„Prieš 20 metų atvažiuoja japonų turistai į tipinį tarybinį miestą, vaikšto ir grožisi: – Čia pas jus visame mieste taip gražu, ant namų išdažyti tokie didžiuliai lankai, apskritimai... – Tai dėl to, kad mūsų architektai ant brėžinių kavos puodelius stato!“
Gidui įtikinti turistus buvo nesunku, nes, kaip visada, tai, kas arti tiesos, skamba įtikinamai. Ant šiuolaikinių architektų brėžinių kavos puodelių pėdsakų sunkiau rasti ne tik dėl pasikeitusios ideologijos, bet ir dėl to, kad beveik neliko ir pačių brėžinių. Dabar architekto darbas sunkiai įsivaizduojamas be kompiuterinio projektavimo programų. Jų dėka tiek projektuotojas, tiek užsakovas gali pamatyti fotorealistinį perspektyvinį buto ar namo vaizdą, fotomontažą, virtualios realybės panoramą.
Dažniausiai užsakovų ir architektų dialoguose naudojami trimačiai perspektyviniai vaizdai, sutrumpintai vadinami 3D. Jie kuriami įvairiomis programomis, bet dažniausiai architektai naudoja „AutoCAD“ ir „ArchiCAD“ programas, kurių patobulintos versijos nuo šiol išleidžiamos kasmet. „ArchiCAD“ savo atmintyje turi viso Žemės rutulio vietovių apšviestumo tam tikru paros laiku duomenis. „Nurodykite pageidaujamą metų bei paros laiką ir mes sumodeliuosime tikslų jūsų pastato apšvietimą bei krentančius šešėlius. Galime įterpti projektuojamą pastatą į tikrą supančios aplinkos nuotrauką, tuomet aiškiai matysite, kaip būsimas objektas įsikomponuos į aplinką, kaip atrodys mieste“, – programos privalumus giria bendrovės „Design Solutions“ architektas Dalius Regelskis.
Nebereikia languoto popieriaus
„Iš pradžių pabandykite įsivaizduoti, kaip atrodys buto suplanavimas. Išmatuokite kiekvieną kambarį, o paskui paimkite languotą popieriaus lapą ir nupieškite kambarį (vaizdas iš viršaus) kartu su durimis ir langais. Tada išmatuokite baldus ir tokiu pat masteliu nupieškite ant kito popieriaus lapo. Ant jų užrašykite žodžius: spinta, lova, stalas ir t. t. Visa tai iškirpkite žirklėmis ir dėliokite ant lapo, kuriame nupieštas išmatuotas kambarys. Taip be jokių fizinių pastangų sustatysite sąlyginius baldus ant popieriaus lapo ir įsivaizduosite, kaip atrodys jūsų butas“, – patariama ketinantiems pertvarkyti butą.
„Primityvu, bet baldams stumdyti toks patarimas gal ir tinka, tačiau rimtos rekonstrukcijos šitaip planuodamas nepadarysi. Ypač jeigu butas – ne standartinė dėžė“, – komentuoja architektas D. Regelskis.
Pradžia – braižyba
Kęstutis Ablačinskas, UAB „AGA-CAD“ Statybos projektavimo sprendimų padalinio vadovas, pasakoja, kad pirmiausia Lietuvą pasiekė „AutoCAD“ programa. „Tai bazinė programa, skirta projektuoti (braižyti) – tai gali būti ir pastatų architektūra, ir mechaninės detalės, ir kraštovaizdis ar žemėlapiai. Ji atkeliavo į Lietuvą prieš 16 metų, o pasaulyje pasirodė prieš 20 metų. Per tiek metų labai plačiai paplito, tam įtakos turėjo ir tai, jog ji yra viena iš pigiausių projektavimo programų. Maždaug prieš 8 ar 9 metus pasirodė pirmosios specializuotos programos, skirtos konkretiems projektavimo darbams, pavyzdžiui, architektams – „Autodesk Architectural Desktop“, inžinieriams – „Autodesk Building System“ ir t. t. Šios programos jau buvo ir yra pritaikytos konkrečiam projektuotojui (architektui, konstruktoriui, inžinieriui) ir turi visus įrankius jo darbui pagreitinti, pagerinti. Ir maždaug prieš 3 ar 4 metus pasirodė pirmosios versijos naujos kartos programų pastato informaciniam modeliavimui – tai „Revit“ šeimos programos. Jos jau ne tik turi visus įrankius reikalingus konkrečiam projektuotojui, bet ir apima visą projektavimo procesą – nuo idėjos iki projektinės dokumentacijos ar net eksploatavimo dokumentacijos“, – apie programų raidą pasakoja K. Ablačinskas.
