Egzotiškas grožis
Tikrasis vandens hiacintų botaninis pavadinimas – eichornijos (Eichornia crassipes). Jos kilusios iš Amerikos atogrąžų vandens telkinių. Dabar paplitusios labai plačiai Afrikoje, Šiaurės Amerikos paatogrąžių zonoje ir kitur.
Eichornija – įspūdingas, neįprastos išvaizdos augalas. Lapai sudaro plūduriuojančią skrotelę vandens paviršiuje. Subrendę augalai jų turi maždaug po 10. Lapkočiai išsipūtę, viduje daugybė oro kamerų. Kuo neramesnis vandens paviršius, tuo jie labiau storėja. Ir atvirkščiai – ramiame tvenkinyje, vazelėje ant palangės lapkočiai išauga ilgesni ir plonesni.
Lapo lakštas ryškiai žalias, net blizgantis. Taigi net ir nežydintis augalas vertas dėmesio. O žydinti eichornija grožiu galėtų lenktyniauti su daugeliu sodo gėlių. Ant žiedynkočio išauga 5–12 žiedų, kurie išsidėsto panašiai kaip tikro hiacinto. Kiekvienas iš jų turi 6 šviesiai violetinius žiedlapius, viršutinis pasipuošęs ryškia tamsia dėme su geltonu centru.
Karas su hiacintais
Greitai augdamos eichornijos padengia visą vandens telkinio paviršių, išstumia kitus augalus, trukdo laivams. Floridos valstijoje jos, įveistos XX amžiaus pradžioje, taip tankiai padengdavo tvenkinių ir ežerų paviršių, kad žūdavo povandeniniai augalai ir jais mintantys gyvūnai. Tuomet buvo sukurtos specialios mašinos eichornijoms traukti. Jas kraudavo ant kranto ir vėliau išveždavo.
Vandens hiacintai išplito ne tik Floridoje, bet ir kitose pietinėse Amerikos valstijose. Nemažai rūpesčių šie augalai kelia ir Afrikoje. Plaukiojantys sąžalynai apverčia valtis, sutrauko žvejų tinklus, užkemša mažesnes upes. Štai kokių nuostolių pridaro lengvabūdiškai žmonių išplatintas augalas. Tik Pietų Amerikoje eichornijomis minta kai kurie gyvūnai, todėl ten jos želia saikingai.
Gerosios savybės
Vandens hiacintų šaknys ilgos ir tankios, driekiasi nuo lapų skrotelės žemyn. Jaunos jos būna balkšvos, o vėliau patamsėja, pasidaro juodai rudos. Ilga šaknų „barzda“ yra nuostabus vandens filtras.
Jei tvenkinėlis drumstas, hiacintai jį greitai išvalys. Įdomu stebėti, kaip į vazelę su drumzlinu vandeniu įleistas augalas per parą jį perfiltruoja. Vanduo tampa skaidrus, tik ant šaknų susikaupia įvairių nuosėdų. Eichornijos surenka ne tik netirpias medžiagų daleles, bet ir tirpias druskas. Juk akvariume ar nedideliame dekoratyviniame tvenkinėlyje vanduo nuolat garuoja.
Kaskart jo pilant, papildomai prisideda ir druskų. Ilgainiui vandenyje ištirpusių medžiagų koncentracija didėja, galiausiai jautresni augalai ir žuvys nebegali gyventi ir žūsta. Geriausia natūrali valomoji priemonė – vienas ar keli vandens hiacintai.
Kur geriausia?
Tinkamiausios sąlygos vandens hiacintams augti – negilus ir šiltas vanduo. Jiem būtinas geras apšvietimas iš viršaus. Palankiausia oro ir vandens temperatūra vasarą yra 25–27 C, žiemą – 20–22 C.
Ne visada pavyksta sudaryti geriausias sąlygas. Kartais užtenka ir šiek tiek paprastesnių. Tad kur geriausia auginti vandens hiacintus?
*Vasarą, be abejonės, atvirame ore. Puiku, jei turite nedidelį sodo tvenkinėlį. Ten paleisti plūduriuoti hiacintai atstos vandens lelijas. Jie gerai auga ir gausiai žydi karštomis vasaros dienomis, nuo birželio iki rugsėjo.
Bet jei orai atvės, hiacintai iš karto nustos augti, o temperatūrai nukritus iki 15 C pradės ruduoti lapų krašteliai. Dar labiau atvėsus aplinkai, jie gelsta ir nyksta. Ką padarysi, vandens hiacintai – tikri atogrąžų gyventojai, todėl sodo tvenkinėlį puoš tik tris vasaros mėnesius. Vėliau kelis stipriausius augaliukus reikia parsinešti namo.
*Ant palangės vandens hiacintus galima laikyti visus metus. Jiems tinkamiausios saulėčiausios ir šilčiausios vietos. Didelis augalas turi augti 20–30 cm gylio ir 12–20 cm skersmens vazelėje su vandeniu. Į ją galima įlašinti kelis lašus trąšų gėlėms. Vienintelis trūkumas – mažai vietos atžaloms. Tad vos paaugusią atžalą reikia nukirpti arba greta jos būtina pastatyti dar vieną vazelę.
Žiemą, jei kambaryje vėsu ir trūksta šviesos, vandens hiacintus reikėtų persodinti į vazonėlius su durpėmis ir laikyti padėkluose su vandeniu. Jauni augalai ištvermingesni, lengviau pakenčia nepalankias žiemos sąlygas.
*Akvariumuose visus metus sąlygos būna beveik tokios pačios. Tik ten vandens hiacintams reikia papildomos erdvės. Pirmiausia turi užtekti vietos lapams, todėl nuo vandens paviršiaus apšvietimo lempas tenka pakelti 40 cm ir daugiau. Net 2–3 hiacintai uždengia nemažą akvariumo paviršiaus plotą ir po vandeniu augantys augalai gauna mažiau šviesos. Šaknys gali pasiekti ir gruntą.
