- Kokie pagrindiniai tridienės karštinės simptomai? Kaip ji diagnozuojama?
- Pagrindinis tridienės karštinės simptomas – tris dienas, galbūt net savaitę, trunkantis karščiavimas iki 39 °C ir daugiau. Taip pat gali pasireikšti viršutinių kvėpavimo takų infekcija: sloga, ryklės paraudimas, kosulys. Esant aukštai temperatūrai vaikas gali prarasti sąmonę, taip pat gali prasidėti priepuoliai, galūnių ar viso kūno traukuliai, kurie trunka 2–3 min. Krintant temperatūrai, pradeda berti liemens sritį arba visą kūną.
Ši liga dažniausiai diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais. Galima atlikti kraujo ir šlapimo tyrimą dėl atmetimo kitų infekcijų, bet ne anksčiau nei antrą ligos parą, antraip uždegiminiai rodikliai dar nebus sureagavę.
- Kaip atskirti tridienę karštinę nuo kitų vaikiškų ligų?
- Liga prasideda panašiai kaip ir bet kuri kita ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija arba peršalimas. Tačiau sergant tridiene karštine visi šie simptomai – sloga, kosulys, limfmazgių padidėjimas, ryklės uždegimas, apetito sumažėjimas – gali ir nepasireikšti arba būti labai nežymūs. Taip pat šią ligą reikėtų skirti nuo tymų, nes abiejų ligų atveju atsiranda bėrimų. Sergant tridiene karštine po bėrimų atsiradimo nukrinta temperatūra ir daugiau nekyla – vaikas sveiksta. Tymų atveju karščiavimas tęsiasi.
- Kaip užsikrečiama šia liga?
- Ligos virusai plinta oro lašeliniu (į aplinką patenka žmogui čiaudint, kosint, kalbant, juokiantis ) ir fekaliniu (nenusiplovus rankų pasinaudojus tualetu) būdais.
- Šią ligą galima gydyti namie ar būtina gydytojo priežiūra?
- Visada karščiuojantį vaiką vertėtų parodyti gydytojui. Tuomet aptarus gydymo planą galima gydyti namie.
- Kokio amžiaus mažyliai dažniausiai serga šia liga? Ar ji vienodai būdinga tiek berniukams, tiek mergaitėms?
- Dažniausiai šia liga serga 4–6 mėnesių kūdikiai, tačiau ji gali pasireikšti ir vaikams iki 5 m. Vienodai serga ir berniukai, ir mergaitės.
- Kaip gydoma tridienė karštinė?
- Pagrindinis ligos gydymas – temperatūros mažinimas, kūno vėsinimas ir skysčių girdymas. Taip mažylis greičiau pasijus geriau, be to, bus išvengta traukulių.
- Sergant tridiene karštine galimi traukulių priepuoliai. Kada jie nepavojingi, o kada derėtų sunerimti?
- Traukulių priepuolius dažniausiai sukelia staigiai kylanti aukšta temperatūra. Jie turėtų trukti 2–3 min. Jeigu pastebite, kad traukuliai trunka iki 20 min., vaikutis sunkiai atgauna sąmonę, paskui būna vangus, reikėtų kreiptis į gydytoją.
- Kaip atskirti, ar atsiradęs bėrimas yra tridienės karštinės?
- Tridienės karštinės bėrimas dažniausiai atrodo kaip rausvos, neiškilios, mažos ir vos matomos dėmelės. Kartais jos gali susilieti į vieną didesnę dėmę. Visų pirma išberia kūną – krūtinę, pilvą, nugarą, vėliau gali išberti veidą ir rankas. Išbertos odos neturėtų niežtėti. Po 2–3 parų bėrimų sumažėja arba jie visiškai išnyksta. Spaudžiant dėmeles pirštais, jos pabąla, atleidus – vėl parausta.
- Ar šiai ligai būdingos komplikacijos?
- Dažniausiai pasveikstama be komplikacijų.
- Tridienė karštinė užkrečiama? Jeigu taip, kaip apsaugoti kartu augančius kitus vaikus?
- Taip, ši liga užkrečiama. Virusai plinta oro lašeliniu ir fekaliniu būdais, todėl užsikrėtimo rizika gana didelė. Ligos inkubacinis laikotarpis 10 ir daugiau dienų. Sergantis mažylis kitus gali užkrėsti ir karščiavimo laikotarpiu. Kartu augančius broliukus, sesutes gana sunku apsaugoti, todėl reikia prižiūrėti jų higieną, nenaudoti tų pačių stalo įrankių, puodukų ir pan.
- Kokia šios ligos profilaktika? Galbūt yra specialių skiepų?
- Specifinės profilaktikos nėra, asmens higiena turi būti užtikrinta tiek namie, tiek ugdymo įstaigose. Persirgus tridiene karštine, susidaro imunitetas visam gyvenimui. Skiepų nuo šios ligos nėra.
- Ar tridienė karštinė gali kartotis?
- Persirgęs tridiene karštine vaikas jai įgyja imunitetą, ir liga daugiau niekada neatsinaujina, nebent itin stipriai sutrikusi imuninė sistema.
- Kaip elgtis, kai mažyliui pakyla temperatūra?
- Visų pirma reikia skirti vaistų nuo karščiavimo. Dozė ir vaisto forma priklauso nuo vaiko svorio bei amžiaus. Taip pat būtina vėsinti mažylio kūnelį – galima dėti šlapią rankšluostį. Jokiu būdu nepatariama naudoti ledo arba šalto vandens, spiritinių tirpalų. Negana to, būtina duoti gerti daug skysčių. Tinka negazuotas vanduo, arbata, pienas. Esant aukštai temperatūrai padidėja dehidratacijos tikimybė.
- Kokia temperatūra mažam vaikui yra pavojinga?
- Pavojinga, kai karščiuoja 3–6 mėn. kūdikis daugiau nei 39 °C, vyresni – daugiau nei 40 °C.
Smegenų pažeidimas galimas tik esant 41,7 °C. Todėl jei priežastis yra infekcija, temperatūra nepakyla daugiau nei 40,5 °C.
- Karščiuojantis vaikas atsisako valgyti ir gerti. Ką daryti?
- Jeigu vaikas žindomas, reikia ir toliau žindyti. Nevalgymas karščiuojant nėra problema. Svarbiausia, kad vaikas gertų daug skysčių. Jeigu mažylis atsisako gerti, tuomet reikėtų kviesti gydytoją arba kreiptis į gydymo įstaigą, kad būtų tinkamai įvertinti ar pastebėti dehidratacijos požymiai.
