Kažkada kambarinių augalų protėviai nevaržomai klestėjo laukinėje gamtoje. Žinoma, dabar juos „prijaukino“ ir jie gali gyventi uždarose mūsų miestų butų erdvėse. Tačiau vasarą jiems čia per karšta. Jie dūsta nuo dulkių, tabako dūmų, gatvės smarvės ir toksinių medžiagų, kurių mieste netrūksta.
Ir, žinoma, uždarose patalpose augalams trūksta saulės. O juk saulės šviesa - pagrindinis energijos šaltinis maistinių augalų medžiagų sintezei. Minimalus šviesos intensyvumas, būtinas normaliam augimui, svyruoja nuo 1500 liuksų šešėlį mėgstantiems iki 5000 šviesamėgiams.
Toks apšvietimas namie būtų, jei pastatytumėte vazonus prie vakarinio arba pietinio lango su idealiai švariais langais. Tačiau tik esant 10 000 liuksų šviesamėgiai augalai gali iš tikrųjų suklestėti.
Žinoma, galima įrengti papildomą apšvietimą, nuolat valyti langus, reguliariai vėdinti ir panašiai. Tačiau kad ir kiek stengtumėmės, gamtoje sąlygos geresnės. Geriau, nei sode, neišeis. Todėl, jei tik turite galimybę, keliaudami į sodą pasiimkite ir savo augalus vasaros atostogoms.
Kokiems augalams reikalingas sodas, o kokiems - ne?
Esti kaprizingų augalų grupė, daugiausia subtropinės kilmės, kuriems kategoriškai negalima būti atvirame ore. Tai dauguma orchidėjų, begonijų, paparčių, bromelijų, alpinijų, aglaonemų, alokazijų, marantų. Jiems reikia stabilios temperatūros ir didelio oro drėgnumo.
Augalai, kurie tinka laikyti lauke atvirame ore: agava, alijošius, balzaminas, smidras, brugmansija, bugenvilija, granatas, dracena, jazminas, kiparisas, klivija, krotonas, kavamedis, lauramedis, citrinmedis, oleandras, pasiflora, pelargonija, sanseverija, tradekancija, tropiniai kaktusai, palmės, fikusai, fuksija, šeflera, eukaliptas, juka ir kt.
Kada vežti į sodą?
Suprantama, kad vežti augalus į sodą reikia ne anksčiau, nei baigsis šalčiai. Saugu būtų išvežti juos birželio pradžioje. Tačiau nereikia skubėti, jei skirtumas tarp dieninės ir naktinės temperatūros yra didesnis nei penkiolika laipsnių.
Kambariniai augalai prastai toleruoja staigius temperatūros skirtumus. Užbaigti sezoną taip pat reikia iš anksto, dar neprasidėjus pirmosioms šalnoms. Kai kurie augalai gali pakelti nedidelę neigiamą temperatūrą, iki minus trijų laipsnių. Visgi geriau nerizikuoti.
Kur patalpinti kambarinius augalus sode?
Augalams būtina saulės šviesa, tačiau jos perteklius gali pakenkti. Todėl atvirame ore juos reikėtų patalpinti šešėliuotoje vietoje.
Kitaip ryški saulė nudegins lapus. Ideali vieta - po medžių šešėliu arba vakarinėje pusėje šalia namo, kur saulė apšviečia tik pavakary. Galima šešėlį sukurti ištempus virš augalų tinklelį.
Augalus geriau sustatyti apsaugotoje nuo vėjo pusėje, kad jie išvengtų skersvėjų. Be to, augalai gali nukentėti nuo stipraus vėjo. Vazonus reikia pritvirtinti arba įkasti į žemę.
Laistymas ir tręšimas
Laistyti kambarinius augalus atvirame ore reikia taip pat, kaip ir namie, orientuojantis į dirvos būklę. Jei vasara lietinga, pakanka natūralaus laistymo. O štai jei sausra, laistyti būtina. Geriau naudoti šiltą lietaus vandenį. Jokiais būdais nelaistykite šaltu, iškart iš šulinio, gali pradėti pūti augalų šaknys.
Kadangi būtent vasarą augalai auga ir žydi intensyviausiai, nereikia pamiršti tręšimo. Idealiai tinka skysti kompleksiniai mineraliniai mišiniai kambariniams augalams. Jais laistoma du kartus per mėnesį pagal instrukcijas.
Kenkėjai ir ligos
Pati rimčiausia problema, kuri gali kilti laikant kambarinius augalus sode - tai pavojus užkrėsti ligomis ir kenkėjais, nuo kurių augalai bute buvo apsaugoti. Laimei, daugelis jų kenkia tik tam tikriems sodo augalams ir nėra pavojingi kambariniams.
Tačiau yra ir kenksmingų. Pavyzdžiui, amaras. Simptomai - lipnūs deformuoti lapai, išdžiūvusios viršūnės. Jei aptikote, iškart nupjaukite stipriau pažeistus stiebus ir apipurkškite augalą muilo tirpalu arba dilgėlių nuoviru.
Jei tarp augalo lapų pasirodė plonyčiai voratikliai, pasirenkite kovai su voratinkline erke - dažna nekviesta sodų ir daržų viešnia. Laimei, su jomis susidoroti paprasta: mirtinas pavojus joms - didelis oro drėgnumas. Gausiai purkškite augalus šiltu vandeniu ir apvyniokite perregima polietileno plėvele dviems-trims dienoms. 90% atvejų šis būdas padeda atsikratyti kenkėjų.
Apgriaužti lapai ir gleivių pėdsakai - tai sraigių požymiai. Surinkti kenkėjus negana, nes kitą naktį išpuolis pasikartoja. Todėl geriausia pastatyti augalą ant apversto vazono, o jį - į platų indą su vandeniu.
Ir žinoma, prieš veždami atgal į miestą nepamirškite patikrinti, ar augalai visiškai sveiki.
