„Ankstyvą pavasarį, kai dar buvo sniego, kalbėjau apie ledkalnį, o dabar galėčiau jį apibūdinti kaip uolą“, – rugpjūčio pradžioje atvykęs į Kauną kalbėjo pats architektas, turintis solidžią visuomeninių pastatų, biurų, poilsio ir sporto kompleksų projektavimo patirtį.
Architektą įkvėpė naujas iššūkis
Žymiausias, visą pasaulį pribloškęs šio architekto kūrinys – Prancūzijos nacionalinis stadionas Paryžiuje, Saint Denis priemiestyje, pastatytas 1998 m. vykusiam Pasaulio futbolo čempionatui. M.Regembalis buvo vienas iš keturių architektų, kurie sukūrė ir realizavo didžiausią pasaulyje transformuojamą sporto kompleksą, kuriame telpa 80 tūkst. žiūrovų.
„Tai Prancūzijos vizitinė kortelė. Todėl mums nereikia apibrėžti savo identiteto“, – taip savo ir kolegų darbą yra sąmojingai apibūdinęs vienas jo autorių M.Regembalis. Kodėl Paryžiuje dirbantis ir nuolat turintis solidžių užsakymų architektas pasuko į Lietuvą ?
Kovo mėnesį Kauno savivaldybė paskelbė Pramogų ir sporto komplekso Nemuno saloje projektavimo, statybos ir eksploatavimo koncesijos konkursą, kuriame dalyvavo vienintelė – Prancūzijos kompanija „Bouygues Batiment International“(BBI) . Ši bendrovė pateikė pripažinto architektūros autoriteto M.Regembalio projekto viziją. Beje, ši bendrovė taip pat statė Pancūzijos pasididžiavimą – nacionalinį stadioną.
„ Man pasirodė patrauklus pasiūlymas suprojektuoti sporto kompleksą saloje. Jo sulaukiau iš vieno savo kolegos. Su kompanija BBI bendradarbiauju seniai, gal tiek, kiek trunka mano karjera. Viliojo ir Lietuva, kurios iki tol visai nepažinojau. Be to, tai nauja idėja, kuri traukia, net jei tenka dirbti daug sudėtingesnėmis sąlygomis, nei namuose, Prancūzijoje. Bet kuris projektas, jei jis nėra iššūkis, nėra įdomus“, – atvirai savo pasirinkimo motyvus atskleidė M.Regembalis.
Pradžia – tik po aštuonerių metų
Idėja Kaune, krepšinio sostinėje, pastatyti universalią sporto areną, sklando jau aštuonerius metus. Bėda ta, kad šią idėją mieste paversti realybe tiesiog pritrūko vietos ar valios, o gal jų abiejų. Kaune beveik nėra laisvos žemės, todėl ginčai ir diskusijos dėl būsimos arenos tik kaitino miestiečių nuomones, o sprendimo metų metus nebuvo.
Pramogų ir sporto rūmų statybai buvo numatytos kelios vietos, bet po aršių ir ilgų svarstymų nutarta areną įkurdinti Nemuno saloje. Taip nuspręsta, nes tai esą vienintelė miesto centre esanti ir savivaldybei priklausanti tinkamo dydžio teritorija, kurioje galima statyti. Iš mirties taško išjudinti arenos statybą skatino ir artėjantis 2011 metų Europos krepšinio čempionatas, kurį ketinama surengti Kaune.
Kauno savivaldybė dar 1998 m. sudarė sutartį su architektu Eugenijumi Miliūnu, kuris suprojektavo būsimą sporto areną. Prieš dvejus metus ši sutartis buvo patikslinta, kad sporto rūmai bus statomi Nemuno saloje. E.Miliūno arenos projektas dėl savo formos populiariai vadinamas „tablete“. Architektas suprojektavo ir salos infrastruktūrą – tiltus, krantines, teritorijos planą, komunikacijas. Kauno miesto savivaldybė už atliktą darbą E.Miliūno studijai sumokėjo 2,6 milijono litų.
Tačiau šis projektas liko popieriuje ir nebuvo pradėtas įgyvendinti. Laikinajai sostinei sporto rūmams verkiant buvo reikalingas investuotojas. Šiemet, kovo mėnesį, buvo paskelbtas naujas, jau būsimų rūmų koncesijos konkursas. Koncesininkas užsikrauna didelę finansinę ir investicijų vystymo naštą – įsipareigoja rūmus projektuoti, statyti ir naudoti, o po sutarto laikotarpio juos perduoti savivaldybei.
