Naminių žemuogių auginimo paslaptis – kruopščiai jas prižiūrėti, jei norite daug saldžių uogų.
Laikomės sėjomainos
Žemuogių krūmeliai greitai sensta ir nebemezga uogų, tada nerekomenduojama jų laikyti vienoje ilgiau nei 4 – 5 metus. Idealus variantas – kasmet pasodinti naują lysvę, o po penkerių metų ją pašalinti. Taip jūsų sode bus penkios skirtingo amžiaus žemuogių lysvės:
1 metai – naujai pasodintos,
2 metai – pirmų derėjimo metų žemuogės (nedidelis derlius),
3 metai – produktyvi lysvė,
4 metai – antra produktyvi lysvė,
5 metai – senstanti lysvė, kurią nurinkus uogas išrauna.
Tikriausiai pažįstate žmonių, kurie sėkmingai augina namines žemuoges vienoje vietoje 6 – 7 metus ir ilgiau. Suprantama – ne visos rūšys greitai sensta, yra ir ilgaamžių. Ir vis tik geriau laiku keisti ir augalus, ir jų vietą – taip sumažės kenkėjų, ligų plitimas, atsinaujins dirva.
Rūšių rotacija
Atnaujinti asortimentą tenka ne tik iš smalsumo – jei metai iš metų auginate tas pačias rūšis, ligų sukėlėjai palaipsniui prisitaiko prie jų imuninio profilio. Rūšis tarsi augina savo kenkėjus – daugiau ar mažiau pavojingus grybelius, virusus, galinčius pralaužti apsaugą.
Rūšių rotacija ne tik suteikia galimybę užsiauginti skaniausių, jums labiausiai tinkančių rūšių, bet ir sumažinti augalų ligų riziką. Tiesa, nei reklama, nei rekomendacijos nesuteikia galimybės susidaryti tinkamo vaizdo. Kiek žmonių, tiek nuomonių apie tai, kokios turi būti idealios žemuogės. Geriausia išeitis – išklausyti patarimų, patiems įgyti patirties, reguliariai perkant ir išbandant įvairių žemuogių rūšių. O patikusias – dauginti.
Naikiname kenkėjiškas rūšis
Savaime arba perkant žemuogių rūšis gali įsimesti kenkėjiškų rūšių. Jos kiek skiriasi: vienos nežydi, kitos mezga tuščiavidurius žiedus arba mažytes uogas, net prastai prižiūrimos. Kenkėjiškos žemuogės išsiskiria vegetatyviniu augimu. Jų krūmeliai būna didesni už kultūrinių rūšių krūmelius ir mezga daugybę ūsų. Net vienas egzempliorius per sezoną gali išsiplėsti ir užgožti kitas rūšis. Stebėkite krūmelius, o agresyvius, neduodančius derliaus išraukite.
Teisingai dauginame
Naują lysvę apsodina pirktais krūmeliais, dalį – savo turimais sodinukais. Pasiruošimą dauginimui geriau pradėti renkant derlių. Šiuo metu apžiūrėkite krūmelius ir išrinkite pačius geriausius. Nesusiviliokite, pamatę ant krūmelio vieną didžiulę uogą – jeigu subręsta vos sauja didelių uogų, vadinasi genetiškai krūmelis nėra vertingas, jokia priežiūra derliaus neužtikrins.
Išrinkite ir išskirstykite krūmelį smulkesnėmis dalimis su sveikomis ir daugiau ar mažiau vienodo dydžio uogomis – jie patys produktyviausi, tik juos verta rinktis sodinimui.
Kai ant išrinktų krūmelių pasirodo ūsai, ilgai nelaukę pradėkite daiginti – vilkinimas pakenks. Išrinkite didžiausias atšakas ir atskirkite nuo pagrindinio krūmo. Iš antro ir tolimesnių sluoksnių bus silpni krūmai.
Norint gauti maksimalų derlių, žemuoges geriausia sodinti liepą, gerai apšviestoje vietoje (net šešėlis nuo medžio trukdo augalams žydėti ir megzti uogas. Dirva turi būti pailsėjusi nuo sodo žemuogių (4 metus), nuo bulvių, pomidorų ir kitų augalų (mažiausiai dvejus metus).
Įprastai parenkamos vietos, kurios vidury vasaros atsilaisvina nuo šparaginių pupelių, žirnelių, ridikėlių, salotų, svogūnų, česnakų, žalumynų. Tinkami pirmtakai – burokėliai ir morkos, tik pageidautina, kad lysvės būtų atskiros, sukauptos vasaros naudojimui, nes rugsėjį, kai nuima pagrindinį burokėlių ir morkų derlių, sodinti žemuoges jau vėloka.
Naminės žemuogės žydi, bet uogų nemezga? Ši problema gali kilti dėl kelių priežasčių:
1.Patamsėjo žiedelių viduriukas – purka nušalo ir nebegali apsivaisinti.
2.Nėra užuomazgų ant atskirų krūmelių, o kiti gerai brandina uogas – kenkėjiškos rūšys.
3.Atšakos ir žiedkočiai džiūsta, nubyra – pasidarbavo vabalas straubliukas.
4.Mažai uogų, dalis smulkios – nepakanka apdulkinimo. Tai būna tais metais, kai daug lyja, žydint žemuogėms, arba tose vietose, kur nyksta bitės ir kamanės.
