Visa tai, atrodo, nors ir pavėluotai, suprato ne vienas pilietis. Tad didžiųjų miestų pakraščiuose iki šiol dunkso ne vienas "namas vaiduoklis" - nebaigtas, apleistas. Tokiu vadinamas ir šiaurės kvartalas šalia Vilniaus, prie Naujosios Vilnios. Čia daugybė mirusių 600-800 kv. m statinių. Pinigų pertekliaus metais statė, kas tik norėjo. Net architektų tiems namams suprojektuoti nereikėjo, visi manė patys žiną, ko jiems reikia. Vis dėlto "suvirškinti" nesugebėjo, tad ir dabar dar pilna negražių, neproporcingų namų. Kai kurie jų jau nugriauti, kai kurie dar laukia naujų sprendimų.
Mažų butų poreikis
Kas pasikeitė dabar? Mūsų kalbinta architektė Aurelija Stulpinienė sako, kad jau prieš keletą metų atsirado mažų būstų paklausa ir daugeliui prireikė architektų pagalbos. Žmonės ėmė teisingiau suvokti savo poreikius ir finansines galimybes. Bankams sustiprėjus ir pradėjus teikti paskolas, nedidelius butus galėjo įsigyti ir jaunimas. Be to, net madinga tapo gyventi kaip Paryžiuje, studijoje. Aišku, tam, kad įgyvendintum savo svajones ir būtiniausius poreikius mažame bute, be profesionalių patarėjų vargu ar išsiversi.
Pasak A.Stulpinienės, visi užsieniečiai tvirtina, jog mes turime labai didelius būstus. Paryžiuje butai kur kas mažesni negu pas mus. Lietuvoje normaliu vadinamas 100 kv. m būstas, o Prancūzijoje - 30 kv. m. Jei skelbime nurodoma - studija, ji gali būti ir 20 kv. m bendro ploto, o jei parašyta - studijėlė, erdvė gali būti ir visai mažutė, tokia, kurioje telpa tik praustuvė, lova ir vienerių durų spinta. Taigi pamatę Paryžiuje skelbimą, kad parduodamas trijų kambarių butas, turintis tris sanitarinius mazgus, o bendras plotas - tik 33 kv. m, nesistebėkite. Sakysite, tai neįmanoma, tačiau mūsų kalbinta architektė lankėsi tokiame būste.
"Įėjęs į butą iškart patenki į holą ir svetainę, iš kurios durys - į virtuvę, vonią ir dar du kambarius, - pasakoja A.Stulpinienė. - Svetainė turi langą, bet praktiškai nelieka sienų, nėra kur pasidėti baldų. Virtuvė su langeliu į vidinį kiemą įrengta iškirtus nišą storoje namo sienoje. Kadangi ši daugiau kaip metro storio, įėjęs į virtuvėlę stovi sienos angokraštyje, o priešais langelį telpa kaitlentė dviem puodams, mažytė indų plautuvė, šaldytuviukas ir lentynėlė. Prie vieno miegamojo yra tualetas-dušas, kuriame vandens nutekėjimas įrengtas tiesiai nuo grindų (aišku, kai maudaisi, aptaškai unitazą), prie kito - labai maža vonytė. Joje gali tik sėdėti. Vis dėlto tai suprantama teisingai: šis trijų kambarių butas mažas, bet jis - Paryžiuje."
A.Stulpinienė Vilniuje irgi yra įrengusi butuką bendrabutinio tipo name. Mat privatizavus bendrabutį šeimai, be jau turėto kambario, atiteko ir 17 kv. m buvusioje bendroje prausykloje. Architektė pasiūlė ten įrengti butuką dukrai studentei. Kadangi erdvė buvo patogioje sanitarinėje zonoje, suprojektavo ne tik svetainę, bet ir virtuvėlę bei dušą su tualetu. Taigi tinkamai suplanuotas mažas butas gali būti labai jaukus.
Tai XXI amžiaus suvokimas, nors dar praėjusio tūkstantmečio pradžioje garsus prancūzų architektas Le Corbusier teigė, jog namas yra mašina gyventi. Jis pasisakydavo už minimalizmą, be to, manė, kad architektūra turi būti funkcionali, o atviros erdvės estetika priešpriešinama įsigalėjusiam miesčioniškumui, kai būstas paverčiamas mažai naudojamų baldų ir daiktų sandėliu.
Vis dėlto gyvenant ankštame bute kyla pavojus, kad erdvę gali užvaldyti daiktai, todėl reikia išmokti racionalumo ir gebėjimo daug ko atsisakyti, ypač pertvarų, komplikuotų koridorių, įsirengti antresoles, imtis kitų gudrybių.
