Daugelį iš jų galima auginti vazonuose namuose ar šiltnamiuose. Šios gėlės tinka net visai „žaliems“ gėlininkams, nes prižiūrėti jas paprasta, jos visada gražios, o rūšiai būdingą išvaizdą įgauna jau pirmaisiais metais po pasodinimo. Namuose žydi ne visų rūšių storlapiai. Dažniausiai pražysta medėjantis storlapis — jo šakelės apsipila baltais žiedeliais mažose kekėse. Storlapiai pradeda žydėti tik palyginti seni ir tik tuomet, kai jiems užtenka saulės šviesos. Jų žiedai smulkūs, pavieniai arba sutelkti į mažas arba dideles kekes. Spalva — nuo baltos iki ryškiai raudonos (Crassula falcata).
Lietuvoje populiariausias medėjantysis storalapis. Jis vadinamas laimės arba pinigų medžiu. Ypač šis augalas populiarus Vokietijoje. Vokiečiai jiems sugalvoję daugybę keistų ir net juokingų liaudiškų pavadinimų. C. arborescens jie vadina pinigų arba pfenigų medžiu, C. argentea , C. ovata - vokišku ąžuolu, C. ovata - dramblio medžiu, Afrikos beždžionių maistu, riebia višta ir net lašinių medžiu (dėl storų ir blizgančių, lyg riebaluotų lapų). Dauguma šių keistų pavadinimų susiję su tikėjimu, kad ši gėlė į namus prišaukia laimę, turtą, pinigus, finansinę sėkmę. Svarbiausia prie sodinimą į vazoną įdėti pinigėlį!
Monstrozinių formų storalapiai, kuriems būdingi gražiai tarsi dūdele susukti lapeliai, vadinami koralais arba žaliaisiais koralais. Kas domisi įvairiomis Rytų kraštų filosofijomis, turbūt žino, kad šis augalas simbolizuoja medį, yra geros energijos laidininkas, išvalo patalpos orą, užtikrina finansinę sėkmę, primena amžinas žmogiškąsias vertybes, praskaidrina nuotaiką, intravertams neleidžia užsisklęsti savyje, padeda nugalėti nepasitikėjimą ir išlįsti iš savo kiauto. Pagal Feng Shui, trys svarbiausi augalai yra bambukas, storlapis (C. argentea , C. ovata) ir bonsai medelis.
Storalapiai, kaip ir kiti sukulentai, yra šviesamėgiai, todėl auginami pietinėje ar rytinėje pusėje prie lango. Kai kurių rūšių žalialapiai storlapiai neblogai auga ir ten, kur šviesos mažiau. Storlapiams geltonais, raudonais, pilkais lapais ar spalvotais lapų pakraštėliais reikia ne tik daug šviesos, bet ir kuo daugiau tiesioginės saulės. Kitaip spalva nublanksta, ūgliai ištįsta, pažaliuoja, augalas netenka rūšiai ar formai būdingos išvaizdos.
Storalapiai mėgsta šilumą. Vasarą juos galima išnešti į lauką, kur daug saulės ir šilumos. Žiemą laikomi šviesiai ir palyginti šiltai (17-18oC). Minimali temperatūra - 8-10oC, bet tuomet visai negalima laistyti. Jeigu žiemoja per šiltai, ištįsta ūgliai, pradeda kristi lapai.
Storalapius geriausia persodinti pavasarį ar vasaros pradžioje. Jie auginami negiliuose vazonuose, nes šaknynas, palyginti su antžemine dalimi, nedidelis. Šaknys skverbiasi gilyn, bet jos nėra ilgos. Storlapiams tinka kaktusams skirtas žemių mišinys, į kurį galima įmaišyti daugiau juodžemio. Vazono dugne beriamas žvyro ar smulkių akmenėlių sluoksnis drenažui, nes storalapių šaknys nepakenčia stovinčio vandens ir greitai pūna.
Nuo kovo pabaigos iki rugsėjo, kai augalai sparčiai auga, reikia nuolat laistyti ir tręšti, žemė neturi perdžiūti. Laistoma reguliariai, 1-2 kartus per savaitę, bet negausiai - žemės paviršius turi būti apysausis. Vandenį geriausia pilti ne į vazoną, bet į jo padėklą. Rudenį laistoma rečiau (maždaug kas 10 dienų, jeigu šilta), o žiemą, jeigu patalpoje vėsu, visai nelaistoma. Tręšiama kaktusų trąšomis, vasarą maždaug kas dvi savaitės, o nuo rugsėjo rečiau. Nuo lapkričio iki pavasario netręšiama.