Kaip butas sename name virto jaukia oaze

Rafinuotas, dvelkiantis prabanga ir šiek tiek fatališkas – taip dviejų kambarių buto interjerą apibūdina dizainerė Vaida Kandratavičiūtė. Jos suprojektuotas apartamentas yra sostinės senamiestyje, sename rekonstruotame name ir tai turėjo įtakos interjero stiliui – pasirinkta moderni klasika su žiupsneliu art deco prieskonių. Išskirtinis būstas žavi vientisumu, kiekviena detalė kruopščiai apgalvota.

Lengvos ir švarios erdvės

Šių namų šeimininkai daug keliauja, Lietuvoje praleidžia mažai laiko, tad ypatingų reikalavimų dėl stiliaus, spalvų dizainerei nekėlė. „Kaip ir dauguma užsakovų, jie pageidavo, kad butas būtų jaukus ir patogus gyventi. Dar reikėjo atsižvelgti į tai, kad kurį laiką jis gali būti nuomojamas“, – aiškina V. Kandratavičiūtė.

Kadangi 61 kvadratinio metro ploto būstas yra name, kuriame neseniai atliktas kapitalinis remontas, o įrengimo darbai pradėti dar iki jį priduodant, erdvės buvo švarios kaip baltas popieriaus lapas. Nereikėjo nieko griauti, ardyti – buvo galima viską pradėti nuo nulio. Pasak dizainerės, tai gerokai palengvino užduotį.

Tačiau butas turėjo ir trūkumų, kuriuos teko taisyti ieškant geriausios išeities. Jo langai išeina į šiaurės pusę, todėl mažai patenka natūralios saulės šviesos. Kambariai pereinami, visa būsto erdvė ilga ir siaura, nepatogios formos – raidės „L“. Privalumai – aukštos lubos ir daug langų.

Pereinamų kambarių neliko, kai vienoje buto pusėje įrengė patogią drabužinę. Į ją galima patekti tik iš miegamojo, ji skirta šeimininkams, svečiai ja nesinaudoja. Atsiradusi atskira zona drabužiams ir daiktams laikyti leido išsaugoti lengvas ir švarias gyvenamąsias erdves, neužgriozdinti jų baldais ir rakandais.

Kitas tikslas – vienoje erdvėje esančią svetainę ir virtuvę suprojektuoti taip, kad pastaroji nekristų į akis, kad šių namų gyventojai ir svečiai jaustųsi kaip poilsio, o ne maisto gaminimo zonoje. Tokį sprendimą lėmė ir tai, kad užsakovai namuose mažai gamina.

Dera prie pastato architektūros

Kurdama interjerą V. Kandratavičiūtė siekė, kad jis atitiktų senamiesčio dvasią ir derėtų prie pastato architektūros: „Džiaugiuosi, jog užsakovai neišsigando išskirtinio stiliaus, neįprastų art deco elementų ir pritarė idėjai. Tikrai ne visi interjerą suvokia plačiau, ne tik kaip gražių spalvų, baldų ir detalių visumą.“

Anot dizainerės, nors šio buto erdvės gana mažos ir tamsokos, bet labai jaukios. Saulės šviesos trūkumą kompensuoja šviesios sienos, dirbtinės šviesos šaltinių įvairovė: pagrindiniai, darbo zonos, vakariniai intymūs. Jie atlieka ne tik tiesioginę apšvietimo funkciją, bet ir tapo ryškiais interjero elementais.

Išskirtinumo ir prabangos suteikia art deco stiliaus atspindžiai: facetuoti veidrodžiai, dekoratyvūs šviestuvai, mozaiką primenantis parketo piešinys, taip pat medžiagos – geltono metalo detalės (baldų kojelės ir rankenėlės, durų apvadai ir rankenos), prigesintos raudonojo vyno spalvos audiniai.

„Beveik visos medžiagos natūralios – mediena, akmuo, stiklas, metalas. Taip siekėme aukštesnės kokybės.

Tiek grindims, tiek mano projektuotiems korpusiniams baldams naudota tonuoto ąžuolo mediena. Medieną ir audinius rinkomės sodrių, tirštų spalvų, kurios atskleidžia norimą stilistiką“, – sako interjero kūrėja.

Visame bute, ne tik svetainėje, sujungtoje su virtuve, bet ir miegamajame, vonios kambaryje, koridoriuje naudotos vienodos medžiagos ir spalviniai koloritai (ąžuolinės dekoratyvaus piešinio grindys ir raudonojo vyno spalvos audiniai). Tai padėjo sukurti vientisą interjerą – atskiri elementai susilieja į harmoningą visumą.

Nėra nieko nereikalingo

Įėję į butą atsiduriame koridoriuje – tamsiausioje būsto vietoje. Čia įrengta didelė sieninė drabužių ir batų spinta, ji atskiria pagrindinę gyvenamąją erdvę (svetainę ir virtuvę) nuo patalpos, į kurią patenkame tiesiai iš laiptinės. Užteko vietos ir krėsliukui, komodai.

Daugiausia laiko buto šeimininkai praleidžia bendroje svetainės ir virtuvės erdvėje. Čia ilsisi, bendrauja su draugais, romantiškai vakarieniauja. Todėl visi baldai suprojektuoti taip, kad būtų kuo funkcionalesni ir jų nebūtų per daug. Išimtis – specialiai tarp virtuvės ir svetainės pastatyta komoda. Ji tarsi užnugaris, į kurį remiasi sofa, tai suteikia psichologinio saugumo sėdintiesiems ant jos. Komoda ir jungia, ir skiria šias patalpas.

Virtuvė įsilieja į svetainės erdvę (buitiniai prietaisai įtaisyti balduose), gartraukis paslėptas po veidrodžiu. Valgomojo kėdėms ir sofai naudotas vienodas audinys.

Toks pat gobelenas parinktas ir miegamojo lovai, šis kambarys gali būti bendros erdvės dalis, pravėrus dideles dvivėres duris, ir visiškai atskirtas jas užvėrus. Miegamasis neperkrautas baldais, yra tik lova, fotelis ir keli naktiniai staliukai. Drabužiai laikomi greta esančioje drabužinėje.

Miegamąjį nuo svetainės skiria aukštos, facetuotais stiklais puoštos durys. Jos neizoliuoja patalpų, praplečia erdvę, teikia puošnumo. Prabangi ir vonia, ji labiau primena kambarį. Jos apdailai naudotas natūralus ąžuolo lukštas, išskirtinio dizaino santechnikos prietaisai, panašūs į baldus. Neryškios marmuro plytelės išklijuotos tik šlapiose vietose.