Liepos viduryje Kauno savivaldybė su vienintele šio konkurso dalyve Prancūzijos kompanija „Bouygues Batiment International“ pasirašė sutartį dėl sporto rūmų parengiamųjų projektavimo darbų. Kauno valdžia jiems skyrė 1, 2 milijono litų. Yra sudaryta bendra prancūzų ir lietuvių darbo grupė, kuriai vadovauja Kauno miesto mero pirmasis pavaduotojas Antanas Adolfas Balutis. Neseniai į grupę įtrauktas ir architektas Gintautas Natkevičius.
Rugpjūčio pradžioje Kauno meras Arvydas Garbaravičius kreipėsi į šalies Vyriausybę, prašydamas Kauno pramogų ir sporto rūmus ir viešąją infrastruktūrą Nemuno saloje pripažinti nacionalinės svarbos objektu. Jeigu šis statusas bus suteiktas, kauniečių svajonė turėti universalius rūmus žymiai greičiau taps realybe.
Atspindės XXI amžiaus laikmetį
M.Regembalio Pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje projektas – įspūdingas ir tiesiog gniaužiantis kvapą, konservatyvaus lietuvio akiai – įžūliai drąsus ir stulbinantis.
Tai skaidraus stiklo, apie 40 metrų aukščio laužytos formos statinys, po kurio stogu tilps 12,5 tūkst. žiūrovų. Jis bus pritaikytas ir įvairioms sporto varžyboms, ir meno, pramogų renginiams. 13 metrų aukštyje įrengtame restorane arenos lankytojai galės stebėti varžybas ar kitus renginius, o akies krašteliu regės už rūmų sienų atsiveriančius vaizdus į miestą. Architektas pastatui pasirinko pasagos formą, nes ji suteikia daugiau galimybių įvairiai naudoti areną – ne tik sporto renginiams, bet koncertams, parodoms, kongresams. Projekto autoriui ypač svarbus ryšys su supančia aplinka, todėl bus taikomos technologijos, kurios stiklo rūmus tarsi ištirpdys erdvėje.
Prancūzų architektas ketina pritaikyti ir pačias naujausias, pasaulyje tik pradėtas naudoti medžiagas. Pavyzdžiui, stiklo sienos atspindės, tarkim, aikštėje žaidžiančių „Žalgirio“ krepšininkų aprangos spalvas. Žalia „Žalgirio“ spalva nutvieks skaidrias sienas ir spinduoliuos visame pastate.
Skaidraus stiklo pastatas labai įspūdingai atrodys naktį apšviestas iš vidaus, nes bus skaidrus ir perregimas, o dieną stiklinėse sienose bus galima grožėtis spindinčiais jose aplinkos atvaizdais.
Arena išaugs rytiniame Nemuno salos smaigalyje. Šalia esančioje teritorijoje ketinama įkurti parką ir palikti vietos lauke vyksiantiems renginiams. Architektas įsitikinęs, kad Nemuno sala neturi virsti milžinišku parkingu, todėl čia bus įrengta tik 800 vietų automobiliams. Ši automobilių stovėjimo aikštelė bus naudojama ir kaip meno parodų salė. Į areną bus patenkama keturiais tilteliais, dviem galės važiuoti automobiliai, kiti du nuo „Akropolio“ į salą ves pėsčiuosius.
Planuojamoje automobilių stovėjimo aikštelėje virš Karaliaus Mindaugo prospekto bus 1500 vietų.
Tačiau architektas mano, kad į renginius arenoje miestelėnai gali atvykti ir visuomeniniu transportu, kaip įprasta Prancūzijoje.
„Šis sporto kompleksas turi prisidėti prie intensyvesnio miesto gyvenimo. Arena turi ir simbolio prasmę – įkūnija naują dinamišką laikmetį. Noriu, kad statinys būtų ypatingas ir unikalus, nes jis iškils saloje, kurią supa vanduo. Mano sumanymas, vizija yra subjektyvūs, ir ne visiems gali patikti, tačiau iš darbo grupės nesulaukiau prieštaravimų. Normalu, kai dėl kūrybinių projektų kyla diskusijų“, – apie savo projektą, sukėlusį įvairių vertinimų, kalbėjo M.Regembalis.
Projektavo Prancūzijos nacionalinį stadioną
M.Regembalio pavardė ryškiai spindi Europos architektūros padangėje. Jis laikomas architektūros ir urbanistikos autoritetu, yra buvęs kelių Prancūzijos ministrų patarėjas, šiuo metu vienam ministrų patarinėja urbanistikos klausimais. 60 metų architektas su koelga Claudu Costantini Paryžiuje turi savo bendrovę.