Pirmųjų dviejų kartų programos turi tik braižybos įrankius, tačiau leidžia projektuoti ne tik plokštumoje, bet ir erdvėje (2D ir 3D). Projektuodamas erdvėje architektas automatiškai gauna galimybę pademonstruoti užsakovui ir trimačius vaizdus, tačiau šie vaizdai paprastai nėra realūs – objektai yra vienos spalvos, neįvertinami šešėliai, atspindžiai ir t. t. Iš šių vaizdų galime tik lengviau įsivaizduoti projektuojamą objektą. Norint pademonstruoti užsakovui maksimaliai realų projektuojamo objekto 3D vaizdą yra naudojamos specializuotos vizualizacijos programos, pavyzdžiui, „VizRender“ ar „3DMAX“. Šiomis programomis galima sukurti ne tik 3D vaizdus fotografijas, bet ir realius animacinius siužetus, maksimaliai atspindinčius tikrovę.
Interaktyvus bendravimas
Trečiosios kartos „Revit“ šeimos programos jau turi visus vizualizacijai reikalingus įrankius. Šiomis programomis kuriamas realus pastato modelis kompiuteryje, kuris leidžia projektuotojui ne tik greičiau projektuoti, išvengti klaidų ar automatiškai neskiriant papildomai tam laiko paruošti dokumentaciją, bet ir interaktyviai bendrauti su užsakovu. Kadangi projektuotojas turi visą pastato modelį, jis gali bet kada ir be jokių papildomų pastangų tiesiog pavedžioti užsakovą po projektuojamą objektą ar aplink jį, parodyti vaizdelį per langą, iš karto keisti pageidaujamas vietas (tiek planavimą, tiek paviršių medžiagas, spalvas ar kitas interjero detales).
„Bet kuri projektavimo programa (nuo „AutoCAD“ iki „Revit“) turi galimybę sugeneruoti specialaus formato (dwf) brėžinių ar viso pastato failą, kuris yra labai nedidelis ir jį galima nusiųsti užsakovui elektroniniu paštu, o naudodamas ADR programą užsakovas pats gali pasivaikščioti po projektuojamą objektą savo kompiuteryje ir tiesiog virtualioje erdvėje sužymėti projektuotojui visas norimas pastabas“, – programų ypatumus vardija K. Ablačinskas.
Netikros spalvos ir virtualūs sandėliai
Architektas Tauras Budzys sako, kad erdviniai interjero vaizdai, kuriuose nupiešti šviestuvai, sofos ir nuspalvintos sienos – užsakovo apgaudinėjimas. „Vis vien realybėje nebus nei tokių spalvų, nei medžiagos atrodys taip, kaip jas piešia kompiuteris. Mūsų biure, jeigu užsakovas pageidauja, daromi 3D vaizdai „AutoCAD“ programa. Aš asmeniškai manau, kad nubraižyti faktus plokštumoje yra sąžiningiau, užsakovas neapgaudinėjamas. Sakote, kad jis gali nesuprasti brėžinio? Galima paaiškinti ir, kita vertus, jeigu jis pasitiki manimi kaip architektu, jokių nesusipratimų nekyla“, – sako T. Budzys. Architektas sutinka, kad trimatė vizualizacija padeda užsakovui geriau susivokti projektuojant dideles erdves.
„Design Solutions“ direktorius D. Regelskis oponuoja, kad daugelis baldų, santechnikos gamintojų savo interneto svetainėse turi virtualius sandėlius, iš kurių architektai gali persikelti baldo ar įrangos 3D modelį į projektuojamą erdvę ir matyti, kaip konkretūs daiktai joje atrodys. Jo nuomone, naudojantis „ArchiCAD“ teikiamomis galimybėmis, vaizdas maksimaliai priartėja prie realaus.
Buto perplanavimas
Architektas D. Regelskis ne tik moko kolegas bei studentus dirbti „ArchiCAD“ programa, bet ir praktiškai ją naudoja kurdamas perplanavimo bei interjerų projektus. Jo manymu, plokštuminis planas ne specialistui dažniausiai nieko nesako. „Būna, kad parodęs planą užsakovui klausiu, ar suprantama? Sako, aišku. Kai idėja jau būna įgyvendinta, tuomet išgirsti: „O aš galvojau, kad bus...“ Pasirodo, žmogus įsivaizdavo visai ką kita“, – pasakoja architektas.
