkitės į vaiką tiesiogiai su tokia pačia pagarba, kokios tikėtumėtės sulaukti iš jo. Jeigu jūsų pastaba yra apie kažką rimto (tarkime, vaiko svorį), pasilaikykite iki kuomet galėsite tai asmeniškai aptarti su vaiko tėvais ar globėjais. (Venkite savo nerimą išsakyti kritiškai).
Dešimtoji klaida
Leidžiate sau įteikti vestuvinę dovaną praėjus metams po šventės.
Kodėl tai yra blogai: Nuomonė, kad egzistuoja pagarbus laiko tarpas, yra visiškai nepagrįsta. Vestuvių dovaną įteikiame šventės, o ne pirmojo jubiliejaus proga!
Kaip elgtis vietoje to: dauguma atvejų dovanos turėtų būti įteikiamos ar nusiunčiamos kaip įmanoma arčiau vestuvių datos. (Tačiau kai kuriose vietose ir kultūrose yra įprasta atnešti dovaną į neoficialią vestuvių dalį ir padėti ją ant dovanoms numatyto stalo).