M.Regembalis – plataus užmojo architektas. Jis yra suprojektavęs nemažai mokyklų, biurų, gyvenamųjų namų, viešbučių, kitų visuomeninės paskirties statinių. Pats didžiausias ir įspūdingiausias jo darbas, kurį atliko taip pat su savo bendradarbiu C.Costantini, buvo Prancūzijos nacionalinio stadiono projektas. Prancūzija ruošėsi priimti 1998m. Pasaulio futbolo čempionatą ir ryžosi pastatyti milžinišką, stebinantį šiuolaikiškomis technologijomis stadioną šiaurinėje Paryžiaus dalyje. Tai didžiausias pasaulyje mobilus, tai yra transformuojamų konstrukcijų sporto kompleksas. Mobilios konstrukcijos pakeičia visą stadiono vidų , priklausomai nuo to, koks vyksta renginys – sporto varžybos, koncertas ar teatro spektaklis. Šis sporto kompleksas transformuojamas per keletą dienų.
Paryžiaus priemiestyje Saint Denis milžiniško stadiono statyba prasidėjo 1995 metais gegužę ir truko 31 mėnesį. Šiame stadione telpa 80 tūkst. žiūrovų arba visas Avinjono miestas. Šį objektą koncesijos būdu statė kompanija „Buygues Batiment Internacional“ , kurį jį naudos 30 metų.
Statybų plėtros pasaulyje ši bendrovė garsėja veržlumu, svarbiais objektais. BBI yra pastačiusi didžiausius Singapūro dangoraižius, Budapešto sporto areną, Kipro oro uostus, rekonstravusi Luvrą bei nemažai šalių įsteigusi savo filialus. BBI dirba apie 8 tūkstančiai darbuotojų dvidešimtyje pasaulio šalių. Ši bendrovė yra pasaulio rinkoje lyderio pozicijas užimančios kompanijos „Bouygues Construction“ padalinys. „Bouygues Construction“ savo veiklą yra išplėtusi net 60 šalių, joje dirba apie 40 tūkstančių darbuotojų, apie 20 tūkst. – vien Prancūzijoje.
Laukė greito prancūzų darbo
Tačiau pasaulyje garsūs prancūzai Lietuvoje buvo sutikti atsargiai ir nepatikliai. Panašu, kad iš jų tikėtasi lietuviams dar įprasto spartuoliško komunistinio darbo.
Rugpjūčio pradžioje buvo viešai paskelbta, kad Kauno savivaldybėje bus pristatomas BBI kompanijos ir architekto M.Regembalio parengtas sporto arenos Nemuno saloje projektas. Tačiau be anksčiau, kovo mėnesį rodytos vizualizacijos susirinkusieji ko nors nauja neišvydo ir pratrūko emocijomis, neva prancūzai per keturis mėnesius nieko nenuveikė.
„Įvyko kažkoks nesusipratimas. Dauguma laukė gerokai pažengusio į priekį projekto, o mes kaip tik norėjome parodyti, kad projektas pasiekė fazę, kai prasideda jo vystymas ir vykdymas. Su kolegomis lietuviais išnagrinėjome labai svarbius techninius dalykus, kurie plačiajai visuomenei yra visai neįdomūs. Pirmiausia rūpėjo patekimo į areną aspektai, automobilių stovėjimo aikštelės.
Šalia vyksta didelė prekybos centro „Akropolis“ statyba, todėl labai svarbu numatyti, kad šie objektai harmoningai įsilietų į miestą. Ne mažiau svarbu yra nustatyti Nemuno lygį esant potvyniui, nes nuo to priklauso, kokiame lygemenyje statyti areną“, - projekto autorius M.Regembalis žėrė daugybę jam rūpimų problemų.
„Suprantu kauniečių jaudinimąsi. Po šio susitikimo mes turėsime ką aptarti ir daryti. Labai reikšminga yra bendros darbo grupės veikla. Rugsėjį bus aiškesnė architektūros vizija, o po to kelis mėnesius užtruks finansiniai bei kiti reikalai“, – apie tolesnius etapus, kurių metu bus pasirengta ir koncesijos sutarties pasirašymui, prabilo kompanijos „Bouygues Batiment International“ derybų grupės vadovas Jeanas Francois Legrainas.
Kol kas oficialiai nesklebiama , kiek kainuos Kauno arenos projektas. Prancūzai ketina tai įvardyti po kelių mėnesių. Ankstesniais skaičiavimais, sporto rūmai turėjo apsiriboti 200 mil. litų suma.
Tikimasi, kad kitų metų pradžioje prasidės statyba, kuri užtruks 23 mėnesius. Investuotojas BBI pagal koncesijos sutartį sporto kompleksą galės naudoti 25 metus, vėliau jį perduos savivaldybei.
Rugsėjo viduryje prancūzai vėl ketina apsilankyti Kaune ir pristatyti detalų arenos projektą.