D. Regelskis parodė su kolege interjero dizainere Greta Motiejūniene parengtą 114 kv. m buto dvidešimtajame aukšte su didžiuliais vitrininiais langais į Vilniaus Senamiestį planą. Butas, anot architekto, buvo suplanuotas kamaraitėmis. „Visiškai nelogiška, nes buvo neišnaudotos atsiveriančios erdvės bei šviesa. Nors galbūt planuota buvo tik simboliškai, nes buto pardavėjai suprato, kad žmogui, perkančiam būstą dvidešimtajame Vilniaus dangoraižio aukšte, pinigų jam įsirengti savaip tikrai užteks“, – apibūdino situaciją architektas.
Buto perplanavimo idėja buvo atvesti į jį miesto panoramą. „Jeigu per svetainę nutiestume menamą ašinę liniją, ji kone tiesiai atsiremia į Gedimino pilies bokštą. Siekėme, kad kuo daugiau išorės vaizdo atsirastų kambaryje. Kitas uždavinys buvo įleisti kuo daugiau šviesos. Mūsų idėjas realizuoja svetainė – ją suplanavome tarsi apžvalgos aikštelę. Erdvi zona prie lango išskirta lenkta grindų dangos linija bei skirtinga danga.
Valgomojo zona irgi realizuoja aikštės idėją – ji tarsi lauko kavinė. Tam tikslui valgomajam parinkome kaldinto metalo stalą ir kėdes. Kad svetainės erdvė būtų šviesi, neužgriozdinta, atskiros zonos atskirtos lenkto stiklo pertvaromis. Skaidrios pertvaros leidžia matyti vientisą erdvę ir vaizdus pro gretimų kambarių langus. Augalai prie lango jungia išorę ir vidų“, – apie naują buto planą pasakojo D. Regelskis.
3D modelis
Architektas ir dizainerė buto projektą rengė kurdami 3D modelį. Jų nuomone, trimatis projektavimas – ne tik vaizdinė priemonė užsakovams, bet visų pirma padeda valdyti erdves ir suteikia kūrybos laisvę patiems projektuotojams. „Ypač projektuojant lenktas ar plastiškas formas, kai reikia apžiūrėti kuriamą objektą įvairiais rakursais, išbandyti skirtingas jo proporcijas.
Projektuodami šį butą 3D modelio dėka atradome, kad iš vonios kambario pro apvalų langą įmanoma stebėti ne tik miegamojo erdvę, bet ir miesto panoramą, atsiveriančią iš 20 aukšto. Erdvinis vaizdas iš karto parodo, kas gerai ir kas ne. Be to, tuoj pat galima koreguoti – gyvai stumdyti sienas, baldus, šviestuvus, platinti ar siaurinti erdves, ieškoti reikiamų formų, spalvinių sprendimų ir t. t. O perspektyvinio vaizdo skerspjūvis iš viršaus užsakovams yra ypač aiškus, nes parodo ir buto planą, ir erdvinį jo vaizdą“, – aiškino D. Regelskis.
K. Ablačinskas pridūrė, kad modeliavimas (projektavimas erdvėje) leidžia ne tik geriau įsivaizduoti projektuojamą objektą, bet taip pat iki minimumo sumažinti arba ir visiškai išvengti bet kokių projektavimo klaidų. „Ir tai yra ne tik erdvės planavimo, bet ir techninės klaidos, kurios kartais būna ir labai brangios“, – mano specialistas.
SPALIO MĖNESIO ŽURNALO „STATYK!“ pagrindinės temos susijusios su remonto darbais.
Ar žinote, kad trimačiai erdvės projektai padeda išvengti planavimo klaidų? Ypač jeigu rengiatės perplanuoti nedidelį butą, kuriame reikia sujungti skirtingas funkcines zonas.
Naujas pertvaras galima rinktis iš kelių medžiagų, visos jos turi savitų savybių. Kokios geriausiai tiks jūsų bute – informacija straipsnyje „Medžiagas pertvaroms galima rinktis iš kelių variantų“. Daug naudingų patarimų pasiryžusiems išlyginti sienas ir grindis, klijuojantiems plyteles, grindžiantiems kiemą. Lauko durys turi atitikti tam tikrus reikalavimus – kokius – informacija straipsnyje „Lauko durys turi atitverti nuo šalčio ir triukšmo“.
Tiems, kas gamina skydinius namus ir kas tokį rengiasi statydintis, bus naudinga informacija apie jų konstrukcijas – standumą, apšiltinimą, garso izoliaciją.
Svarbiausios LAPKRIČIO MĖNESIO „STATYK!“ temos – apie ekonomišką statybą, kur galima ir kur negalima taupyti statant namą.
